Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-217-303/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-09-28
Bylos Nr.
1-217-303/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nukentėjusysis
G. T.
Kaltinamasis
Z. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 217/ 2009 m.Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.; 1.2.3.2.; 1.1.7.2.7.; 2.1.10.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Daivos Pranytės – Zalieckienės ir Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynėjai Annai Grinevič,nukentėjusiajai G. T.,vertėjai Jelenai Terechovai,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. R., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, našlys, nedirbantis, gaunantis kompensaciją, gyvenantis Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 5 p., 6 p.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. R., 2008 m. spalio 22 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kieme, prie J. R. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis, kojomis, mediniu pagaliu ir kastuvu itin žiauriai sudavė ne mažiau 8 kartus J. P. į galvą ir vieną kartą į kairio peties sritį, padarydamas kraujosruvą kairiojo peties srityje pereinančią į žastą, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei atvirus nosies kaulų lūžius, 6 muštines žaizdas lūpose ir smakre su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruvą ir odos nubrozdinimus žande, daugiaskeveldrinius kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžius, kraujosruvą kairės akies vokuose - sužalojimus vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė aspiraciją krauju ir nukentėjusiojo J. P. mirtį, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, į konfliktą įsikišus Z. R. žmonai – J. R. ir pradėjus ginti brolį J. P. nuo smurtinių kaltinamojo veiksmų, Z. R., tyčia rankomis, kojomis, mediniu pagaliu ir kastuvu itin žiauriai sudavė nukentėjusiajai J. R. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, dešinėje šlaunyje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, užšoko nukentėjusiajai ant krūtinės, padarydamas šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sudavė nemažiau 20 smūgių į galvą, padarydamas kraujosruvas galvos mikštuosiuose audiniuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei kirstines žaizdas su aplinkiniais odos įtrūkimais bei poodinėmis kraujosruvomis, nubrozdinimus veide, trauminius akių obuolių panirimus, kraujosruvas liežuvyje, dantų vainikų nuskilimus, trauminį apatinio 42 danties iškritimą, daugybinius skeveldrinius veido kaulų lūžius su poslinkiu – Le Forte I – III tipo lūžius, kaukolės priekinės duobės konstrukcinį lūžį, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė aspiraciją krauju ir šoką bei nukentėjusiosios J. R. mirtį, t. y. Z. R. tyčia itin žiauriai nužudė du žmones – J. P. ir savo šeimos narį – žmoną J. R..

Apklaustas kaltinamuoju Z. R. kaltu prisipažino, tačiau duoti parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teisiamajame posėdyje atsisakė. Prašė remtis jo pirminiais parodymais užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Z. R. parodė, kad jis su žmona J. R. gyveno nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kitoje namo pusėje gyveno žmonos brolis J. P.. Santykiai tarp jų visų trijų buvo įtempti, nes pastoviai kildavo konfliktai dėl pinigų. Jis dirbdavo ir gaudavo pinigus, pensiją, o jie visada reikalaudavo pinigų degtinei. Be to, jie turi didelį ūkį, kurį prižiūrėjo jis su žmona, o J. P. tuo tik naudojosi. 2009-10-22 ryte, apie 11.00 val., pas kaimyną M. K., gyvenantį nuo jo apie 2 km., svečiuose, išgėręs butelį degtinės, grįžo namo. Kieme, prie namo, jį pasitiko J. P. ir pradėjo iš jo reikalauti 20 lt degtinei. Kadangi jis nenorėjo duoti pinigų, tarp jų kilo konfliktas. Kai Z. R. nusisuko, J. P. kažkokiu daiktu jam du ar tris kartus sudavė per galvą, o kai pargriuvo, pastarasis su koja dar kelis kartus įspyrė į šonus. Atitolus J. P., jis atsikėlė, pasiėmė šalia vištidės stovinčią lentą ir ja sudavė J. P. vieną kartą per galvą. Šis nuo smūgio nugriuvo. Tuomet jis pasiėmė šalia vištidės stovėjusį kastuvą ir daug kartų visa jėga sudavė gulinčiam J. P. kastuvo ašmeniu per veidą. Iš namo išbėgo jo žmona J. R.. Kadangi draskydama nagais jo veidą, ši puolė ginti savo brolį, jis su kastuvu, kurį laikė rankose, J. R. nustūmė nuo savęs. O kai ji nugriuvo, kelis kartus visa jėga sudavė jai kastuvo ašmeniu per veidą. Kad pastaruosius būtų mušęs ir į kitas kūno dalis, jis neatsimena. Ar, po jo suduotų smūgių nukentėjusieji liko gyvi, netikrino, kviesti jiems greitosios med. pagalbos nesiruošė. Kastuvą ir lentą numetęs šalia kūnų, susiruošė eiti į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau jį sulaikė policija. Kodėl jo namuose buvo viskas išversta, nežino. Mano, kad tuo metu kai jis buvo pas kaimyną, J. R. ir J. P. namuose ieškojo jo pinigų ir bankomato kortelės ( 1 t. b. l. 135 ).

Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamasis Z. R. patikrino vietoje, parodydamas vietą tarp ūkinių pastatų, kurioje jį sumušė J. P., vietą, prie vištidės, kur jis pasivijo J. P. bei vietą, iš kurios jis pasiėmė lentą ir kastuvą pastarajam mušti. Parodė, kaip jis kastuvu nukentėjusiajam sudavė smūgį į galvą nuo kurio šis pargriuvo bei kokiu būdu, suduodamas 3-4 smūgius, jis daužė J. P. kastuvu per veidą. Po to, kaltinamasis parodė, kokiu būdu jis su kastuvu ir lenta per galvą, veidą mušė iš namo atbėgusią savo žmoną J. R., kur, po jos sumušimo, numetė kastuvą ir lentą ( 1 t. b. l. 136-147 ).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-10-22, 19.35 val., patikrinus Z. R. alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2.44 promilių alkoholinis apsvaigimas ( 1 t. b. l. 106 ).

Atlikus teismo medicininį tyrimą, buvo nustatyti šie kaltinamojo Z. R. kūno sužalojimai : muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimai nosies kairiame sparnelyje, kairiame žande, muštinės žaizdos viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, padaryti 8 trauminiais poveikiais kietu buku daiktu 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros ( apžiūra 2008-10-23, 15.00 val. ). Sužalojimai prieinami nukentėjusiojo rankai. Muštinė žaizda dešinėje srityje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nugaros dešinėje pusėje galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir griūvant bei minėtoms kūno sritims atsitrenkiant į kietus bukus atsikišusius paviršius. Atsižvelgiant į odos nubrozdinimų veide pobūdį, jų atsiradimas yra būdingas pirštų nagų paliktiems pėdsakams, apdraskant veidą. Paviršinės muštinės žaizdos viršutinės lūpos gleivinėje padarytos smūgio pasekoje ir nėra būdingos griuvimui. Poodinių kraujosruvų kairėje rankoje atsiradimas, atsižvelgiant į jų kiekį, skirtingą tarpusavio lokalizaciją rankoje, nėra būdingas griuvimui. Pastarosios kraujosruvos kairėje rankoje galėjo gautis ginantis nuo smūgių. Z. R. nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. b. l. 162-164 ).

Kaltinamojo Z. R. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklausta nukentėjusiąja G. T. parodė, jog kaltinamasis yra jos tėvas, J. R. – mama, o J. P. - dėdė. Pasak nukentėjusiosios, jos tėvas dažnai gėrė, girtas būdavo agresyvus, priekabus, keldavo konfliktus, mušdavo mamą bei J. P.. Ne kartą buvo kviečiama policija, tačiau tėvui paskirtas baudas, mokėdavo mama, kadangi šis niekur nedirbo. Tik nuo 2006 m. tėvas pradėjo gauti pensiją, kažkur virš 400 lt. Pensija jam būdavo pervedama į „Swedbanką“ 10 –tą mėnesio dieną. Tuomet ji susitikdavo su mama ir ši, tėvo sutikimu, pinigus nuo sąskaitos nuimdavo. Be to, mama laikė gyvulius, paukščius, parduodavo pieną. Tėvas ūkyje padėdavo tik tuomet, kai negerdavo. Tėvui pareikalavus, mama visuomet jam duodavo pinigų, nes priešingu atveju, ją sumuštų. J. P. užsidirbdavo padėdamas kaimynams, vasarą dirbdavo su kombainu, todėl pinigų turėjo. Tiek mama, tiek ir J. P. taip pat išgerdavo, tačiau, pastarasis niekada nebuvo agresyvus ir nieko negalėtų nuskriausti. Tėvo versija apie konfliktą, kilusį tarp jo ir dėdės netiki, nebent tėvas puolė mamą, tuomet Josifas galėjo ją ginti. Žino, kad prieš kelias dienas iki šio įvykio, mama buvo pardavusi jautį, todėl tėvas tą dieną reikalavo savo pinigų dalies.

2008-10-22, ryte, ji su mama pasikalbėjo telefonu, tėvas išgėręs gulėjo. Tos pačios dienos vakare, apie 17.00 val., jai paskambino tėvų kaimynė G. Č. ir pasakė, jog namuose kažkas negerai, kieme „abu“ guli. Atvažiavusi, kieme prie namo rado gulinčius mamą ir J. P., abu buvo negyvi. Ji iškvietė policiją ir kartu su pareigūnais išvažiavo ieškoti tėvo. Jį pasivijo kelyje, einantį į Šrubiškių kaimą. Vėliau, nukentėjusiosios teigimu, ji buvo įėjusi į namą, todėl pastebėjo, jog kambaryje apversta lova. Ji rado mamos piniginę, kurioje buvo tik 50 Lt. Daugiau pinigų namuose nerado iki šiol.

Atlikus įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, apžiūrą, J. R. namo kieme rasti J. R. ir J. P. lavonai su aplink juos stebimomis kraujo dėmėmis. Tarp šių kūnų, ant žolės, rastas kastuvas bei atremta į tvorą lenta su kraujo dėmėmis. Namo viduje, rasta išardyta sulankstoma lova, kurios dvi dalys numestos ant grindų ( 1 t. b. l. 4 -20 ).

Atlikus teismo medicininį tyrimą konstatuota, kad J. P. mirė nuo veido sumušimo pasireiškusio atviru nosies kaulų lūžiu, 6 - mis muštinėmis žaizdomis lūpose ir smakre su aplinkinėmis kraujosruvomis, padarytomis daiktu ar įrankiu, kuris turėjo kertančios briaunos ir bukos briaunos savybių traumuojančius paviršius, kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairiame žande, daugiaskeveldriniais kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžiais, kraujosruva kairės akies vokuose, padarytais kietų bukų daiktų poveikyje. J. P. padaryti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl atvirų nosies kaulų lūžių, muštinės žaizdos lūpose ir smakre su aplinkinėmis kraujosruvomis, daugiaskeveldrinių kairio skruostikaulio, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžių, įvyko aspiracija krauju, kuri baigėsi mirtimi. Kraujosruva kairio peties srityje pereinanti į žastą, padaryta kieto buko daikto poveikyje ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį sprendžiama, jog į galvą buvo suduota nemažiau 8 trauminių poveikių ir 1 trauminis poveikis į kairio peties sritį. Visi sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, neilgai trukus iki mirties. J. P. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2008-10-22, 20.00 val. J. P. lavono kraujyje rasta 1,09 ‰ etilo alkoholio, šlapime – 1,37 ‰ etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį ( 1 t. b. l. 62-69 ).

Atlikus teismo medicininį tyrimą konstatuota, kad J. R. mirė nuo galvos sumušimo. J. R. lavone nustatyta : kirstinės žaizdos su aplinkiniais odos įtrūkimais bei poodinėmis kraujosruvomis, nubrozdinimais veide, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, trauminiai akių obuolių panirimai, kraujosruvos liežuvyje, dantų vainikų nuskilimai, trauminis apatinio 42 danties iškritimas, daugybiniai skeveldriniai veido kaulų lūžiai su poslinkiu – Le Forte I-III tipo lūžiai, kaukolės priekinės duobės konstrukcinis lūžis. Sužalojimai visumoje padaryti veikiant kietu buku daiktu, turinčiu briauną, nuo kelių iki keliasdešimt minučių iki mirties. Ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, dešinėje šlaunyje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, padaryti veikiant kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, nuo kelių iki keliasdešimt minučių iki mirties. Pailgos formos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje ir pilve aukščiau bambos padarytos veikiant kietu buku pailgos formos daiktu. Šie sužalojimai tiek visumoje, tiek ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio lūžis padarytas veikiant kietu buku daiktu nuo kelių iki keliasdešimt minučių iki mirties. Labiausiai tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, spaudžiant krūtinės ląstą krūtinkaulio projekcijoje sagitaline kryptimi, pvz. užšokant ant J. R. krūtinės, krūtinkaulio projekcijoje. Jie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos galvos mikštuosiuose audiniuose, padarytos veikiant kietu buku daiktu nuo kelių iki keliasdešimt minučių iki mirties ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi rasti J. R. lavone sužalojimai pagal lokalizaciją nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Tikėtina, kad dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti J. R. ginantis ir prisidengiant veidą nuo smūgių. J. R. mirtis įvyko dėl Le Forte tipo lūžių, kurie komplikavosi aspiracija krauju ir šoku. Diagnozė Le Forte tipo I-III lūžiai apima daugybinius veidinės dalies kaulų lūžius, kurie galėjo būti padaryti daugybiniais trauminiais poveikiais į veidą Sužalojimai J. R. galvoje padaryti ne mažiau 20 trauminių poveikių. J. R. mirtis galėjo įvykti prieš 1-4 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2008-10-22, 21.20 val. J. R. lavono kraujyje rasta 2,55 ‰ etilo alkoholio, šlapime – 2,84 ‰ etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį ( 1 t. b. l. 74-84, 86-87 ).

Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant kastuvo, lentos, Z. R. striukės, bliuzono, darbinio švarko, kepurės rastas Z. R. kraujas su 99, 9999999999 % tikimybe. Nuopjovose nuo Z. R. kaklo, kairiojo skruosto, kairės rankos pirštų, dešinės rankos delno rasti pačio Z. R. kraujo pėdsakai su 99, 9999999999 % tikimybe. Ant kastuvo rastas J. R. kraujas su 99, 9999999999 % tikimybe. Ant guminių batų rastas žmogaus kraujas. Nuopjovose nuo kairės kojos guminio bato rastas J. P. kraujas su 99, 9999999999 % tikimybe. Ant lentos yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus, galimai J. P. su J. R. DNR priemaiša, DNR profilis ( 1 t. b. l. 36-52 ).

Apklausta liudytoja G. Č. parodė, jog 2008-10-22, apie 17.00 val., pas ją į namus atėjo apdraskytu veidu kaimynas Z. R., pasikvietė į kiemą ir liepė ruoštis laidotuvėms, nes abu „gatavi“. Tai pasakęs, pastarasis išėjo. Nelabai supratusi ką kaltinamasis norėjo pasakyti, maždaug po 5 minučių, ji nuėjo į kaimynų kiemą pasižiūrėti kas ten įvyko. Kieme, netoli namo pamatė ant žemės gulinčius kruvinomis galvomis kaltinamojo žmoną Janiną ir pastarosios brolį J. P.. Jie gulėjo be jokių gyvybės ženklų. Tuomet liudytoja grįžusi į namus, paskambino J. R. dukrai ir liepė atvažiuoti pas tėvus į sodybą, pasakydama tik tai, jog kažkas ten negerai. Teigia, kad tą dieną ji kaltinamąjį buvo mačiusi apie 15.00 val., kai šis ėjo namo. Tuo metu, pasak liudytojos, pastarasis buvo labai girtas, tuo tarpu, kai pas ją užėjo vėliau, atrodė kur kas blaivesnis.

Apklausta liudytoja M. M. parodė, kad kaltinamojo šeimą ji pažįsta labai gerai ir su kiekvienu iš jų bendravo. Kaltinamasis, J. R. ir pastarosios brolis J. P. gyveno viename name Kudrių kaime. J. R. šeimoje laikė visus „kampus“ : tvarkė ūkį, parduodavo pieną, gyvulius ir tokiu būdu užsidirbdavo pinigų. Z. R. taipogi tvarkėsi ūkyje, padėdavo kaimynams, be to, gaudavo pensiją, kurią, liudytojos žiniomis, atiduodavo žmonai. Kiekvienas iš šios šeimos buvo mėgėjas išgerti, tačiau skirtingai : Zdislavas dažnai gerdavo ir su draugais ir su savo žmona, tačiau su J. P., kuris už juos gėrė kur kas mažiau ir su kuriuo kaltinamasis jau keletą metų konfliktavo, negerdavo niekada. Pasak liudytojos, J. P. buvo labai gero būdo, ramus žmogus, išgėręs niekuomet nesikabindavo ir nekonfliktuodavo, tuo tarpu Z. R. – agresyvus. Jis dažnai mušdavo savo žmoną Janiną, o kai tarp jų kildavo konfliktas ir J. P. seserį užstodavo, neretai nukentėdavo ir pats. Kad J. P. prašytų iš Z. R. pinigų, to, liudytojos teigimu, negalėjo būti. Pinigų, J. P. turėjo pats, o reikalui esant, jų paprašyti galėtų iš sesers. Be to, pasak liudytojos, Z. R. prie savęs pinigų ir neturėdavo. Tuo tarpu J. R., tuo metu, namuose pinigų turėjo, nes keletą dienų iki šio įvykio, buvo pardavusi jautį ir apie tai, kaltinamasis žinojo. Todėl mano, jog pinigų reikalauti iš J. R. galėjo jis. Teigia, jog nagrinėjamo įvykio dieną, maždaug apie 15.00 val., važiuodama iš darbo, ji matė link savo namų einantį Z. R., kuris buvo labai girtas. Tos pačios dienos vakare, maždaug apie 19.00 val., iš kaltinamojo dukros, kuri su pareigūnais ieškojo tėvo, sužinojo, kad šis nužudė savo žmoną ir J. P..

Iš byloje esančių UAB „U“ (duomenys pakeisti) pateiktų dokumentų matyti, kad J. R. už 2008-10-20 bendrovei parduotą jautį, buvo sumokėta grynais pinigais – 1468,80 lt ( 1 t. b. l. 94-96, 2 t. b. l. 30 ).

Iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados matyti, kad Z. R. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo ( ar patologinio afekto ) būsenoje, dėl psichikos būklės jis visiškai galėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ( savo veiksmų esmę ) ir valdyti savo veiksmus. Z. R. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Z. R. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Dėl psichikos būklės taikyti pastarajam priverčiamąsias medicinos priemones, nereikia ( 1 t. b. l. 186-188 ).

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad Z. R. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 2 d. 3, 5 ir 6 p. p. kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų metu, 2008 m. spalio 22 d., apie 17.00 val., savo šeimos namo kieme, tyčia rankomis, kojomis, mediniu pagaliu bei kastuvu suduodamas J. P. ne mažiau 9 kartus, iš kurių 8, į galvos – veido sritį ir tokiais savo veiksmais pastarajam sukeldamas aspiraciją krauju, pasibaigusią nukentėjusiojo mirtimi, bei, tyčia rankomis, kojomis, mediniu pagaliu ir kastuvu suduodamas savo žmonai J. R. daugybinius smūgius į įvairias jos kūno vietas, iš kurių ne mažiau 20 smūgių į galvos – veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai aspiraciją krauju ir šoką, pasibaigusį nukentėjusiosios J. R. mirtimi, Z. R. tyčia, itin žiauriai nužudė du žmones : J. P. bei savo šeimos narį - žmoną J. R..

Šios aplinkybės nustatytos, ne tik iš kaltinamojo parodymų užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patikrinti vietoje, bet ir kitų, Z. R. kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių įrodymų : įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurio matyti, jog Z. R. namo kieme buvo rasti J. R. bei J. P. lavonai su aplink juos stebimomis kraujo dėmėmis, tarp pastarųjų kūnų, ant žolės, rastas ir paimtas kastuvas, į tvorą atremta lenta su kraujo dėmėmis. Namo viduje - išardyta sulankstoma lova, kurios dvi dalys numestos ant grindų; teismo medicinos specialisto išvadų, kuriose konstatuota nukentėjusiųjų mirties laikas, priežastis, sužalojimų lokalizacija bei jų padarymo mechanizmas, DNR tyrimo išvados, kurioje užfiksuoti tiek kaltinamojo, tiek ir nužudytųjų asmenų ant vienokių ar kitokių daiktų : kastuvo, lentos, kaltinamojo guminių batų rastas nukentėjusiesiems priklausantis kraujas, liudytojos G. Č. parodymų, pasak kurios, kaltinamasis, atėjęs pas ją po įvykio, liepė šiai ruoštis laidotuvėms, nurodymas, jog abu „gatavi“, kuo pastaroji, po tokio pokalbio nuėjusi į kaimynų kiemą, netruko įsitikinti. Tai visete, objektyviai patvirtina paties kaltinamojo nurodytas pirminiuose parodymuose, užfiksuotose ikiteisminio tyrimo metu, J. R. ir J. P. padarytų sužalojimų, nuo kurių pastarieji mirė, mechanizmą.

Padaryto nusikaltimo aplinkybės : pasirinkti daiktai – kastuvas ir medinė lenta, padarytų veiksmų intensyvumas – J. P. buvo suduoti ne mažiau kaip 9 smūgiai, iš kurių 8 į galvos sritį, o J. R. daugybiniai, iš kurių į galvos sritį ne mažiau 20 – ties, buvo padaryti, kaip kad nustatyta bylos medžiaga, kastuvo briauna bei medine lenta, smurto nutraukimo priežastis – suvokimas, jog nukentėjusieji mirė, ką akivaizdžiai patvirtina pastarojo elgesys po padarytų nusikalstamų veiksmų, kai šis nuėjęs pas kaimynę, liepė pastarajai ruoštis laidotuvėms, o pats iš įvykio vietos pabėgo, pripažindamas jog kviesti nukentėjusiesiems medicininę pagalbą, jis nesiruošė, leidžia daryti išvadą, kad Z. R., abu nukentėjusiuosius nužudė ne tik kad veikdamas tiesiogine tyčia, bet ir tai, kad šis nusikaltimas, dėl paties pastarųjų gyvybės atėmimo būdo : panaudotų daiktų – kastuvo briaunos ir medinės lentos, padarytų daugybinių kirstinių - muštinių bei skausmingų kūno sužalojimų, suduodant tiek J. P., tiek ir J. R. smūgius, t. y. tiesiog aštriąja kastuvo dalimi kertant į nukentėjusiųjų veidus, pasireiškė ypatingu žiaurumu ir tai pastarasis suvokė.

