Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-71-896/2013

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-04-19
Bylos Nr.: 2-71-896/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04347-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Romeika
Ieškovas: UAB „Litesko“
Atsakovas: V. P.

Civilinė byla Nr.2-71-896/2013(Proceso Nr. 2-28-3-04347-2012-8)

Kategorija 30.9.1.; 35.5.; 99.5.; 99.7.; 116.1.(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 19 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“, veikiančio UAB „Litesko“ vardu atstovei D.Juodžiukynienei, atsakovui V. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“, veikiančio UAB „Litesko“ vardu ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1094,87 Lt skolą, 72,32 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminį mokestį, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l. 1).

Ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“, veikiančio UAB „Litesko“ vardu atstovė D.Juodžiukynienė ieškinį palaiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, name, kuriame UAB“ Litesko“ teikia centralizuotai šilumą, gyvena ir nuosavybės teise butą turi V. P.. Butas yra atjungtas nuo centralizuotai teikiamos šilumos. Jam sąskaitos už suteiktas paslaugas nesiunčiamos, tačiau jis gyvena name, kuriame kiti namo gyventojai gauna centralizuotą šilumą ir dėl to susidarė neapmokėta skolos dalis už namo bendro naudojimo šildymą. Skola susidarė už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-08-31. Skolos dydis yra 1094,87 Lt. Dėl prievolės nevykdymo atsakovui yra paskaičiuoti delspinigiai 72,32 Lt. Prašome teismo priteisti įsiskolinimą. Įsiskolinimą prašo priteisti vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str., 25 str., 29 str., LR CPK 4.76. str., 4.82 str. Name naudojami du skaičiavimo šilumos metodai. Tai Nr. 4 ir Nr. 5 kartu, nes Nr. 4 taikomas tiems namo gyventojams, kurie gauna pilną šildymą. Atsakovui taikomas Nr. 5 skaičiavimo metodas. Metodo Nr. 5 esmė yra pateikta rašytiniuose paaiškinimuose ir juos palaiko pilna apimtimi. Šis metodas yra skirtas tiems gyventojams, kurie yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo. Skaičiuojant už bendro naudojimo patalpų šildymą, nėra vertinama ar yra radiatorius, ar vamzdynų padėtis, ar dar kažkas. Yra paprasta sistema. Iš bendro skaitiklio minusuojama 20 proc. šilumos energijos ir ji proporcingai išdalinama vandens pašildymui ir šildymui ir išdalinama už bendro naudojimo šildymą. Tai yra metodas Nr. 5. Atsakovui skaičiuojama pagal 69,12 kvadratinių metrų plotą. Bendro naudojimo patalpos yra rūsiai, laiptinė ir šiluminio mazgo patalpa. Rūsyje šilumos įrenginio nėra. Praeina tik vamzdynai. Laiptinėje radiatoriaus nėra. Turbūt projekte buvo numatytas radiatorius, tačiau jie neturi namo projekto. Rūsyje šiluma keliauja per sienas, vamzdynais. Vamzdynai yra izoliuoti, bet šimtaprocentinės izoliacijos niekur nėra. Pateiktose atsakovo nuotraukose matyti vamzdynai. Šiuo klausimu yra pasisakyta yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tai 2012-05-04 nutartis 3K-3-229/2012. Namo gyventojai gali pasirinkti kitą skaičiavimo metodą. Šiuo metu namo gyventojai nėra pasirinkę skaičiavimo metodo. Kokį skaičiavimo metodą turi pasirinkti, tai jiems privalu spręsti. Karštas vanduo į šį namą netiekiamas, tiekiamas tik šildymas ir priežiūra. Atsakovas nėra sudaręs sutarties su UAB “Litesko“. Galioja standartinės sąlygos (b.l. 153-154).

