Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo G. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 str. 1 d. (dėl trijų nusikalstamų veikų), ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003-09-11 iki 2003-09-16) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003-09-27 iki 2003-10-01) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003-10-08 iki 2003-10-13) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė G. Z. paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. J. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 229 str., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš G. Z. priteista 58,32 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. nuteistas už tai, kad nuo 2003-09-11 iki 2003-09-16, vilkiku VOLVO (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 64699 Lt muitinės vertės, tai yra viršijančių 250 MGL dydžio sumą, plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR YX3 8866216, CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. 0007575, Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. 2003EXP01, turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 30735 Lt importo mokesčių, tokiu būdu pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str. būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 straipsnio 2 d. būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., t. y. nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003-09-15 užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 str., 29 str. 1 d. 1 p., 45 str., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

G. Z. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2003-09-27 iki 2003-10-01 vilkiku VOLVO (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 70563 Lt muitinės vertės, tai yra viršijančių 250 MGL dydžio sumą plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR VX39287644, CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. 0007585, Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. 8, turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 32276 Lt importo mokesčių, tokiu būdu pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str. būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 straipsnio 2 d. būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., tai yra nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003-10-01 užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 str., 29 str. 1 d. 1 p., 45 str., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

G. Z. taip pat nuteistas už tai, kad nuo 2003-10-08 iki 2003-10-13, vilkiku VOLVO (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės, sieną – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), 51454 Lt muitinės vertės, tai yra viršijančių 250 MGL dydžio sumą plataus vartojimo prekių, kurios pagal tranzito dokumentus - Carnet TIR MX39287641, CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. 0007582, Invoice (prekių įsigijimo dokumentą) Nr. 2003EXP03, turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei nebuvo sumokėta 24443 Lt importo mokesčių, tokiu būdu pagal 1956-05-19 CMR konvencijos 17 str. būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 straipsnio 2 d. būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 str., tai yra nustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o tranzito procedūrą 2003-09-15 užbaigė neteisėtai apgaulės būdu, pažeidė 2002-07-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 str., 29 str. 1 d. 1 p., 45 str., t. y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už tranzitu gabenamoms prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis muitinės plombomis.

Išteisintasis L. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi, 2003-10-01, apie 23 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą grafiką atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių, krovinių ir dokumentų muitinį tikrinimą, dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas, tranzito dokumentuose - Carnet TIR knygelėje Nr. VX39287644, CMR (krovinio gabenimo važtaraštyje) Nr. 0007585, kontroliniame talone Nr. T 0189655, (duomenys neskelbtini) kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale atžymėdamas, kad G. Z. gabenamas krovinys 2003-10-01, 23 val. 10 min., per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos, nors 2003-10-01, 23 val. 10 min., vilkikas VOLVO (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) per šį postą nevyko, tokiu būdu pažeisdamas 1996-04-18 Muitinės kodekso 14 str. 3 p. nuostatas, t. y. netaikydamas jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių, 2000-10-05 Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 2 p., t. y. neatlikdamas savo specialių pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, 2000-01-13 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus nuostatas, t. y. nustatyta tvarka neatlikdamas muitinio tikrinimo, neatlikdamas nors vizualinio transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės ir ant jos uždėtų plombų muitinio tikrinimo, neįsitikinęs, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informacijai, nurodytai muitinės dokumentuose, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2003-06-20 įsakymu Nr. A-4-111 patvirtintas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 35 str. 1 p, ir 2 p. nuostatas, t. y. neatlikdamas per postą gabenamų prekių ir transporto priemonės muitinio tikrinimo, netaikydamas priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, t. y. tokiu būdu jis diskreditavo muitinės pareigūnų vardą, sąlygojo nepasitikėjimą jais visuomenės akyse, sumenkino valstybės prestižą, padarė žalą jos ekonominiams interesams, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, t. y. L. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.

L. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi, 2003-10-12, apie 15 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą grafiką atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių, krovinių ir dokumentų muitinį tikrinimą, dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas, tranzito dokumentuose - Carnet TIR knygelėje Nr. MX39287641, CMR (krovinio gabenimo važtaraštyje) Nr. 0007582, (duomenys neskelbtini) kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale atžymėdamas, kad G. Z. gabenamas krovinys 2003-10-12, 15 val. 40 min., per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos, nors 2003-10-12, 15 val. 40 min., vilkikas VOLVO (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) per šį postą nevyko, tokiu būdu pažeisdamas 1996-04-18 Muitinės kodekso 14 str. 3 p. nuostatas, t. y. netaikydamas jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių, 2000-10-05 Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 2 p., t. y. neatlikdamas savo specialių pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, 2000-01-13 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus nuostatas, t. y. nustatyta tvarka neatlikdamas muitinio tikrinimo, neatlikdamas nors vizualinio transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės ir ant jos uždėtų plombų muitinio tikrinimo, neįsitikinęs, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informacijai, nurodytai muitinės dokumentuose, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2003-06-20 įsakymu Nr. A-4-111 patvirtintas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 35 str. 1 p. ir 2 p. nuostatas, t. y. neatlikdamas per postą gabenamų prekių ir transporto priemonės muitinio tikrinimo, netaikydamas priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą ir tokiu būdu jis diskreditavo muitinės pareigūnų vardą, sąlygojo nepasitikėjimą jais visuomenės akyse, sumenkino valstybės prestižą, padarė žalą jos ekonominiams interesams, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, t. y. L. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl L. J. išteisinimo, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir pripažinti L. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. (dėl 2003-10-01 nusikalstamos veikos), nuteisiant 37 MGL (4625 Lt) dydžio bauda. Taip pat L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. (dėl 2003-10-12 nusikalstamos veikos), nuteisiant 37 MGL (4625 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti, jas dalinai sudedant, ir paskirti 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą.

