Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Palangos miesto apylinkes teismo teisejas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Inai Reinikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Jolantai Zabitytei, atsakovo atstovei Eglei Jonilaitei, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškini atsakovui Palangos miesto savivaldybei, treciajam asmeniui S. K. del skolos už pateikta produkcija pateikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Tretysis asmuo S. K. atsiliepimo i ieškini nepateike, teismo posedyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai iteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.584 straipsnio 1 dalis ir Vyriausybes 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka reglamentuoja valstybes ar savivaldybes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šaliu, t. y. valstybes ar savivaldybes – nuomotojo ir valstybes ar savivaldybes gyvenamuju patalpu nuomininko tarpusavio teisinius santykius. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos del energijos pirkimo–pardavimo sutarciu, t. y. bendrosios normos visu rušiu energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. butent šilumos energijos pirkima–pardavima reglamentuojancios teises normos: Šilumos ukio istatymas bei ji detalizuojantys poistatyminiai teises aktai (ukio ministro 2003 m. birželio 30 d. isakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, 2003 m. birželio 30 d. isakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu standartines salygos, 2003 m. liepos 10 d. isakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu su buitiniais šilumos vartotojais standartines salygos).

Pagal Šilumos ukio istatymo 2 straipsnio 45 dali šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklu ar pastatu šildymo ir karšto vandens sistemu; šio straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrežiama kaip šilumos tiekejo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojancio šiluma ir (ar) karšta vandeni patalpose, kuriose neirengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis.

Ukio ministro 2003 m. birželio 30 d. isakymu Nr. 4-258 patvirtintu Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykliu, kurios yra privalomos tiek šilumos tiekejams, tiek jos vartotojams, taip pat kitiems šilumos ukio sektoriuje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Taisykliu 1 punktas), 50 punkte nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekejo, pastato savininko, daugiabucio namo buto ar kitu patalpu savininko tarpusavio teises, pareigos, atsakomybe nustatomos sutartimis. Taisyklese išskiriamos šilumos pirkimo–pardavimo sutartys ir šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys. Taisykliu 4 punkte šilumos pirkimo–pardavimo sutartis apibrežiama kaip šilumos tiekejo ir šilumos vartotojo, vartojancio tiekiama šiluma pastate, kuriame irengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis; šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrežiama kaip šilumos tiekejo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens šilumos vartotojo, vartojancio šiluma patalpose, kuriose neirengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal Taisykliu 59.1 punkta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekejo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 46.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekejo ir butu, kitu patalpu savininku – buitiniu šilumos vartotoju.

Pagal ukio ministro 2003 m. birželio 30 d. isakymu Nr. 4-260 patvirtintu Šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu standartiniu salygu 8 punkta šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu pagal šias standartines salygas šalys yra šilumos tiekejas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas. Ukio ministro 2003 m. liepos 10 d. isakymu Nr. 4-289 patvirtintu Šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu su buitiniais šilumos vartotojais standartiniu salygu 8 punkte nurodyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagal šias salygas šalys yra šilumos tiekejas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas.

Iš šiu teises normu matyti, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisiniu santykiu šalys yra šilumos tiekejas ir atitinkamai pastato savininkas –šilumos vartotojas ar pastato butu, kitu patalpu savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvada, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisiniu santykiu dalyvis yra pastato ar pastato patalpu savininkas.

Pažymetina, kad tuo atveju, kai šiluma tiekiama patalpoms, kuriose neirengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, t. y. daugiabuciame name esantiems butams ir kitoms patalpoms, susiklosto šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Šilumos pirkima–pardavima detalizuojanciuose poistatyminiuose teises aktuose neaptarta situacija, kai daugiabucio namo butu, kitu patalpu, kuriose neirengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, savininkas yra ne fizinis, bet juridinis asmuo. Kita vertus, pagal Šilumos ukio istatymo 2 straipsnio 31 punkte, taip pat Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykliu 4 punkte pateikta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties savoka tokios sutarties šalis gali buti ir juridinis asmuo, vartojantis šiluma ir (ar) karšta vandeni patalpose, kuriose neirengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, taigi ir daugiabuciame name esanciose gyvenamosiose patalpose.

Teises aktuose del šilumos pirkimo–pardavimo nereglamentuota situacija, kai patalpu savininkas yra išnuomojes patalpas nuomininkui ir šis yra faktinis vartotojas. Antra vertus, civilineje teiseje galiojant sutarties laisves principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniu santykiu dalyvis gali buti ne tik patalpu savininkas, bet ir šiu nuomininkas. Šilumos tiekejas ir patalpu savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti del to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nera tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpu, kurioms tiekiama šiluma, savininkas.