Atsiliepimas

Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė, kad namo patalpos šildomos centralizuotai. Namo bendro naudojimo patalpos nėra centralizuotai šildomos ir nėra jokių šildymo prietaisų ir jų niekada nebuvo. Tai nustatyta Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuri konstatavo, kad patalpos nešildomos, o skaičiavimo metodika neatitinka esamos padėties. Nors „Marijampolės šiluma“ komisijos direktorius kartu dalyvavo ir pasirašė ant protokolo, bet išvadų nepadarė. Ieškovas pripažino, kad kaip bendro naudojimo patalpos nešildomos ir į namą netiekiamas šiltas vanduo, nėra tokios skaičiavimo metodikos. Tokios skaičiavimo metodikos ir negali būti, nes nėra ką skaičiuoti. Izoliuotas vamzdis tai nėra šildymo prietaisas. Jis negali šildyti tų patalpų, nuo kurių jis izoliuotas. Jis yra izoliuotas todėl, kad šiai patalpai šildymo neišskirtų. Rūsyje esantys izoliuoti vamzdžiai yra skirti tiekti šilumą į butus, kurie naudojasi centralizuotu šildymu ir už sunaudotą šilumą atsiskaito šių butų savininkai šilumos tiekėjui. Neteisinga reikalauti mokėti už kituose butuose sunaudotą šilumą, kurios jis negauna. Teisės aktai nereglamentuoja, kad būtina mokėti už nešildomas patalpas, kitaip tariant, už negautą šilumą, ar paslaugas. CK yra aiškiai nurodyta, kad vartotojas moka tik už tas paslaugas, kokias pagal pasirašytą sutartį gauna. Be to, ieškovas nepasinaudojo išankstine neteismine tvarka ginčui spręsti. Ginčas kilęs ne tik dėl skolos, ką dabar ieškiniu nori įrodyti ieškovas, bet ir dėl patalpų šildymo, ar nešildymo, dėl šilumos apskaitos, bei jos paskirstymo metodų, jų parinkimo metodų ir sutarčių sudarymo. Todėl ieškovas nustatyta įstatymų tvarka privalėjo kreiptis ne į teismą, o pasinaudoti privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Jis sutarties su ieškovu nėra sudaręs. Nuo centralizuoto šildymo yra atsijungęs jau penkiolika metų. Šildosi elektra, židiniu. Turi rūsį. Naudojasi laiptinės patalpomis. Į kitus butus ieškovas tiekia šilumos energiją. Laiptinėje nėra radiatorių. Gyvena name nuo namo pastatymo, radiatorių laiptinėje nėra buvę. Rūsio patalpose nėra radiatorių. Jo rūsio patalpoje yra vamzdis. Bet tai įvadinis vamzdis, kuris tiekia šilumą į kitus butus. Jis nuo rūsio aplinkos yra izoliuotas. Karštas vanduo namui netiekiamas. Gyventojai šildo vandenį elektriniais boileriais. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovą nubausti 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. D. Juodžiukynienei skirti baudą pagal atitinkamus CPK str. už dokumentų klastojimą ir melagingus parodymus (b.l. 154-156).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad pagal ieškovo mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-08-31 V. P. yra skolingas 1094,87 Lt (b.l. 2-5). Pagal ieškovo mokesčių už daugiabučio namo, adresu, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiavimą pagal metodą Nr. 5 už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. priskaičiuota 880,76 Lt (b.l. 6), pateiktas 2011 m. balandžio mėnesio priskaičiuoto mokėjimo pagal metodą Nr. 5 paaiškinimas (b.l. 7). Ieškovas 2012-07-12 raštu kreipėsi į V. P. dėl skolos už suteiktas paslaugas (b.l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., nuosavybės teise priklauso V. P. (b.l. 9-10). Ieškovas 2012-10-11 raštu kreipėsi į V. P. dėl skolos už suteiktas paslaugas (b.l. 26). Ieškovas 2012-07-12 raštu kreipėsi į V. P. dėl skolos už suteiktas paslaugas (b.l. 8). Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011-03-31 protokolo matyti, kad svarstytas LR Seimo nario M.Varaškos prašymas, kuriame nurodoma, kad į jį kreipėsi V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ siunčiamų jam sąskaitų už šildymą pagrįstumo. Nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija 2011-03-07 raštu Nr. (17)2R-149 informavo VVTAT, kad nors pareiškėjas yra atsijungęs nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos, bet privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Skirstant pastate suvartotą šilumą taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti metodas Nr. 5, kai butui priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui priklauso nuo buto naudingojo ploto. VEI įpareigojo ieškovą nuo 2010 m. lapkričio mėn. perskaičiuoti V. P. butui priskiriamą šilumos kiekį, o tuo pačiu ir priskaičiuotas mokėjimo sumas už butui tenkančių pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymą, naudojant tik tų buto patalpų plotą, kurios buvo šildomos iki centrinio šildymo atjungimo. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo name taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, kuris netenkina pareiškėjo, kadangi namo laiptinėje nėra įrengta radiatorių (b.l. 28). Iš ieškovo 2012-12-18 paaiškinimo pakartotinio įspėjimo skolininkui matyti, kad 2012-10-11 buvo suformuoti ir išsiųsti du įspėjimai skolininkui V. P.. Įspėjimuose nurodytos skirtingos sumos, nes ruošiant dokumentus į teismą prie senos skolos – 540,85 Lt, buvo pridėta 2012-10-01 esanti skola – 612,83 Lt. Ko pasekoje viename įspėjime įrašyta skola 1153,68 Lt, o kitame įspėjime – 612,83 Lt (b.l. 38-39). Iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-03-07 rašto matyti, kad nustatant, koks šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskiriamas V. P. butui, skaičiavimuose turi būti naudojamas tas buto naudingas plotas, kuris iki atjungimo buvo šildomas nuo bendros namo šildymo sistemos. V. P. priklausančio priestato (pastatyto 1999 m. kovo mėn.), plotas neturi būti įtrauktas į buto bendrą naudingąjį plotą, nes pradinėje pastato projektinėje dokumentacijoje šis plotas nebuvo įtrauktas į bendrą pastato šildomą plotą. V. P. skundas tenkintas dalinai. Nepagrįsta tai, kad UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ V. P. butui neteisėtai priskaičiuoja mokėjimo sumas už pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pagrįsta tai, kad apskaičiuojant V. P. butui priskiriamą šilumos kiekį pastato bendrųjų patalpų šildymui taikomas klaidingas buto naudingasis plotas (įskaičiuojamas priestato plotas) (b.l. 40-41). UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ 2012-02-01 raštu V. P. išaiškino kokiu pagrindu prašo sumokėti 733,91 Lt skolą už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-01-01 (b.l. 46-49, 63-64). V. P. 2012-01-24 raštu kreipėsi į UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ atsakydamas į 2012-01-10 raštą Nr. 32 „Dėl skolos už suteiktas paslaugas“ (b.l. 50, 62). UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ 2011-02-24 raštu išaiškino Mantui Varaškai kokiu pagrindu V. P. prašo sumokėti skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą (b.l. 51-53). UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ 2011-04-12 raštu V. P. informavo, kad 2011-03-07 Nr. (17)2R-149 VEI prie energetikos ministerijos įpareigojimas nuo 2010 m. lapkričio mėn. perskaičiuoti mokesčius už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tenkantį pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymą, naudojant tik šio buto patalpų plotą, kuris buvo šildomas iki atjungimo, įvykdytas (b.l. 54). UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ 2012-01-10 raštu kreipėsi į V. P. prašydami sumokėti 112,9 Lt įsiskolinimą (b.l. 61, 73). UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ 2011-08-02 raštu Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nurodė, kad V. P. butas nuo namo centrinio šildymo sistemos atjungtas iki UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ tampant šilumos tiekėju, name karšto vandens tiekimo sistemos nėra, V. P. butui taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (b.l. 65, 74). UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ 2012-10-11 raštu kreipėsi į V. P. prašydami sumokėti 1153,68 Lt įsiskolinimą (b.l. 71). 