Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-22-290/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
AN2-22-290/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00706-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-22-290/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00706-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10., 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimu E. Ž. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 11 d. 23.49 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „BMW 318d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kelio ženklą bei elektros stulpą, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs policijai, eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio ženklas ir elektros stulpas. Policijos pareigūnų surastas nedelsiant, vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Tokiais veiksmais E. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 17, 219.1, 221 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. E. Ž. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

2.1. Skunde apeliantas nurodė, kad 2017 rugpjūčio 11 d. vakarą su savo šeima, t. y. D. Š., D. Š. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Ruošėsi atostogų kelionei, sekančią dieną skrido į Italiją. Tai, kad buvo namuose ir nebuvo niekur išvykęs, patvirtina byloje surinkti įrodymai - teisme apklaustos liudytojos D. Š. parodymai, taip pat Kauno apylinkės teismo išreikalauta medžiaga iš jam priklausančio mobilaus telefono abonentinio numerio operatoriaus apie sujungimus. Tiek 22 val. 10 min, tiek 00 val. 35 min telefonas registravosi prie tų pačių bokšto celių, tais pačiais numeriais, t. y. iš namų, (duomenys neskelbtini). Liudytoja D. Š. nurodė, kad buvo namuose ir abu ruošėsi kelionei, išvykęs niekur nebuvo.

2.2. Apeliantas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog apie eismo įvykį pranešęs asmuo p. K., asmens, kuris dalyvavo eismo įvykyje ir įvykį sukėlusio automobilio valstybinių numerių nematė. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo įpareigojęs pareigūnus surinkti papildomai duomenų ir įrodymų, kad būtų nustatytas pažeidėjas: apklausti vietos gyventojus, baro, šalia kurio įvyko eismo įvykis, darbuotojus, išsireikalauti duomenis apie vaizdo kameras ir jų medžiagą, ištirti kitas aplinkybes. Tačiau atlikus šiuos veiksmus - iš gautų baro savininkės T. B., tą dieną ir vakarą dirbusios D. L. paaiškinimų, taip pat eismo įvykio apžiūros, schemos, kurią papildomai pateikė pareigūnai į bylą, jokios naujos aplinkybės nebuvo nustatytos. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieš tai bylą nagrinėjusio teismo nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos, tame tarpe asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį.

2.3. Skunde apeliantas teigia, kad savo pirminiame paaiškinime, kurį pateikė pareigūnui elektroniniu paštu, P. K. teigia, jog eismo įvykį sukėlęs automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini), tačiau ši gatvė yra visiškai į priešingą pusę, nei jo namai. Atkreiptinas dėmesys, kad savo paaiškinimuose, kuriuos P. K. pateikė jau vėliau, nurodo, kad automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Šie prieštaravimai apskritai verčia abejoti P. K. paaiškinimų tikslumu ir teisingumu, nėra pašalinti, leidžia daryti prielaidą, jog liudytojas, kuris taip ir nebuvo apklaustas teisme, jo parodymai fiksuoti pareigūnų nesant priesaikos, sako tiesą ir ar neinterpretuoja aplinkybių, kurių negali tiksliai atsiminti, ypač vertinant tai, jog jos tarpusavyje prieštarauja, o nuo eismo įvykio bei šio asmens pateikto paaiškinimo praėjo daugiau, nei pusę metų. Kitokių įrodymų, kurie galėtų identifikuoti automobilį, sukėlusį eismo įvykį, taip pat vairuotoją, byloje nėra pateikta.

2.4. Skunde apeliantas pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizių centro 2018 m. sausio 23 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) tik patvirtina aplinkybę, jog tie pavyzdžiai, kurie pateikti specialistui dviejuose vokuose, yra iš tos pačios medžiagos. Tačiau pirminėje, teismui pateiktoje medžiagoje, šių vokų nebuvo. Kokiu būdu ir kokios dalelės atsirado vokuose, nėra niekur fiksuota. Daleles nuėmė patrulis M. V.. Tačiau, nagrinėjant bylą iki tol pirminėje medžiagoje (bylos Nr. Al 5-3066-1049/2017) buvo pridėtas tik vienas vokas ant kurio buvo užrašyta ,,mėlynos spalvos dalelės nuimtos nuo automobilio BMW 585 galinio bamperio“. Jokių kitokių vokų, kuriuose būtų nurodyta, jog juose įdėta dalelė nuo stulpo elektros kabelio apsauginio vamzdžio, byloje nebuvo. Automobilio, eismo įvykio vietos apžiūra nebuvo protokoluojama. Pažymėtina ir tai, jog nors byloje pareigūnai nurodo, jog jie surinko daleles iš eismo įvykio vietos, tačiau, eismo įvykio schemoje jokios dalelės nebuvo nurodytos, aprašytos ir fiksuotos.

2.5. Skunde pabrėžiama, kad automobilio savininkas S. P. automobilį įsigijo nenaują, iš Prancūzijos, jame pilna įbrėžimų, nubrozdintas kėbulas, tiek šonuose, tiek galinėje dalyje. Šias aplinkybes S. P. patvirtino jį apklausus teisme kaip liudytoją.