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybe buta, esanti Janonio g. 45-5, Palangos m., nekomerciniais tikslais nuomoja treciajam asmeniui S. K., kuris minetame bute faktiškai gyvena nuo 1986 m., 2000 m. kovo 16 d. su juo sudaryta nuomos sutartis (b.l. 40). Nurodytoje sutartyje neaptarta nuomininko atsiskaitymo už sunaudota šilumos energija tvarka. Rašytine šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Teismas pažymi, kad Šilumos ukio istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keiciamos laikantis standartiniu salygu, o pagal šio straipsnio 2 dali standartines salygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šaliu individualiai aptartoms salygoms ir istatymams. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykliu 49 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu su buitiniais šilumos vartotojais standartines salygas, išskyrus šaliu individualiai aptartas salygas, ir standartines salygos galioja iki šalys individualiai susitaria del šiu sutarciu salygu (50 punktas).

Pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu su buitiniais šilumos vartotojais standartiniu salygu 9 punkta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta ar pakeista pagal standartines salygas, išskyrus šaliu individualiai aptartas salygas; Salygu 11 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias salygas 8 punkte nurodytu šaliu nuo pastato šilumos irenginiu prijungimo prie šilumos perdavimo tinklu datos, jeigu iki tol šalys nesudare šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas salygas. Analogiškos nuostatos itvirtintos ir Šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu standartiniu salygu 9, 11 punktuose. Mineta, kad pagal šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo, taip pat šilumos pirkimo–pardavimo sutarciu standartines salygas šiu sutarciu šalys yra šilumos tiekejas ir atitinkamai pastato buto, kitu patalpu savininkas – buitinis vartotojas ar pastato savininkas–šilumos vartotojas.

Tuo atveju, kai nera sudarytos individualios rašytines šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines salygas šiose salygose nurodytu šaliu, t. y. tiekejo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitu patalpu savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojancio šiluma ir (ar) karšta vandeni patalpose, kuriose neirengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kai nera sudarytos rašytines sutarties su šilumos tiekeju del Palangos miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausancio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines salygas šilumos tiekejo UAB „Litesko“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Palangos miesto savivaldybes nuo pastato šilumos irenginiu prijungimo prie šilumos perdavimo tinklu datos iki šalys nesudare šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas salygas.

Taip pat nustatyta, kad atsakovo nuomojamo buto adresu Janonio g. 45-5, Palangos m., nuomininkas S. K. nesudare sutarties su ieškovu – šilumos tiekeju - ir jokiais veiksmais neišreiške pageidavimo ja sudaryti. Savivaldybes gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, sudarytoje su treciuoju asmeniu, nera nuostatu del atsiskaitymo už sunaudota šilumos energija tvarkos. Nuomininkas per visa laika nemokejo už ieškovo suteiktas paslaugas. Konstatuotina, kad savivaldybes elgesys, kai ši, sudarydama gyvenamuju patalpu nuomos sutarti, neaptare su nuomininku atsiskaitymo už šilumos energija ir kitas teikiamas paslaugas tvarkos, neatitinka rupestingo ir atidaus elgesio reikalavimu. Taip pat pažymetina, kad 2000 m. kovo 16 d. nuomos sutarties atsakovas Palangos miesto savivaldybe neiregistravo istatymu nustatyta tvarka viešame registre, todel negali panaudoti šios sutarties prieš treciuosius asmenis, tarp ju ir prieš šilumos tiekeja (CK 6.579 straipsnio 4 dalis).

Teismas atmeta atsakovo argumenta, kad Palangos miesto savivaldybe, vykdydama socialinio busto nuoma nekomerciniais pagrindais, negali buti atsakinga už treciuju asmenu, t. y. socialinio busto nuomininku, skolas UAB „Litesko“.

Savivaldybe civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šiu santykiu dalyve lygiais pagrindais kaip ir kiti civiliniu teisiniu santykiu dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybe veikia ne kaip viešojo administravimo igaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. 1996 m. balandžio 18 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodes, jog konstitucinis visu asmenu lygybes principas reikalauja, kad teiseje pagrindines teises ir pareigos visiems butu itvirtintos vienodai. Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne karta yra pažymeta ir tai, kad konstitucinis asmenu lygybes principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Ta aplinkybe, kad socialinio busto nuoma yra viena iš socialines paramos teikimo, t. y. savivaldybes vykdomos pagal Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 4 punkta priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos, formu, nekeicia savivaldybes teisines padeties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybe, vykdydama socialines politikos funkcija – nuomodama socialini busta, atsako už tinkama tokios funkcijos vykdyma ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos del asmenu, kuriems ji privalo suteikti socialini busta, veiksmu ukio subjektams, tiekiantiems šiluma savivaldybei nuosavybes teise priklausancioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialini busta, nes tai prieštarautu ne tik teises aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

Ieškini patenkinus ieškovui taip pat priteistina 5 procentu dydžio metiniu palukanu už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.383 str., 6.210 str.) ir bylinejimosi išlaidos - 65 Lt žyminio mokescio bei 38 Lt už procesiniu dokumentu iteikima (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 -270 str., teismas

nusprende:

Ieškini patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Litesko“ iš atsakovo Palangos miesto savivaldybes 2019,48 Lt ( du tukstanciai devyniolika litu 48 ct) skolos, 5 procentu dydžio metiniu palukanu, skaiciuojamu už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme 2009-05-25 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 103 Lt bylinejimosi išlaidu.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkes teisma.