2012-10-11 raštu kreipėsi į V. P. prašydami sumokėti 612,83 Lt įsiskolinimą (b.l. 72). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2011-08-24 raštu LR Seimo nariui Mantui Varaškai nurodė, kad ginčo name šiluma skirstoma vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis (b.l. 86). Iš UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ pateiktų nuotraukų matyti daugiabutis gyvenamasis namas, laiptinė ir izoliuoti vamzdžiai patalpose (b.l. 95-101). UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ 2013-02-28 raštu nurodė, kad neturi techninės galimybės pateikti teismui duomenų apie šildymo prietaisų skaičių, bendro naudojimo patalpų plotą ar jų sudėtį, išskiriant laiptinės patalpų plotą, rūsio patalpų plotą (b.l. 103-104). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamojo namo, unikalus nr. 5198-9001-5008, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., šildymas yra centrinis šildymas iš kvart.raj. katilinės (b.l. 141-142). Iš V. P. pateiktų nuotraukų matyti izoliuoti vamzdžiai patalpose (b.l. 144). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. gyventojai pasirašė, kad UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ pateiktose nuotraukose, kuriose matyti patalpose esantys vamzdžiai, rūsys jiems nepriklauso (b.l. 145).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti 1094,87 Lt skolą, 72,32 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas ir 74 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylą nagrinėja tik šio reikalavimo ribose. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nesilaikė LR Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., 3 d. nustatančių, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Atsakovo argumentas atmestinas. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš prievolinių teisinių santykių, o Valstybinei energetikos inspekcijai įstatymu nėra priskirta nagrinėti tokio pobūdžio ginčus. Tokius ginčus, vadovaujantis CPK 22 str. 1 d. nagrinėja teismas. Atsakovas remiasi netinkamais teismų praktikos pavyzdžiais, nes tiek, pvz.; Šiaulių m. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6424-797/2012, tiek Vilniaus m. 2-as apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5471-821/2012 ieškinius paliko nenagrinėtus todėl, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas ne tik dėl skolos už patiektą šilumą bei karštą vandenį priteisimo, bet ir ar atsakovai teisėtai pakeitė jiems priklausančių butų šildymo būdą. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tik dėl skolos priteisimo, todėl šis ginčas nepatenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 str. 2 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Be to, teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ginčą tarp šalių dėl mokėjimo už bendro naudojimo šildymą proporcingai atsakovo turimai turto daliai 2011-03-07 sprendimu Nr. 17(2R)-149 (b.l. 40-41) jau yra išsprendusi Valstybinė energetikos inspekcija. Aplinkybė, jog Valstybinė energetikos inspekcija pasisakė dar neįsigaliojus privalomai ginčų nagrinėjimo tvarkai neturi teisinės reikšmės, kadangi, nuo 2012-01-01, kuomet išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka tapo privaloma, faktinės šalių santykių aplinkybės nepasikeitė.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nustatyta, kad atsakovas yra savininkas bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame gyvenamajame name. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (LAT 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Vadovaujantis CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Atsakovas teigia, kad jis neturi jokių teisinių santykių su ieškovu, nes nėra sudaręs su ieškovu jokios sutarties. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 „Dėl Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 70-3201), galiojusiu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą (2010-10-01 – 2013-08-31), šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas tarp šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygų. Taigi, sutartis tarp šalių yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ieškovas tiekia šilumos energiją bei vykdo šildymo sistemų priežiūrą. Atsakovas minėtame name nuosavybės teise valdo butą Nr. 5. Ieškovas teigia, kad laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-08-31 imtinai tiekė į atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklausančias namo bendrojo naudojimo patalpas šilumą, apskaičiavo, kad susidarė 1094,87 Lt skola, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Teismas atsižvelgia į nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklausančiame name bendrojo naudojimo patalpas sudaro laiptinė ir rūsio patalpos. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad laiptinėje nėra sumontuoti šildymo įrenginiai – radiatoriai. Ieškovas nurodo, kad namo bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, šiluma yra suvartojama namo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose. Bendro naudojimo patalpos yra šildomos ne tik nuo juose įrengtų radiatorių, bet ir nuo namo bendrosios šildymo sistemos šilumos vamzdynų paviršių bei per šildomas patalpų sienas, šiluma yra suvartojama ne tik bendro naudojimo patalpose, bet ir bendruose šilumos įrenginiuose, kurie bendros dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad rūsio patalpose yra išvesti šildymo vamzdžiai, kuriais tiekiama šilumos energija į namo butus (išskyrus atsakovo butą). Šie vamzdžiai yra izoliuoti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., bylos Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kt., v. SP AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, kt., Nr. 3K-3-342/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, nagrinėdamas analogišką ginčą, nurodė, kad šiluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Taigi, pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.