Prokurorė skundu prašo kitoje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: G. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003-09-11 iki 2003-09-16), nuteisiant laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003-09-27 iki 2003-10-01), nuteisiant laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. (dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos nuo 2003-10-08 iki 2003-10-13), nuteisiant laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę G. Z. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Neskundžia nuosprendžio dalies dėl nuteistojo G. Z. nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau kategoriškai nesutinka su apygardos teismo sprendimu išteisinti L. J. , nenustačius, kad jis neatliko tarnybos pareigų bei padarė didelę žalą valstybei. Tokią apygardos teismo išvadą prokurorė vadina nepagrįsta ir prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl L. J. išteisinimo. Teigia, kad apygardos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir neatsižvelgė į tas aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino visus faktinius duomenis dėl prekių neišvežimo ir konstatavo, kad prekės, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos, iš Lietuvos Respublikos išvežtos nebuvo, nors buvo atliktos muitinės tranzito procedūros. Prokurorės manymu, teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., padarė nepagrįstą išvadą, jog nenustatyta, kad L. J. netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko iš Lietuvos Respublikos nebuvo išvežtos prekės.

Skunde nurodo, jog viena muitinei priskirtinų funkcijų yra muitinės priežiūros priemonių pagalba užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą (Muitinės įstatymo 9 str. 1 d. 1 p.). Šią muitinės paskirtį įtvirtino ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs Muitinės kodeksas. Taip pat pabrėžia, jog (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašyme yra numatyta, kad posto inspektoriaus pareigybė reikalinga muitinės posto kompetencijai priskirtoms muitinės priežiūros priemonėms įgyvendinti. Be to, šis aktas numato, kad posto inspektorius atsako už naudojamų priežiūros priemonių taikymą ir muitinio tikrinimo atlikimą. Pažymi, kad teismas, išteisindamas L. J. , rėmėsi tuo, jog jis nepažeidė muitinės inspektoriaus veiką reglamentuojančių teisės aktų. Tokią teismo išvadą vadina neatitinkančia tikrovės ir pažymi, jog apygardos teismo motyvas, kad anksčiau minėtos normos yra blanketinės, o pagal kitus teisės aktus, t. y. (duomenys neskelbtini) jungtinio sienos perėjimo punkto technologinę bendro darbo schemą L. J. savo pareigas atliko tinkamai, yra nepagrįstas. Prokurorės tvirtinimu, muitinės kelio posto inspektorius vadovaujasi ne tik nurodyta bendro darbo schema, kurioje, kaip pripažino pats teismas, yra Lietuvos ir Latvijos muitinių bendro darbo spragų, tačiau ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, visuma. Akcentuoja, jog muitinės kelio posto inspektorius privalo užtikrinti valstybės interesus muitinės srityje ir, įgyvendindamas šį tikslą, jis privalo naudotis ne tik savo teisėmis, bet pirmiausia tinkamai vykdyti pareigas. Nurodydama, jog anksčiau paminėtuose teisės aktuose yra numatytas platus muitinės pareigūnų veiklos spektras, pažymi, kad kelio posto inspektorius pagal Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatus turi teisę netikrinti deklaruojamų prekių, o atlikti tik vizualinį transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės, bei ant jos uždėtų plombų muitinį tikrinimą, patikrinti dalį deklaruojamos prekių siuntos arba nuodugniai patikrinti visą prekių siuntą; taip pat pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2003-06-20 įsakymu Nr. A-4-111 patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 35 str. 1-2 p. privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą; taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei vykdymą.

Prokurorės įsitikinimu, L. J. ne tik neatliko tokio transporto priemonės tikrinimo, nors, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės nuostatomis, privalėjo tai padaryti, tačiau ir neįsitikino, ar transporto priemonė bei prekės, kurių buvimą ir išvežimą tranzitu iš Lietuvos Respublikos pats patvirtino tranzito dokumentuose – Carnet TIR knygelėje Nr. VX39287644, CMR Nr. 0007585, kontroliniame talone Nr. T 0189655, (duomenys neskelbtini) kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale, atžymėdamas, kad G. Z. gabenamas krovinys 2003-10-01, 23 val. 10 min., per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos, o antruoju atveju tranzito dokumentuose (Carnet TIR knygelėje Nr. MX39287641, CMR Nr. 0007582, minėtame registracijos žurnale, atžymėdamas, jog G. Z. gabenamas krovinys 2003-10-12, 15 val. 40 min., per (duomenys neskelbtini) kelio postą išvyko iš Lietuvos Respublikos, apskritai buvo. Pabrėžia, jog, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) jungtinio sienos perėjimo punkto technologine bendro darbo schema, L. J. privalėjo vykdyti ir savo teises, ir pareigas, numatytas (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašyme, 2000-01-13 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintose Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatuose (IX skyriuje), taip pat tuo metu galiojusiame Muitinės kodekse.

Atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) jungtinio sienos perėjimo punkto technologinės bendro darbo schemos 5 str. numato, kad pasieniečiai, įleisdami į posto teritoriją transporto priemonę, kiekvienai jų užpildo kontrolinį taloną, kurį sudaro trys egzemplioriai. Talonas yra kontrolinis dokumentas, kurį pripažįsta abiejų valstybių pareigūnai. Pabrėžia, jog liudytojas A. V. patvirtino, kad muitininkas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė yra posto teritorijoje. Prokurorė pažymi, jog nors teismas nuosprendyje ir patvirtino, kad muitinės procedūros buvo atliekamos tik esant išduotam kontroliniam talonui, patvirtinusiam faktą, jog transporto priemonė kartu su kroviniu įvažiavo į sienos parėjimo punktą, tačiau, jos manymu, šis faktas buvo įvertintas neteisingai, jis nepaneigė kaltinančio įrodymo, jog antruoju atveju kontrolinis talonas nebuvo rastas, be to, nurodo, kad nepagrįstai patikėta L. J. bei liudytoju A. V. , tuo metu ėjusiu (duomenys neskelbtini) kelio posto viršininko pareigas, parodymais, kad abiem atvejais kontroliniai talonai buvo, tiesiog antruoju atveju talonas galėjo būti paprasčiausiai neišsaugotas. Skunde atkreipia dėmesį, kad pagal Technologinės bendro darbo schemos 12 str. Lietuvos muitininkas, užbaigęs muitinės procedūrą, dokumentus ir kontrolinį taloną perduoda Latvijos muitininkui muitinių procedūrų įforminimui. Tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad L. J. dokumentus būtų perdavęs Latvijos muitininkui, nėra. Be to, liudytojas A. V. parodė, kad pasieniečiai registruodavo kontrolinius talonus, o pasieniečiai pranešdavo apie pamestus talonus, paimdami iš vairuotojo paaiškinimą. Šiuo atveju jokių duomenų, kad kontrolinis talonas buvo pamestas, nėra. Prokurorės įsitikinimu, tokie faktai leidžia daryti išvadą, kad kontrolinis talonas iš viso nebuvo išduotas. Mano, kad L. J. nesant kontrolinio talono įformino muitinės procedūrą kroviniui, kuris nebuvo išvežamas. Taip pat pabrėžia, kad tuo atveju, jei kontrolinis talonas ir buvo, tai nepašalina muitinės pareigūno teisių ir pareigų atlikti muitinį tikrinimą, t. y. muitininkas nors vizualiai turi patikrinti transporto priemonę, kurioje gabenamos prekės, ir ant jos uždėtas plombas, įsitikinti, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė ir vertė atitinka informacijai, nurodytai muitinės dokumentuose, taip pat privalo taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei vykdymą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, cituodamas norminius aktus, padarė išvadą, jog muitinės inspektorius, atlikdamas muitinės formalumus, neprivalo kiekvienu atveju atlikti gabenamo krovinio muitinį tikrinimą. Prokurorės manymu, nurodyti teisės aktai kategoriškai įtvirtina nuostatą, kad muitinės inspektorius privalo bent vizualiai įsitikinti, kad posto teritorijoje yra transporto priemonė, kad krovinio plombos yra nepažeistos. Tvirtina, kad priešingu atveju, muitininko pareigybė muitinės poste yra tiesiog nereikalinga. Daro išvadą, kad L. J. , tik patikrinęs krovinio dokumentus, tačiau visiškai neįsitikinęs, ar posto teritorijoje yra transporto priemonė ir ar ja vežamas krovinys, aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas ir nors konkrečiai pavojingų pasekmių nenumatė, tačiau ignoravo valstybės interesus muitinės kontrolės srityje, nesilaikė norminių aktų reikalavimų. Pažymi, kad atsižvelgiant į jo, kaip specialisto, kvalifikaciją bei profesinę patirtį, L. J. turėjo ir galėjo numatyti savo veikos pavojingus padarinius, turėjo galimybę įvertinti savo veikos padarinių dydį, o atlikęs tik formalų dokumentų patikrinimą, neįsitikinant, ar transporto priemonė su kroviniu yra poste, turėjo ir galėjo suvokti, kad toks formalus dokumentų patikrinimas sudaro sąlygas prekių neišvežimui iš Lietuvos Respublikos, t. y. sunkiam nusikaltimui. Atkreipia dėmesį, kad tokios praktikos, vertinant muitinės pareigūnų veiksmus, jiems netinkamai atliekant tarnybines pareigas, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kitoje apeliacinio skundo dalyje prokurorė nurodo, jog apygardos teismas, teisingai kvalifikavęs G. Z. nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Pažymi, jog teismas, skirdamas bausmes G. Z. , taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. Mano, jog teismas, subendrinęs bausmes jas iš dalies sudedant ir prie griežčiausios bausmės pridėjęs tik po vieną mėnesį laisvės atėmimo bausmės, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 50 str. 2 d. nuostatas. Pabrėžia, jog trumpiausias laisvės atėmimo bausmės terminas yra trys mėnesiai; pagal baudžiamojo įstatymo sampratą net ir tuo atveju, kai skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, minimali bausmė, laisvės atėmimas negali būti paskirtas trumpesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Teigia, jog laisvės atėmimo bausmė trumpesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui gali būti paskirta tik Lietuvos Respublikos BK 65 str. numatytų taisyklių pagrindu pakeičiant kitas bausmes į laisvės atėmimo bausmę. Tvirtina, kad dalinai sudedant bausmes nuo kiekvienos bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, turi būti pridedama ne mažiau kaip minimalus bausmės dydis, numatytas Lietuvos Respublikos BK Bendrojoje dalyje. Prokurorės manymu, šiuo atveju teismas turėjo prie griežčiausios bausmės pridėti ne mažiau kaip tris mėnesius laisvės atėmimo už kiekvieną nusikalstamą veiką.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, skirdamas G. Z. bausmes, nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis G. Z. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamos veikos buvo baigtos (prekės buvo neišvežtos, jos pateko į rinką), valstybei padaryta turtinė žala – tranzitu neišvežant prekių, kurių muitinė vertė 186 716 Lt, nesumokėti 87454 Lt importo mokesčių. Pažymi, kad šios aplinkybės rodo didelį padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Atkreipia dėmesį, jog teismas savo sprendimą skirti G. Z. minimalią bausmę kaip vieną iš motyvų nurodė, jog pastarasis iš esmės buvo tik kitų asmenų nusikalstamų sumanymų vykdytojas. Prokurorė vykdytojo, betarpiškai padarančio nusikalstamą veiką, vaidmenį laiko vienu pavojingiausių, už kurį pavojingesnis yra tik organizatoriaus vaidmuo. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir G. Z. skyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Z. prašo iš naujo nagrinėti jo baudžiamąją bylą. Kategoriškai tvirtina esąs neteisingai nuteistas ir nurodo, kad jo duoti parodymai yra surašyti neteisingai. Apelianto tvirtinimu, prekes, kurias jis vežė iš Lenkijos į Rygą, iš Lietuvos Respublikos išvežė kitas vairuotojas. Apeliantas skunde akcentuoja, jog jo minimas kitas vairuotojas prekes iš Lietuvos tikrai išvežė. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) sienos perėjime buvo užregistruotas prekių išvežimas, be to, minėtame sienos perėjime tarnybą atlikęs muitininkas taip pat patvirtino prekių išvežimo faktą.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis G. Z. ir jo gynėjas prašė nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės skundą atmesti, išteisintasis L. J. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalis dėl L. J. išteisinimo panaikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.).

