- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-16
- Bylos Nr.
- 3K-3-38/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Janina Stripeikienė (pran.), Pranas Žeimys
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- O. I.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininko), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. I. ieškinį atsakovei D. L. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. I. teismo prašė atkurti jos pažeistas teises ir įpareigoti atsakovę D. L. nukelti (pašalinti) nuo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), svirną, pažymėtą 1J1/m, lil/ž, kurio bendras naudingas plotas 28,07 kv. m. Ieškovė nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise priklauso 1,36 ha žemės sklypas, kurį įsigijo pagal 1995 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės nuosavybės teisės įregistruotos viešame registre. Šiame sklype yra jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais. Be to, šiame žemės sklype neteisėtai yra atsakovei priklausantis avarinės būklės medinis svirnas, laikytinas kilnojamuoju turtu. Atsakovei šį svirną padovanojo A. N., kuri jį nusipirko nusikelti. Molėtų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (toliau – Molėtų rajono LDT VK) 1990 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 66 5.5 punktu atsakovei buvo leista svirną rekonstruoti, pripažįstant jai nuosavybės teisę į šį pastatą, o Molėtų rajono savivaldybės mero 2000 m. gegužės 4 d. potvarkio Nr. 33 13 punktu atsakovei leista svirną teisiškai įregistruoti. Pastarasis potvarkis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimu panaikintas. Ieškovės nuomone, Molėtų rajono LDT VK 1990 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 66 yra neteisėtas, todėl atsakovei priklausantis svirnas jos žemėje stovi neteisėtai. Tokia padėtis pažeidžia ieškovės teisę naudotis jai priklausančiu sklypu po atsakovės svirnu, juo disponuoti ir valdyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovę D. L. nukelti nuo ieškovei O. I. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei D. L. nuosavybės teise priklausantį svirną. Pagrįsdamas sprendimą teismas nurodė, kad, nors Molėtų rajono LDT VK 1990 m. kovo 20 d. sprendimu leista atsakovei rekonstruoti ginčo svirną, įpareigojant gauti būtinus leidimus statybai, šiame sprendime nenurodoma, kad atsakovė tai gali padaryti svirno buvimo vietoje. Pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Teismas, įvertinęs byloje esančias nuotraukas, konstatavo, kad atsakovės svirnas neturi pamatų, sutvirtintas taip, kad gali būti perkeltas į kitą vietą, buvo pirktas įsipareigojant nukelti iki sutartyje nustatyto laiko, atsakovės daiktinės teisės į priklausantį svirną neįregistruotos, padarė išvadą, kad ginčo svirnas buvo perkamas ir dovanojamas kaip kilnojamasis turtas. Atsakovė svirno rekonstrukcijos neatliko, dėl žemės privatizavimo ar nuosavybės teisių į ją atkūrimo nesikreipė, t. y. neįgyvendino jai suteiktų teisių įteisinant nuosavybės teises į ginčo svirną kaip į nekilnojamąjį turtą. Ieškovei 1995 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant 1,36 ha žemės sklypą Juodiškių kaime po jai priklausančiais pastatais ir ginčo svirnu, nei Molėtų rajono valdybos 1995 m. kovo 21 d. potvarkyje, nei sklypo plane, nei nuosavybės pažymėjime servitutas svetimam statiniui nebuvo pažymėtas, apie atsakovei priklausantį svirną, esantį ieškovės žemėje, nėra jokios nuorodos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimu buvo panaikinti Molėtų rajono savivaldybės mero 2000 m. gegužės 4 d. potvarkio Nr. 33 13 ir 29 punktai, kuriais atsakovei leista teisiškai įregistruoti ginčo svirną, nes potvarkis priimtas, neišsiaiškinus, kas yra žemės savininkas, ar toks leidimas nepažeis žemės savininko teisių. Šioje administracinėje byloje dalyvavo šios bylos šalys, todėl administracinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Kadangi atsakovės svirnas ieškovės žemės sklype yra be ieškovės sutikimo, t. y. neteisėtai, tai teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 22 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės daiktinės teisės į ginčo svirną nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė atsakovei priklausančio svirno nekilnojamuoju turtu. Nustatęs, kad ginčo svirnas iki šiol stovi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be žemės sklypo savininkės sutikimo, pažeisdamas ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises, teismas pagrįstai nusprendė, kad toks pažeidimas šalintinas, ir ieškinį tenkino.