LR Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis numato, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šio įstatymo 29 str. 3 d. numato, jog tuomet, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys, tačiau šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Darytina išvada, jog, nors atsakovo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ir nėra šildomas centriniu šildymu, tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis LR Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, atsakovui tenka prievolė apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartojamos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. 2005-07-22 Valstybinė kainų ir energetikos komisija nutarimu Nr. 03-41, patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurio 1.4. punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.), valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintame Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metode Nr. 5, pateikiami trys galimi šilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatymo būdai: bendraturčių susitarimu, pagal pastato energetinio audito duomenis arba pagal metode pateiktą rekomendaciją. Daugiabučio namo gyventojai turi teisę nuspręsti dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo, taip pat ir dėl išlaidų pasidalijimo už bendrai suvartotą šilumos kiekį daugiabučiame name (LR CK 4.75 str., LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str.). Byloje nustatyta, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, butų savininkai nėra pasirinkę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamo bendrai sunaudojamos šilumos matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodo, atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad jis būtų bendru susitarimu su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais, visiškai ar iš dalies atleistas nuo šilumos energijos, tenkančios gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoms šildyti, mokėjimo.

Darytina išvada, jog atsakovo pareiga mokėti už šilumą, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsiranda iš pareigos išlaikyti turtą (LR CK 4.76 str. ).

Pripažinus, kad ieškovo reikalavimas atsakovui sumokėti už jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotos šilumos dalį, yra pagrįstas, iš atsakovo priteistini ir prašomi delspinigiai – 72,32 Lt (LR 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (1996-08-13 įstatymo Nr. I-1493 redakcija) 2 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, atsakovo prašymai dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestini.

Iš atsakovo taip pat priteistina 10,85 Lt pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259,268-270 str. teismas,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB “LITESKO”, atstovaujamai filialo “Marijampolės šiluma” juridinio asmens kodas 110818317, filialo kodas 110844810, buveinės adresas Gamyklų g. 8, Marijampolės m., a.s. Nr. LT437044060005302799, AB SEB bankas, b.k. 70440 iš atsakovo V. P., gim. 1959-04-24, gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, 1094,87 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis litus 87 ct) skolą, 72,32 Lt (septyniasdešimt du litus 32 ct) delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (skolą bei delspinigius) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74 Lt (septyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. P., gim. 1959-04-24, gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė 10,85 Lt (dešimt litų 85 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika