Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-04-03 · Administracinė byla Nr. A-2318-629/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
A-2318-629/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00547-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Stasys Gagys, Milda Vainienė (pran.)
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2318-629/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00547-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN atliko nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. liepos mėn. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Atliekant bausmę 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto, buvo prastas apšvietimas, pilna tarakonų ir blakių; 6 kv. m ploto būrio virtuvėle naudojosi apie 60 nuteistųjų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasines kančias, išgyvenimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Jis nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali vienam asmeniui nustatyta gyvenamųjų patalpų ploto norma bendrabučio tipo patalpose nebuvo pažeista. Teisės aktai įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamąsias patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai jas vėdintų, valytų), joje nebūtų blogo kvapo. Pravieniškių PN maistas nuteistiesiems buvo tiekiamas vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais. Nuteistieji taip pat gali naudotis ir būriuose esančiomis virtuvėlėmis. Įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nustatytų reikalavimų, keliamų patalpų dirbtinei apšvietai, laikymąsi. Pareiškėjas nesikreipė su skundais į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių dėl per mažo apšvietimo. Įstaiga 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. – sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurias įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pareiškėjas nesikreipė su skundais į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių, kad atlikus kenkėjų naikinimą, jų vis tiek yra.

5. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl emocinių ir dvasinių išgyvenimų ar į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios sveikatos dėl blogų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN, buvo pažeisti, taip pat neįrodė, jog atsakovo atstovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Pareiškėjas nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Įstaiga laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamuose teisės aktuose.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nepateikė objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu buvo nuteistųjų pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas. Dėl šios priežasties teismas vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą apskaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas, atlikęs atitinkamus skaičiavimus, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų plotą Pravieniškių PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, todėl nurodė, jog šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl per mažos virtuvėlės, pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja virtuvėlių ploto, todėl minėto teisės akto nuostatos nebuvo pažeistos.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl 2 sektoriaus gyvenamosios patalpos prasto apšvietimo, tarakonų ir blakių, nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas ar Visuomenės sveikatos centrą, o jie į tokį kreipimąsi nebūtų reagavę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos apšvietos ar buitinių parazitų galėjo patirti papildomų nepatogumų. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN 2014 m. lapkričio 18 d. buvo sudariusi su UAB „Dezinfa“ paslaugų teikimo sutartį dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. – kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-paradavimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Be to, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl blakių įkandimų būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą ar pataisos įstaigos administraciją. Pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių, nesiejo nurodytų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

10. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Be to, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos atsiradimo fakto.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išskirtinai vadovavosi vien tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kurie neatitinka realybės, nepagrįstai atmetė jo argumentus, todėl sprendimą priėmė šališkai.

13. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog jis nesiskundė sveikatos sutrikimais, nereiškia, jog jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų nepatyrė neturtinės žalos, taip pat aplinkybė, kad jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė į pataisos namų administraciją ar Visuomenės sveikatos centrą, nereiškia, jog tokių pažeidimų nebuvo. Jis įvykdė savo pareigą ir detaliai išdėstė netinkamas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, todėl atsakovo atstovas turėjo pateikti įrodymus, kurie jas paneigtų. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek asmenų buvo laikoma kartu su juo gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu, tuo tarpu nurodytas lovų skaičius buvo atsiliepimo pateikimo metu, o ne ginčui aktualiu laikotarpiu. Tiek Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – ir EŽTT), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nustatę, jog asmenims, kalinamiems Pravieniškių PN, tenka mažiau kaip 3 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto, todėl šiuo aspektu konstatuoja, jog buvo atlikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtinti draudžiami veiksmai. LVAT taip pat yra konstatavęs kitų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN pažeidimų. Pareiškėjas nurodo EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą, LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-822/2018.

Atsiliepimas

14. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. liepos mėn., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neteisingai paskirsčius tarp šalių įrodinėjimo pareigą bei neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus. Iš tiesų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose jam teko mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose; šis bei kiti laikymo sąlygų Pravieniškių PN pažeidimai buvo ne kartą konstatuoti teismų sprendimuose.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo jis neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

21. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo jam tekusio bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų ploto, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu turėjo tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių PN 2 sektoriaus 55,8 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje kartu su 20 kitų asmenų, todėl jo teisė į minimalų plotą buvo pažeista (b. l. 5). Atlikus skaičiavimus matyti, kad pareiškėjo nurodytu atveju jam būtų tekę apie 2,66 kv. m patalpų ploto (55,8 / 21). Kartu su skundu pareiškėjas pateikė 2017 m. gegužės mėn. 6 būrio 2 brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką Nr. 62-1952, iš kurio matyti, jog minėtoje brigadoje yra 20 nuteistųjų, įskaitant pareiškėją (b. l. 13), taip pat minėtos brigados planą, iš kurio matyti, jog brigados patalpoje yra 21 miegamoji lova (b. l. 14). Pažymėtina, kad šie pareiškėjo pateikti duomenys iš esmės sutampa su atsakovo atstovo pateikta informacija, o būtent, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki liepos 25 d. buvo laikomas 6 būrio 2 brigadoje, miegamųjų vietų skaičius 21 (b. l. 19). Tačiau Pravieniškių PN nurodė, jog 2 brigados plotas yra 66,29 kv. m, atitinkamai vienam asmeniui teko apie 3,16 kv. m gyvenamojo ploto (66,29 / 21), tokiu būdu užtikrinant pareiškėjo teisę į minimalų bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie patalpų plotą, nes būtent jis disponuoja tikslia tokio pobūdžio informacija, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kuo remdamasis jis nustatė, jog patalpų plotas yra 55,8 kv. m. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie kitas patalpas, kuriose jis buvo laikomas kitais ginčo laikotarpiais (koks buvo patalpų plotas, kiek asmenų jose buvo laikoma), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateikta informacija (b. l. 19, 30) ir šiuo aspektu nenustatė jokio pareiškėjo teisių pažeidimo. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1074-822/2018 nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo vadovautis, nes paminėtos bylos pareiškėjas buvo laikomas kitose Pravieniškių PN patalpose, kurių plotas ir jose laikytų asmenų skaičius yra skirtingas nuo nagrinėjamos bylos, taip pat skirtingi yra ir ginčo laikotarpiai. Be to, kaip jau buvo minėta prieš tai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teisės į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą galimą pažeidimą, vadovavosi išsamiais ir iš esmės su pareiškėjo pateiktais duomenimis sutampančiais atsakovo atstovo pateiktais įrodymais, kuriais abejoti nebuvo jokio pagrindo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė higienos normų pažeidimų Pravieniškių PN. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui lakoniškai nurodė, jog „buvo prastas apšvietimas, pilna tarakonų ir blakių“ (b. l. 7–8). Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šiuo aspektu nenustatė jokio pareiškėjo teisių pažeidimo (žr. šios nutarties 9 p.), todėl, vengdama motyvų kartojimo, dėl to atskirai nepasisako.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Arūnas Sutkevičius Milda Vainienė