Prokurorės apeliacinis skundas dėl G. Z. per švelnios bausmės paskyrimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bendrinant jam paskirtas bausmes atmetamas.

Taip pat netenkinamas nuteistojo G. Z. apeliacinis skundas.

nustatė:

L. J. , būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi, 2003-10-01, apie 23 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą grafiką atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių, krovinių ir dokumentų muitinį tikrinimą, dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas, tranzito dokumentuose - Carnet TIR knygelėje Nr. VX39287644, CMR (krovinio gabenimo važtaraštyje) Nr. 0007585, kontroliniame talone Nr. T 0189655, (duomenys neskelbtini) kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale atžymėdamas, kad G. Z. gabenamas krovinys 2003-10-01, 23 val. 10 min., per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos, nors 2003-10-01, 23 val. 10 min., vilkikas VOLVO (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) per šį postą nevyko, tokiu būdu pažeisdamas 1996-04-18 Muitinės kodekso 14 str. 3 p. nuostatas, t. y. netaikydamas jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių, 2000-10-05 Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 2 p., t. y. neatlikdamas savo specialių pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, 2000-01-13 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus nuostatas, t. y. nustatyta tvarka neatlikdamas muitinio tikrinimo, neatlikdamas nors vizualinio transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės ir ant jos uždėtų plombų muitinio tikrinimo, neįsitikinęs, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informacijai, nurodytai muitinės dokumentuose, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2003-06-20 įsakymu Nr. A-4-111 patvirtintas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 35 str. 1 p, ir 2 p. nuostatas, t. y. neatlikdamas per postą gabenamų prekių ir transporto priemonės muitinio tikrinimo, netaikydamas priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, t. y. tokiu būdu jis diskreditavo muitinės pareigūnų vardą, sąlygojo nepasitikėjimą jais visuomenės akyse, sumenkino valstybės prestižą, padarė žalą jos ekonominiams interesams, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, t. y. L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.

L. J., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi, 2003-10-12, apie 15 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą grafiką atlikdamas išvykstančių iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių, krovinių ir dokumentų muitinį tikrinimą, dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas, tranzito dokumentuose - Carnet TIR knygelėje Nr. MX39287641, CMR (krovinio gabenimo važtaraštyje) Nr. 0007582, (duomenys neskelbtini) kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale atžymėdamas, kad G. Z. gabenamas krovinys 2003-10-12, 15 val. 40 min., per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos, nors 2003-10-12, 15 val. 40 min., vilkikas VOLVO (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) per šį postą nevyko, tokiu būdu pažeisdamas 1996-04-18 Muitinės kodekso 14 str. 3 p. nuostatas, t. y. netaikydamas jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių, 2000-10-05 Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 2 p., t. y. neatlikdamas savo specialių pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, 2000-01-13 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 3 patvirtintų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus nuostatas, t. y. nustatyta tvarka neatlikdamas muitinio tikrinimo, neatlikdamas nors vizualinio transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės ir ant jos uždėtų plombų muitinio tikrinimo, neįsitikinęs, kad prekių rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informacijai, nurodytai muitinės dokumentuose, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2003-06-20 įsakymu Nr. A-4-111 patvirtintas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 35 str. 1 p. ir 2 p. nuostatas, t. y. neatlikdamas per postą gabenamų prekių ir transporto priemonės muitinio tikrinimo, netaikydamas priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą ir tokiu būdu jis diskreditavo muitinės pareigūnų vardą, sąlygojo nepasitikėjimą jais visuomenės akyse, sumenkino valstybės prestižą, padarė žalą jos ekonominiams interesams, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, t. y. L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.

Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog L. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kolegijos manymu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. J. savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos BK 229 str. numatytą nusikaltimą.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį L. J. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad, vadovaujantis nuosprendyje išvardintais muitinio patikrinimo tvarką reglamentuojančiais įstatymais, muitinės inspektorius, atlikdamas muitinės formalumus, neprivalo kiekvienu atveju atlikti gabenamo krovinio muitinį tikrinimą. Jis tik privalo patikrinti krovinio dokumentus ir juos nustatyta tvarka pažymėti. Abiem atvejais, t. y. 2003 m. spalio 1 d. ir 2003 m. spalio 12 d. L. J. pateikti dokumentai (Carnet TIR knygelės ir krovinio gabenimo važtaraščiai) buvo tvarkingi, juose buvo visos reikiamos žymos, todėl nesukėlė jokių abejonių dėl gabenamo krovinio bei nedavė pagrindo bent vizualiai apžiūrėti transporto priemonę, ant jos esančias plombas ar atlikti krovinio muitinį tikrinimą. Apygardos teismo manymu, L. J., 2003 m. spalio 1 d. ir spalio 12 d. dokumentuose atžymėdamas, kad krovinys yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos, nepažeidė jo, kaip muitinės inspektoriaus, veiklą reglamentuojančių norminių aktų.