2.6. Skunde nurodoma, kad vairuotojui pareiga tikrinti blaivumą yra numatyta KET 17 punkte bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas. Analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratą, pareigas ir atsakomybę už šių pareigų nesilaikymą, matyti, kad apeliantas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes negalėjo būti laikomas vairuotoju aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumą net ir tuo atveju, jeigu jo to būtų prašoma.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į E. Ž. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. E. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog E. Ž. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtys, kadangi nenustatytas eismo įvykį sukėlęs automobilis ir jo vairuotojas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino E. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi E. Ž., kad skundžiamos nutarties išvados jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šią nutartį pakeisti ar panaikinti.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. ANK 423 straipsnio 3 dalyje administracinėn atsakomybėn asmuo yra traukiamas už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. Ž. 2017 m. rugpjūčio 11 d. 23.49 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „BMW 318d“, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kelio ženklą bei elektros stulpą, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nepranešęs policijai, eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kelio ženklas ir elektros stulpas. Be to, policijos pareigūnų surastas, vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir pažeidė KET 9, 17, 219.1, 221 punktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Teismas, pripažindamas E. Ž. padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir paaiškinimais, liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos schema, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, fotonuotraukomis, ekspertizės aktu bei kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, kadangi jie išsamiai aprašyti skundžiamame nutarime.

10. Apeliantas savo kaltę neigia ir nurodo, kad nusižengimų padarymo metu visą laiką buvo namuose, niekur nebuvo išvykęs ir ruošėsi kelionei. Vis dėlto, ši apelianto versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma ir laikoma tik gynybine versija bei siekiu išvengti atsakomybės. Konstatuojant šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2018 m. sausio 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino aplinkybę, kad mėlynos spalvos plastiko detalės, paimtos nuo apelianto automobilio yra vienodos su eismo įvykio vietoje paimtu elektros stulpo kabelio mėlynos spalvos izoliacijos plastiku. Be to, policijos pareigūnų M. V. ir A. Š. paaiškinimuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pranešėjas P. K. paaiškino, kad jam būnant su T. K. prie kavinės „K.“, pamatė, jog sidabrinės spalvos automobilis „BMW“, važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į stulpą ir pasišalino. Važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas nurodytus požymius atitinkantis automobilis „BMW“. Ant galinio bamperio buvo matomi švieži apgadinimai - lūžimai bei nubraižymai, taip pat ant bamperio buvo mėlynos spalvos dalelių. Namo duris atidarė eismo įvykio liudininkų apibūdintas vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje, akys buvo raudonos, asmuo paaiškino, kad su minėtu automobiliu niekur nevažiavo jau dvi dienas. Eismo įvykio liudininkui P. K. parodžius stovintį automobilį ,,BMW“, liudininkas patvirtino, kad būtent šis automobilis atsitrenkė į stulpą, nuo automobilio galinio bamperio kairės pusės (ties duslintuvu), buvo nuimtos mėlynos spalvos šukės, eismo įvykio vietoje taip pat buvo paimta mėlynos spalvos šukė, gulėjusi prie elektros stulpo. S. P. paaiškinime nurodyta, kad jis automobilį „BMW 318d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš vienerius metus perleido naudotis E. Ž. ir metus laiko šiuo automobiliu nesinaudojo. P. K. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. apie 23.45 val. kartu su pusbroliu T. sėdėjo automobilyje prie baro „K.“. Besėdint išgirdo trenksmą ir atsisukę pamatė, kad pilkos spalvos trečios klasės ,,BMW“ automobilis stovi atsitrenkęs į gatvės apšvietimo stulpą, tuo momentu automobilis pavažiavo į priekį ir bandė apsisukti. Pastebėjo, kad automobilio vairuotojui sunkiai sekėsi važiuoti, manevravo ir išvažiuodamas nuo baro užvažiavo ant kelio borto ir užsuko į dešinę į (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo. Vėliau nuvažiavus jam su T. K. (duomenys neskelbtini), kur laukė policijos ekipažas, matė eismo įvykį sukėlusį automobilį ,,BMW“. T. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės iš esmės yra analogiškos P. K. nurodytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad ne kas nors kitas, o būtent E. Ž. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

11. Nors E. Ž. viso proceso metu savo kaltę neigia, tačiau jo parodymai paneigti byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų visetu. Pažymėtina, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju liudytojų P. K., T. K., policijos pareigūnų M. V., E. I., A. Š. dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl netikėti liudytojų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Netikėti aukščiau paminėtais nurodytų liudytojų parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas visus aukščiau paminėtus įrodymus įvertino netinkamai ar E. Ž. kaltę grindė įrodymais, neatitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimų. Liudytojai nėra susiję su apeliantu jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jų paaiškinimais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

12. Apeliantas savo apeliaciniame skunde savaip interpretuoja KET, teigia, kad reikalavimai, numatantys, jog vairuotojas su savimi turi turėti dokumentus ir juos pateikti tikrinančiam pareigūnui taikomas tik vairuotoją sustabdžius kelyje, tačiau nagrinėjamu atveju patikrinimas vyko gyvenamojo namo kieme ir jis nėra laikomas vairuotoju. Pažymėtina, kad KET reikalavimo dokumentų patikrinimą atlikti išimtinai tik kelyje nenumato.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė apelianto žmonos D. Š. parodymais. Pastebėtina, kad jos parodymai prieštaringi, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems duomenims, todėl pripažintini kaip neobjektyvūs, kurių pagalba buvo siekiama padėti išvengti griežtos teisinės atsakomybės apeliantui. Be to, vertinant liudytojų parodymų visumą nustatyta, jog šios liudytojos nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka bylos medžiagos, be to, liudytoja yra siejama su apeliantu artimais šeiminiais ryšiais, todėl remtis jos parodymais nėra pagrindo.

14. Kauno apygardos teismui pateiktą skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir apylinkės teismui. Jokių naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, skunde nenurodoma. Taigi, naujų aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, nėra.

15. Apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje E. Ž. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, klausimas išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į visą tai, skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį nei pakeisti, nei naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą ir E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis