Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. I. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. I. ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. I. atsiliepimo nepateikė. Jam procesiniai dokumentai tinkamai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. A. I. apie posėdžio rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog V. I. (V. I.) ir Z. I. (ikisantuokinė pavardė T.) susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Šiaulių m. CMB, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina santuokos liudijimo ir Gyventojų registro išrašo kopijos (b.l. 7,8,22). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad V. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6). Šiaulių miesto 5-ajame notarų biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini), mirusio V. I. palikimą (b.l. 21). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos nustatyta, kad santuokos metu 1992-07-14 pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ½ dalimi V. I. ir ½ dalimi Z. I. nuosavybe (b.l. 9-10). Pateikti rašytiniai įrodymai, jog pareiškėja moka mokesčius paslaugų tiekėjams už visas minimam butui teikiamas dujų ir elektros energijos tiekimo paslaugas (b.l. 11-13). Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog pareiškėja negali teisėtai disponuoti V. I. priklausančia ½ santuokoje įgyto turto dalimi, todėl ji kreipėsi į teismą.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėja Z. I. kreipdamasi į teismą nurodė, kad sutuoktinio V. I. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Palikėjo sūnus nepateikė atsiliepimo, todėl pareiškėja pagrįstai įgijo teisę paveldėti po sutuoktinio V. I. mirties atsiradusį visą palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

V. I. sutuoktinė Z. I. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, juo naudojosi ir rūpinosi savo bei sutuoktinio buto dalimi, mokėjo ir moka mokesčius už visą butą paslaugų tiekėjams, naudojasi likusiais buities prietaisais, įvairiais įrankiais, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Tačiau pareiškėja dėl teisinių žinių stokos įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. V. I. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai ir yra galimybė gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktinių bylos duomenų visuma patvirtina, kad Z. I. mirusio sutuoktinio V. I. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. I., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo sutuoktinio V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.