Viso proceso metu L. J. savo kaltės nepripažino, teigė pareigas atlikęs tinkamai ir nurodė neatsimenantis tiriamų atvejų, kadangi jie nebuvo išskirtiniai. Susipažinęs su pateiktais grafikais, patvirtino 2003 m. spalio 1 d., 2003 m. spalio 12 d. tikrinęs išvažiuojančias transporto priemones. Teigė, jog tuo metu dėl didelio transporto srauto nebuvo galimybių patikrinti visas transporto priemones. Tikrinimo būdą muitininkai pasirinkdavo patys. Jei TIR knygelė būdavo tvarkinga, prie transporto priemonės neidavo. Muitininkui reikia pasirinktinai patikrinti, ar yra mašina. Tai nurodyta Taisyklėse, priimtose 2003 metais. Fiziškai neįmanoma patikrinti visas mašinas šimtu procentų. Nurodytais atvejais neprivalėjo išeiti į lauką ir įsitikinti, ar yra transporto priemonė. Sąmoningi nieko blogo nedarė, savęs kaltu nelaiko (t. 4, b. l. 261-262).

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apygardos teismo padarytu L. J. veiksmų teisiniu įvertinimu ir mano, kad teismas neteisingai įvertino muitinio patikrinimo tvarką reglamentuojančius įstatymus ir padarė klaidingą išvadą, kad muitinės darbuotojas neprivalo net vizualiai apžiūrėti krovinį gabenančios transporto priemonės. Iš tiesų Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3, imperatyviai nenurodo, kad transporto priemonė, kuria gabenamas krovinys, privalo būti patikrinta, t. y. muitinė turi teisę visai netikrinti deklaruojamų prekių, atlikti tik vizualinį transporto priemonės, kurioje gabenamos prekės, ir ant jos uždėtų plombų muitinį tikrinimą, patikrinti dalį deklaruojamos siuntos arba nuodugniai patikrinti visą prekių siuntą (80 str. 2 d.). Tačiau ši norminio akto nuostata privalo būti aiškinama ir vertinama neatsiejant jos nuo kitų muitinio tikrinimo tvarką reglamentuojančių aktų nuostatų dėl muitinės inspektoriaus tarnybos esmės bei jo veiksmų atliekant muitinį patikrinimą. Veikos metu galiojęs Muitinės kodeksas, apibrėždamas muitinės posto funkciją, nurodė, jog muitinės postas atsako už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jam pavestų užduočių vykdymą (14 str. 3 p.). Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas numatė, jog kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme (16 str. 2 d.). Taigi L. J., dirbusio (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi, pareigas detaliai apibrėžė (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybė, patvirtinta (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. A4-111, kuri, reglamentuodama posto inspektoriaus pareigas, nurodo, jog inspektorius privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, taip pat klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas (35 str. 1 p., 35 str. 2 p.). Su šia pareigybe L. J. buvo supažindintas pasirašytinai (t. 4, b. l. 29-32). Taigi L. J. , kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus, kompetencijai priskirtas funkcijas tiesiogiai nustatė būtent ši (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybė, pagal kurią jis privalėjo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą bei įforminimą.

Nors Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų 80 str. 2 d. numato, kad muitinė turi teisę visai netikrinti deklaruojamų prekių, atlikti tik vizualinį transporto priemonės ir ant jos uždėtų plombų tikrinimą, patikrinti tik dalį deklaruojamos prekių siuntos arba nuodugniai patikrinti visą prekių siuntą, tačiau tuo pačiu konstatuoja, jog muitiniu tikrinimu yra siekiama įsitikinti, kad prekių (daiktų) rūšis, kiekis, pavidalas, kilmė bei vertė atitinka informacijai, nurodytai muitinės deklaracijoje, pateiktoje raštu, žodžiu, veiksmu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis (77 str. 1 d.). Taigi, kaip matyti, nors minėti Nuostatai leidžia muitinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui pasirinkti tikrinimo būdą, tačiau tuo pačiu įpareigoja jį įsitikinti, kad gabenamas krovinys atitinka muitinės deklaracijoje nurodytą informaciją. Vadinasi, tuo atveju, jei posto inspektorius pasirenka būdą visiškai netikrinti deklaruojamų prekių, jis privalo bent jau įsitikinti, kad transporto priemonė yra posto teritorijoje. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. J. 2003 m. spalio 1 d. ir spalio 12 d. pagal nustatytą grafiką atlikdamas iš Lietuvos Respublikos išvykstančių transporto priemonių, krovinių ir dokumentų tikrinimą, tranzito dokumentuose bei (duomenys neskelbtini) kelio posto išvežamų krovinių registracijos žurnale atžymėjo, kad G. Z. vežamas krovinys per (duomenys neskelbtini) kelio postą yra išgabentas iš Lietuvos Respublikos. Tokią išvadą jis padarė neįsitikinęs, kad vilkikas Volvo (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) į kelio postą apskritai yra atvykęs ir ruošiasi kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino, kad muitininkas pasirinktinai įsitikina, ar transporto priemonė yra atvykusi, tačiau, apibūdindamas muitininko funkcijas, pažymėjo, jog šalia kitų funkcijų muitininkui „reikėdavo užtikrinti, kad prekės, kurios išvežamos iš Lietuvos, jos ir išvažiuotų, o ne liktų Lietuvoje“ (t. 4, b. l. 262). Taip pat jis pažymėjo, kad „buvo laikas, kai reikėjo tikrinti mašinas šimtu procentų, bet susidarė didelės eilės ir tai buvo atšaukta“ (t. 4, b. l. 262). Taigi L. J. parodymuose matyti prieštaringi teiginiai – patvirtindamas pareigą užtikrinti, kad prekes, kurios turi būti išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtų realiai išvežtos, netrukus teigia, jog neprivalėjo net įsitikinti, kad transporto priemonė yra kelio poste. Nurodydamas, kad buvo atšauktas įsakymas tikrinti visas transporto priemones, jis teigia darbe vadovavęsis pareigybine instrukcija bei Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais, t. y. norminiais aktais, įpareigojančiais įsitikinti muitinės deklaracijoje nurodytos informacijos tikrumu. Norminis aktas, suteikiantis muitinės pareigūnui teisę dėl didelio transporto kiekio netikrinti transporto priemonių, apskritai neegzistuoja, t. y. neaišku, ką L. J. turi galvoje minėdamas, jog „tai buvo atšaukta“. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis G. Z. pripažino, jog per (duomenys neskelbtini) kelio postą krovinių nevežė, muitinės pareigūnams nei krovinio dokumentų, nei Carnet TIR knygelių nepateikė (t. 4, b. l. 83-84). Taigi akivaizdu, kad L. J. privalėjo patikrinti, jog aukščiau paminėta transporto priemonė yra atvykusi į (duomenys neskelbtini) kelio postą ir tik tuomet užpildyti tranzito dokumentus bei išvežamų krovinių registracijos žurnale padaryti atitinkamą atžymą. Priešingu atveju, laikantis pozicijos, kad posto inspektorius tik atlieka gabenamo krovinio bei transporto priemonės įforminimą, būtų iškreipta jo pareigų esmė ir jo pareigybė prarastų dalį jai priskirtinų funkcijų.