Be to, sprendžiant iš kaltinamojo dukros G. T. bei liudytojos M. M. parodymų, policijos įskaitos duomenų ( 1 t. b. l. 169-171 ), Z. R., piktnaudžiaudamas alkoholiu, pakankamai ilgą laiką ir sistemingai smurtavo ne tik savo žmonos, bet ir jos brolio J. P. atžvilgiu, o tai rodo kaltinamojo polinkį į žiaurumą ir leidžia teigti kad nukentėjusiųjų mirtis nebuvo atsitiktinė, o dėsningas Z. R. ankstesnių, agresyvaus bei smurtinio pobūdžio veiksmų rezultatas.

Kaltinamojo versiją, neva tai šis nusikaltimas buvo išprovokuotas J. P. nusikalstamų veiksmų, kuriais šis, suduodamas kaltinamajam smūgius kastuvu bei lenta, iš pastarojo reikalavo alkoholiui pinigų, paneigia byloje apklaustų nukentėjusiosios G. T. bei liudytojų G. Č. ir M. M. parodymai apie kaltinamojo, jo žmonos ir J. P. tarpusavio santykius iki šio įvykio. Taigi, sprendžiant iš šių asmenų parodymų, J. P. visą vasarą dirbo su kombainu ir turėjo savų pinigų. Tuo tarpu, jis kur kas mažiau piktnaudžiavo alkoholiu nei sutuoktiniai, ir jau niekuomet negirtaudavo su Z. R.. Kita vertus, jeigu jam pinigų būtų pritrūkę, jis, įvertinus tarp šio ir kaltinamojo buvusius tarpusavio santykius, pinigų iš Z. R. nebūtų prašęs, nes pastarajam paskolinti pinigų būtų galėjusi J. P. sesuo J. R., kuri, ką objektyviai pagrindžia ir bylos duomenys, pinigų, nagrinėjamo įvykio metu, turėjo : ji, prieš pora dienų iki įvykio, buvo gavusi 1468,80 lt grynais už bendrovei „U“ (duomenys pakeisti) parduotą jautį. Tokiu būdu, iš surinktų įrodymų viseto, ir ypač iš dukros G. T. parodymų, pasak kurios, girtas tėvas visuomet iš motinos reikalaudavo pinigų degtinei ir jeigu ši neduodavo, ją mušdavo, bei, kad tėvas, priešingai nei teigia, žinojo, jog motina buvo pardavusi jautį ir tą dieną reikalavo savo dalies, darytina išvada, kad konflikto, kurio metu buvo sužalotas kaltinamasis, iniciatorius, buvo pats Z. R.. Be to, sprendžiant iš jo paties parodymų, J. P. buvo mirtinai sužalotas jau po to konflikto, kai šis nuo kaltinamojo atitolo, tuo tarpu J. R. tuomet, kai ši, nuo smurtinių savo vyro veiksmų, ėmė ginti brolį.

Skiriant kaltinamajam Z. R. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje neteistas, senyvo amžiaus. Tačiau, įvertinama ir tai, kad Z. R. padarė labai sunkų nusikaltimą dviejų asmenų gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiųjų mirtis nebuvo atsitiktinė, o dėsningas Z. R. ankstesnių, agresyvaus bei smurtinio pobūdžio veiksmų rezultatas.

Z. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonių turėjo įtakos jos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Z. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.

Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, Z. R. skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : J. R. ir J. P. rūbus, lentą, kastuvą, voką su 4 nuoplovomis, saugomus Vilniaus rajono PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. Kaltinamojo Z. R. rūbus, gražinti Z. R. ( 1 t. b. l. 56-57 ).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,

nusprend ė:

Z. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3, 5 ir 6 p. p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką Z. R. įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime – nuo 2008-10-23 iki 2009-09-28.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : J. R. ir J. P. rūbus, lentą, kastuvą, voką su 4 nuoplovomis, saugomus Vilniaus rajono PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. Z. R. rūbus, gražinti Z. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Arūnas KisieliusDaiva Pranytė– ZalieckienėNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Audronė Kartanienė