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė D. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Svirnas pagal savo prigimtį yra statinys. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 8 dalį statinys yra visa tai, kas pastatyta naudojant statybines medžiagas, statybos dirbinius ir gaminius bei yra tvirtai sujungta su žeme, o pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinio konstrukcijų rėmimasis į žemę laikomas tvirtu sujungimu su žeme. Teismai, padarę išvadą, kad ginčo svirnas yra kilnojamasis daiktas, pažeidė CK 4.2 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Atsiliepimas
2. Atsakovei svirnas buvo padovanotas 1990 m. kovo 16 d. Sutartyje nurodyta, kad svirnas dovanojamas nusikelti, tačiau Čiulėnų kolūkio įgaliotinių ataskaitinio susirinkimo 1989 m. lapkričio 18 d. protokolu A. N. buvo išskirta 0,02 ha žemės sklypas po ginčo svirnu, o 1990 m. vasario 15 d. šis sklypas suteiktas atsakovei. Molėtų rajono LDT VK 1990 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 66 leista medinį svirną rekonstruoti. Šie veiksmai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo teisėti ir negalėjo pažeisti ieškovės turtinių teisių ir interesų, nes ginčo svirnas stovėjo ant valstybės žemės.
3. Teismų teiginiai, kad ieškovė nusikelti įsigyto svirno neturėjo teisės įteisinti kaip poilsio namų, nepagrįsti. Svirno įsigijimo metu galiojusio 1964 m. CK 280 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis ir turtas grąžintas jam. Ankstesnė svirno savininkė nereikalavo nugriauti ar nusikelti svirną, o ieškovė neturi tokios teisės.
4. Aplinkybė, kad svirno rekonstrukcija dar neatlikta, nėra pagrindas jį nukelti, nes pagal CK 4.37 straipsnį savininkas daiktą turi teisę valdyti ir naudoti savo nuožiūra.
5. Pirmosios instancijos teismas kaip vienu iš ieškinio tenkinimo motyvų nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad daiktinės teisės į ginčo svirną neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal CK 4.49 straipsnį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 1.75 straipsnį neįregistruotas sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė įpareigoti atsakovę nukelti svirną nuo jai priklausančio žemės sklypo, o teismai peržengdami ieškinio reikalavimo ribas, sprendė svirno priskyrimo kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams klausimą.
7. Teismai nepagrįstai suabsoliutino ieškovės nuosavybės teises ir paneigė atsakovės nuosavybės teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis ir CK 4.93 straipsnis garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Šioje byloje turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžtais teisingumo, interesų derinimo ir kompromisinio sprendimo principais, kuriems įgyvendinti CK IV knygoje nustatytos atitinkamos priemonės.
Atsiliepimas
Ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą, kaip pateiktą nesilaikant įstatymo reikalavimų, atsisakyta priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo būdu, naujasis savininkas į perduotą daiktą įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Kasatorės nuosavybės teisių į svirną turinį lėmė 1990 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartis, kuria svirnas (duomenys neskelbtini) kaime, jai buvo dovanotas nusikelti. Tokiu sandoriu kasatorė įgijo teises į nekilnojamąjį daiktą, kurį turėjo ištikti kilnojamojo daikto likimas (CK 4.2 straipsnio 7 dalis), todėl svirnas iš jo vietos turėjo būti nukeltas. Atsakovė siekė, kad būtų priimti atitinkami administraciniai aktai, kurie būtų pagrindas pakeisti įgyto daikto likimą, t. y. jį rekonstruoti į poilsio namus ir teisiškai įregistruoti, tačiau šie teisiškai reikšmingi veiksmai nebuvo atlikti. Kasatorė jau 15 metų nenusikelia jai dovanoto svirno, taip pažeisdama žemės savininkės teises, todėl teismai teisėtai ir pagrįstai apgynė pažeistas nuosavybės teises ir įpareigojo atsakovę įgytą svirną nusikelti.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai byloje priimtais procesiniais sprendimais pagrįstai gynė savininko nuosavybės teises, todėl jų keisti ar naikinti kolegija neturi teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CPK 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.