Tad apygardos teismas per daug siauriai aiškino Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų 80 str. 2 d. įtvirtintą muitinio tikrinimo tvarką ir akcentuodamas, kad muitinės inspektorius, atlikdamas muitinės formalumus, neprivalo kiekvienu atveju atlikti gabenamo krovinio muitinį tikrinimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis privalo bent jau įsitikinti, jog transporto priemonė, kuria gabenamas deklaruojamas krovinys, yra kelio posto teritorijoje. Tokiu būdu L. J. pažeidė Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų IX skyriaus nuostatas, taip pat 1996 m. balandžio 18 d. Muitinės kodekso 14 str. 3 p., 2000 m. spalio 5 d. tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 str. 2 p., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus pareigybės 35 str. 1 p., 2 p. ir savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str. (dvi nusikalstamos veikos, padarytos 2003 m. spalio 1 d. ir 2003 m. spalio 12 d.).

L. J. , visiškai neįsitikinęs, kad vilkiku Volvo su puspriekabe gabenamas krovinys yra kelio posto teritorijoje, tranzito dokumentuose bei išvežamų krovinių registracijos žurnale atžymėjo, kad jis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu jis netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, kadangi nors konkrečiai ir nenumatė pavojingų pasekmių, tačiau akivaizdžiai ignoravo valstybės interesus muitinės srityje, nesilaikė anksčiau nurodytų norminių aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į jo patirtį muitinės tarnybos srityje, L. J. turėjo ir galėjo numatyti savo veikos pavojingus padarinius, tyrėjo galimybę įvertinti savo veikos padarinių dydį, neįsitikinęs, kad transporto priemonė su gabenamu kroviniu yra kelio poste, turėjo ir galėjo suvokti, kad dėl tokių jo veiksmų per Lietuvos Respublikos sieną gali būti neišvežtos prekės, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, t. y. L. J. savo veiksmais sudarė sąlygas, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d., padarymui.

L. J. kaltę įrodo ir tie įrodymai, kurie patvirtina, jog G. Z. gabentos prekės iš Lietuvos Respublikos išvežtos nebuvo:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės duomenų bazės išklotinės, iš kurių matyti, kad G. Z. vairuojama transporto priemonė vilkikas Volvo (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvos Respubliką įvažiavo 2003-09-11, o iš Lietuvos Respublikos per (duomenys neskelbtini) kelio postą į Latvijos Respubliką išvažiavo 2003-09-15, 1 val. 43 min., o tuo tarpu muitinės tranzito procedūra (duomenys neskelbtini) kelio poste užbaigta 2003-09-15, 21 val. 50 min. – 21 val. 55 min. Vėliau G. Z. ta pačia transporto priemone per (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvos Respubliką įvažiavo 2003-09-27, 2003-10-08, o iš Lietuvos Respublikos per tą patį (duomenys neskelbtini) kelio postą išvažiavo – 2003-10-04 ir 2003-10-14. Nurodytais laikotarpiais nei G. Z., nei nurodytos transporto priemonės (vilkiko su puspriekabe) išvažiavimas į Latvijos Respubliką užfiksuotas nebuvo (t. 1, b. l. 123-129).

Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) kelio poste suformuotame kontrolinių talonų pake pagal perdavimo – priėmimo lydraštį Nr. 091521 (2003-09-15, 21 val., - 2003-09-16, 9 val.) kontrolinis talonas, kuris turėjo būti išduotas transporto priemonei (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su priekaba (valst. Nr. duomenys neskelbtini), gabenusiai krovinį su TIR knygele Nr. YX38866216, nerastas. (Duomenys neskelbtini) kelio poste suformuotame kontrolinių talonų pake pagal perdavimo priėmimo lydraštį Nr. 101211 ( 2003-10-12, 9 val. - 2003-10-12, 21 val.) kontrolinis talonas, kuris turėjo būti išduotas transporto priemonei (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su priekaba (valst. Nr. duomenys neskelbtini), gabenusiai krovinį su TIR knygele Nr. MX39287641, nerastas (t. 1, b. 1. 109).

Muitinės informacinių sistemų centro pranešime nurodoma, kad krovinių, gabentų su Carnet TIR VX39287644, MX39287641, paskirties šalis yra Latvija (t. 1, b. l. 142-144).

Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus įvertinimais nustatyta, kad:

su Carnet TIR VX39287644 gabentų prekių bendra muitinė vertė 70563 Lt, o TIR procedūrą užbaigus apgaulės būdu atsiradusi skola - 32276 Lt ( 16589 Lt muito ir 15687 Lt PVM);

su Carnet TIR MX39287641 gabentų prekių bendra muitinė vertė 51454 Lt, o TIR procedūrą užbaigus apgaulės būdu atsiradusi skola - 24443 Lt ( 12865 Lt muito ir 11578 Lt PVM ) ( 1 t., b. 1. 179-199).

