Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus pažeidimų vertinimo poskyrio vyriausiajai specialistei Astai Matukynei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis (duomenys neskelbtini), informacijos apie administracinių nuobaudų paskyrimą nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. vykdo pagaminto valgio tiekimą renginiams, pagal individualios veiklos pažymą Nr. 678464, kuri išduota 2015-12-03. Įdarbintų darbuotojų individualioje veikloje neturi. 1017-07-10 atliktas operatyvus patikrinimas kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso (duomenys neskelbtini), įmonės k. (duomenys neskelbtini). Pagal 2015-07-13 panaudos sutartį virtuve ir jos įranga naudojasi įmonės darbuotojas P. S.. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2017-07-09 E. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) ), pradėjo dirbti pas P. S., t. y. 2017-07-09 iš P. S. paėmė indus ir kitą dieną juos pristatė į kavinę (duomenys neskelbtini). 2017-07-10 operatyvaus patikrinimo metu virtuvėje dirbo E. Z., ji buvo su prijuoste. E. plovė padėklus ir nešiojo paruoštus maisto patiekalus į automobilį. Minėtus darbus atlikti paprašė P. S.. P. S. su E. Z. nebuvo sudaręs, pasirašęs darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus pažeidimų vertinimo poskyrio vyriausioji specialistė Asta Matukynė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad E. Z. realiai atliko darbdavio, t. y. P. S., kuris vykdė individualią veiklą nurodymus. P. S. privalėjo užtikrinti, kad jo naudai dirbantis asmuo būtų įdarbintas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šios pareigos neįvykdė. Taip pat Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nustatinėjant atlygintinumo faktą, nėra būtina darbdavio ar darbuotojo pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Vertinant byloje esančius įrodymus, asmens pasisakymus, nustatyta, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, sunkinančių aplinkybių nėra, todėl teismo prašo skirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatyta minimali.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir paaiškino, kad E. Z. yra jo draugė. Jis dirba (duomenys neskelbtini) virėju bei vykdo individualią veiklą, turi panaudos sutartį su (duomenys neskelbtini) ir naudojasi jų virtuve kai gauna užsakymus. Tą dieną gavo didelį užsakymą Vilniuje bei dirbo ir (duomenys neskelbtini), todėl paprašė E. padėti į mašiną nunešti padėklus, kadangi vienas fiziškai nebūtų spėjęs. Tai buvo grynai draugiška pagalba ir pinigai už tai mokami nebuvo. Nežinojo, kad reikia įdarbinti, kadangi pinigų už šį darbą nemokėjo. Tai buvo jo individualios veiklos pradžia, pirmas didelis užsakymas, mažai žinojo apie įdarbinimus kai turi individualią veiklą, todėl gavosi didelis nesusipratimas. Jis nežinojo kaip įdarbinti žmogų, kai jam nemoki pinigų, tai buvo vienkartinė pagalba jam. Jis dirba (duomenys neskelbtini) už minimalų atlyginimą, todėl savininkai leidžia naudotis jų virtuve, be to santykiai su savininkais yra draugiški. E. pažįsta apie 2,5 metų, nuo to laiko kai atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), jis ją pakeitė, jis pradėjo dirbti, o ji išėjo į dekretą. Jie draugiškai bendrauja, todėl jis asmeniškai paprašė jos pagalbos. Labai gailisi, kad taip atsitiko ir prašo teismo skirti kuo mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir P. S. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); Kauno apskrities MVI operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 3); E. Z. paaiškinimas (b. l. 4), P. S. paaiškinimai (b. l. 5, 6), panaudos sutartis (b. l. 7).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį, 6 dalį, darbdaviui tenka pareiga užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios .

Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad P. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Duomenų apie P. S. administracines nuobaudas nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažįsta padaręs nusižengimą, gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (nėra duomenų, kad baustas administracine tvarka, yra dirbantis, jauno amžiaus, padarė išvadas dėl padaryto nusižengimo, pasižada ateityje nedaryti nusižengimų), į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog P. S. paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimali, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 17071215267.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.