Latvijos Respublikos valstybinių pajamų tarnybos Muitinės kriminalinių tyrimų valdybos raštuose nurodoma, kad CARNET TIR knygelės Nr. VX392S7644, MX39287641 Latvijos Respublikos Centrinėje muitinės informacinėje sistemoje neužregistruotos. Nuo 2003-09-27 iki 2003-10-07 ir nuo 2003-10-08 iki 2003-10-18 Pasienio kontrolinėje informacinėje paieškos sistemoje automobilio, kurio valst. Nr. duomenys neskelbtini, priekaba, valst. Nr. duomenys neskelbtini, pravažiavimo faktas neužregistruotas. Nuo 1997-07-07 iki 2004-05-01 pervežti prekę krovininiu automobiliu per Latvijos Respublikos muitinės sieną (konkrečiai per (duomenys neskelbtini) muitinės kontrolės punktą), įvežant ją į Latvijos muitinės teritoriją, neįforminus jokios muitinės procedūros, nebuvo įmanoma. (t. 1, b. l. 32-42 ).

Tyrimo metu buvo įvykdyti teisinės pagalbos prašymai, kurie pateikė tokią informaciją:

Latvijos Respublikos Valstybinių pajamų tyrimų valdyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės kontrolės punkto 0810 muitinės spaudas Nr. 009 buvo išimtas iš apyvartos 2003-05-22 ir iki 2004-10-01 buvo saugomas Latvijos valstybinių pajamų tarnybos Muitinės taisyklių pažeidimų prevencijos Latgalės regioninės įstaigos skyriuje. Tokiu būdu muitinės kontrolės punkto 0810 originalaus spaudo Nr. 009 atspaudas ant 2003-09-15 ir 2003-10-13 krovinį lydinčių dokumentų atsirasti jokiu būdu negalėjo. Pagal Latvijos Respublikos muitinės centrinę informacinę duomenų bazę, ribotos atsakomybės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2003 metais vykdė muitinės procedūras Latvijos muitinės teritorijoje, tačiau visos muitinės procedūros buvo atliekamos kontroliniuose punktuose 0279, 0291 ir 0231, kurie nėra (duomenys neskelbtini) mieste ir nepriklauso Latvijos valstybinių pajamų tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninės muitinės įstaigos valdybai. Nė viena muitinės procedūra nebuvo atliekama panaudojant transporto priemonę su valstybiniais registracijos numeriais duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini (t. 3, b. 1. 112-115).

Latvijos Respublikos valstybinių pajamų tarnybos Latgalės regioninė įstaiga nurodė, kad (duomenys neskelbtini) MKP antspaudas Nr. 009 nuo 2003-10-13 iki 2003-10-15 nebuvo naudojamas, kadangi 2003-05-22 buvo išimtas iš apyvartos. Automobilis su valst. Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, nuo 2003-10-13-2003 iki 10-15 Lietuvos-Latvijos sienos nepervažiavo (t. 3, b. 1. 119-121 ).

Iš priėmimo - perdavimo akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) MKP 0810 antspaudas Nr. 009 perduotas muitinės taisyklių pažeidimų prevencijos skyriui, kadangi kilo įtarimas, jog yra naudojami šio antspaudo numerio kopija ar dublikatas (t. 3, b. 1. 122-124 ).

Iš (duomenys neskelbtini) 2003 metų rugsėjo 14 - 16 d. ir 2003 metų spalio 10 - 12 d. registracijos žurnalų ir pamainų darbo užduočių išklotinių kopijų matyti, kad antspaudas MKP 0531 Nr. 011 2003 m. rugsėjo 15 d. ir 2003 metų spalio 12 d. naudotas nebuvo (t. 3, b. 1. 134-144 ).

Latvijos Respublikos valstybinių pajamų tarnybos Žemgalės regioninės įstaigos muitinės valdyba nurodė, kad Žemgalės regioninis muitinės reikalų kontrolės skyrius atliko TIR Carnet Nr. VX39287644 (2003-10-01 ), Nr. MX39287641 (2003-10-12) galimo įforminimo patikrinimą (duomenys neskelbtini) muitinės kontrolės poste. Patikrinus duomenis, esančius automatizuotoje duomenų apdorojimo sistemoje ASYCUDA bei įformintų ir VMT Vyriausiajai muitinės valdybai išsiųstų TIR Carnet sąrašus, buvo nustatyta, kad nurodyti TIR Carnet nebuvo įforminti Grenctalės muitinės kontrolės poste (t. 3, b. I. 46-48 ).

Latvijos Respublikos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Vyriausioji valdyba nurodė, kad pasienio kontrolės elektroninėje informacinėje duomenų bazės sistemoje 2003 m. rugsėjo 15 d., 1 val. 43 min. 54 sek. buvo užfiksuotas į VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės postą įvažiavęs krovininis automobilis Volvo (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su priekaba (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir Lenkijos Respublikos pilietis G. Z. Kitomis dienomis minėtos transporto priemonės ir G. Z. įvažiavimas nefiksuotas (t. 3, b. l. 49-58)

Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad L. J. dėl neatsargumo (veikdamas esant nusikalstamam pasitikėjimui), netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė aukščiau išvardintų norminių teisės aktų nuostatas, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą valstybei – sumenkino jos prestižą, padarė žalą ekonominiams valstybės interesams, diskreditavo muitinės pareigūnų vardą, sukeldamas visuomenės nepasitikėjimą jais.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 229 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, žalos požymis yra labai svarbus – baudžiamoji atsakomybė dėl tarnybos pareigų neatlikimo galima tik nustačius nusikalstamos veikos padarinius. Šio straipsnio dispozicija nepateikia sąvokos ar kriterijų nustatant didelės žalos požymį, jis neišaiškintas ir Lietuvos Respublikos BK 230 str. esančiame sąvokų išaiškinime. Ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Analizuojamu atveju L. J. savo veiksmais padarė neturtinio pobūdžio nusikalstamą žalą, kuri, kaip jau buvo nurodyta, pasireiškė valstybės prestižo sumenkinimu, muitinės pareigūno vardo diskreditavimu, visuomenės nepasitikėjimo jais sukėlimu. Pareigūnas, netinkamai atlikdamas jam pavestas pareigas, visuomet pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja pareigūno vardą, kas visuomenėje sukelia nepasitikėjimą jais pačiais, tarnyba, kurioje dirba, galiausiai ir visa valstybės tarnybos sistema. Nusikaltimo valstybės tarnybai tiesioginis objektas yra valstybės institucijos, šiuo atveju – muitinės - normali, efektyvi ir atitinkanti įstatymo reikalavimus veikla. Netinkamai atlikdamas pareigas, L. J. diskreditavo valstybės tarnautojo, muitinės pareigūno, ((duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriaus), vardą, tokiais veiksmais sukėlė visuomenės nepasitikėjimą muitinės pareigūnais bei visa muitinės tarnyba ir iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas bei veikos principus ir tai vertintina kaip didelė žala valstybės interesams. Taip pat L. J. padarė žalą ekonominiams valstybės interesams, kadangi jam tinkamai neatlikus pavestų funkcijų G. Z. buvo sudarytos sąlygos padaryti Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, dėl kurio valstybė patyrė turtinę žalą.

Nors nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad jo parodymai surašyti neteisingai, byloje nenustatyti jokie duomenys, patvirtinantys tokį apelianto teiginį. Iš bylos medžiagos matyti, kad visose apklausose jo teises ir teisėtus interesus gynė gynėjas, taip pat apklausose dalyvavo vertėja.

Skunde nuteistasis G. Z. iškelia versiją, kad prekes, kurias jis vežė iš Lenkijos Respublikos į Rygą, iš Lietuvos Respublikos išvežė kitas vairuotojas. Tačiau toks apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, byloje nėra tokią versiją patvirtinančių duomenų. Ikiteisminiame tyrime tris kartus apklaustas įtariamuoju, atlikus parodymų patikrinimą vietoje G. Z. parodė, jog visais trimis atvejais prekių į Latviją neišvežė, o paliko Lietuvoje, t. y. „aš paaiškinu, kad visų trijų krovinių, kuriuos gabenau su anksčiau minėtomis Carnet TIR knygelėmis, per nurodytą muitinės postą Carnet TIR knygelėje, kurį nurodydavo muitinės pareigūnas (duomenys neskelbtini) poste, kurį įrašydavo muitinės pareigūnas mano pasakymu, tai yra (duomenys neskelbtini), aš krovinių nevežiau, muitinės pareigūnams nei krovinio dokumentų, nei Carnet TIR knygelių (duomenys neskelbtini) muitinės poste nepateikiau. Aš žinojau, kad privalėjau gabenant prekes su Carnet TIR knygele pagal muitininko nurodytus muitinės postus ir terminą, krovinius į muitinės postą pristatyti bei išvežti iš Lietuvos, tačiau aš taip nepadariau“ (t. 4, b. l. 83-84). Apklaustas teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 259-260) G. Z. iš dalies pakeitė parodymus: ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai tvirtinęs, jog kroviniai visais atvejais buvo palikti Lietuvoje, teisme paaiškino, kad jis iš tiesų nėra įsitikinęs, ar kroviniai liko Lietuvoje, nes dokumentuose buvo spaudai, kad kroviniai išvežti per Latvijos Respublikos sieną, jis pats (duomenys neskelbtini) muitinėje nė karto nebuvo ir kas apiformino dokumentus apie prekių išvežimą, nežino. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis jau tvirtina, kad prekes iš Lietuvos Respublikos išvežė kitas vairuotojas. Akivaizdu, kad apeliantas tokiu būdu siekia sušvelninti savo atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi juos patvirtina visa eilė nuosprendyje išsamiai aptartų įrodymų, kuriuos dar kartą analizuoti nėra tikslinga.

Atkreiptinas dėmesys, jog prokurorė apeliaciniu skundu prašo G. Z. antrą kartą pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. (dėl trijų nusikalstamų veikų). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. Z. pripažino kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d., todėl kaip nepagrįstas atmetamas aukščiau nurodytas prokurorės prašymas.

Kolegija nesutinka ir su kitu prokurorės argumentu, t. y., jog teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 50 str. 2 d. nuostatas. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. nustatyta, jog dalinio bausmių sudėjimo atveju, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, o galutinė subendrinta bausmė pagal dydį (trukmę) turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos BK 50 str. 2 d. nurodo, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių. Nors trumpiausią laisvės atėmimo bausmę ir sudaro trys mėnesiai, tačiau bendrinant bausmes, vadovaujantis anksčiau paminėta įstatymo nuostata, nėra nurodyta, kad būtina nuo kiekvienos bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, pridėti ne mažiau kaip minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 50 str. 2 d.

Bausmė G. Z. paskirta Lietuos Respublikos BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Nuteistajam už tris nusikalstamas veikas, neteisėtai neišvežant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL, paskirtos tinkamos bausmės, kurios teisingai subendrintos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. Apygardos teismas atsižvelgė į G. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko penkis mažamečius vaikus, žmona nedirba), taip pat tai, kad jis iš esmės vykdė kitų asmenų nusikalstamus sumanymus ir skyrė bausmes, artimas straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Teismas teisingai pažymėjo, jog nėra pagrindo taikyti švelnesnės bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir nurodė tokią išvadą pagrindžiančius argumentus.

L. J. bausmės už įvykdytas nusikalstamas veikas skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. J. dėl nerūpestingumo padarė du nesunkius nusikaltimus, į atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę (ilgametę patirtį muitinės tarnyboje, gerai įvertintą jo tarnybinę veiklą) ir skiria straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl L. J. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str. (dėl 2003 m. spalio 1 d. nusikalstamos veikos) ir nuteisti 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda.

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str. (dėl 2003 m. spalio 12 d. nusikalstamos veikos) ir nuteisti 37 MGL (4625 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą.

Prokurorės apeliacinį skundą dėl G. Z. per švelnios bausmės paskyrimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bendrinant jam paskirtas bausmes atmesti.

Nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.