- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-575-2358-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00240-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo A. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 137³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda, toje dalyje, kurioje konstatuota, kad A. S. pažeidė Institucijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarka) 19.11, 37, 38 punktų ir 3 priedo reikalavimus, o kitą Institucijos Nutarimo dalį dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkto ir Tvarkos 17 punkto pažeidimų, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda A. S., kaip vairavimo mokyklos UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, buvo skirta patikrinimo metu nustačius, jog UAB (duomenys neskelbtini) mokyklos mokymo patalpoje nėra iškabinta: darbo tvarkos taisyklės, vadovo ir paskirto atsakingo asmens vardai, pavardės bei telefono numeriai, Institucijos adresas bei telefono numeris, informacija apie mokymo paslaugų kainas; prieš pradėdami vairavimo mokymą vairavimo instruktoriai vairavimo mokymo lapuose įrašo tik temos numerį, o ne mokymo turinį; mokiniai buvo mokomi daugiau kaip po 3 praktinio vairavimo mokymo valandas ir daugiau kaip po 4 teorijos mokymo valandas per dieną; buvo pažeista vairavimo mokymo lapo forma, t. y. vairavimo mokymo lapuose, vietose skirtose instruktorių vardams ir pavardėms įrašyti, įrašyta ne po vieną, o po du vairavimo mokymo instruktorius; buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis mokymo kursų baigimą, nebaigus mokymo kurso; mokymo sutarčių numeriai neatitiko mokinio eilės numerio mokinių ir mokymo kursų baigimo liudijimų apskaitos registravimo žurnale. Nurodė, jog A. S. yra kaltas pažeidęs Aprašo 8 punktą, nes pagal šį punktą minėta informacija turi būti iškabinta tiek administracinėje, tiek mokymo patalpoje ir tik tais atvejais, kai administracinė patalpa įrengta mokymo patalpoje, dokumentus pakanka iškabinti mokymo patalpoje, tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) administracinė patalpa nebuvo įrengta kartu su mokymo patalpa, o fakto, jog informacija buvo iškabinta tik administracinėje patalpoje neneigė ir pats A. S.. Pažymėjo, jog A. S. taip pat yra kaltas pažeidęs Tvarkos 17 punktą, nes byloje esančiame tikrinimo akte ir pamokų apskaitos žurnaluose yra užfiksuota, jog mokiniai šioje mokykloje buvo mokomi ilgiau, nei šis punktas leidžia per dieną, o jo argumentai, kad mokiniai tą pačią dieną mokėsi vairuoti skirtingų kategorijų transporto priemones su skirtingais instruktoriais, todėl nebuvo viršytas Tvarkoje nustatytas mokytis leidžiamų valandų skaičius, atmestini. Konstatavo, jog A. S. nepagrįstai nubaustas už Tvarkos 19.11 punkto pažeidimą, nes iš mokinių ir mokymo kursų baigimo apskaitos registravimo žurnalo matyti, jog vairavimo mokyklos mokiniui T. Č. kursų baigimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas ne 2009 m. spalio 28 d., o 2009 m. lapkričio 25 d., t. y. išklausius visą kursą pagal visas kategorijas dėl kurių buvo sudaryta sutartis. Teismas, įvertinęs pateiktus vairavimo mokymo lapus, taip pat padarė išvadą, kad juose nurodyti numeriai sutampa su mokinio eilės numeriu registravimo žurnale, todėl pagrindo konstatuoti Tvarkos 37 punkto pažeidimą A. S. veiksmuose šiuo atveju nebuvo. Pridūrė, jog temos pagal patvirtintus mokymo planus numerio nurodymas yra pakankamas mokymo turinio atskleidimas, todėl A. S. taip pat nepagrįstai kaltinamas pažeidęs Tvarkos 38 punktą. Teismas, įvertinęs byloje esančius vairavimo mokyklos mokinių lapus, padarė išvadą, kad jo vadovaujama vairavimo mokykla taip pat nepažeidė Tvarkos 3 priedu patvirtintos vairavimo mokymo lapo formos, nes joje vartojama daugiskaitos forma leidžia daryti išvadą, kad vairavimo mokymo lape gali būti įrašyta daugiau nei vieno instruktoriaus vardas ir pavardė. Pažymėjo, jog tai, kad visas patikrinimo akto turinys neperrašytas į protokolą, neapsunkino jo galimybės gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl konstatuotina, jog A. S. buvo žinoma, už kokią draudžiamą veiką norima taikyti administracinę atsakomybę, o vien ta aplinkybė, kad protokole nurodoma ne visa informacija, užfiksuota atliekant patikrinimą, negali būti laikoma esminiu pažeidimu, leidžiančiu naikinti skundžiamą nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų. Nurodė, jog teismas iš UAB (duomenys neskelbtini) išreikalavo visus patikrinimo metu tirtus dokumentus, nes siekė pašalinti byloje kilusius neaiškumus ir įgyvendinti principą in dubio pro reo, todėl A. S. teiginys, kad jam buvo perkelta įrodinėjimo našta, yra nepagrįstas.
II.
A. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (III tomas, b. l. 31 – 35), kuriuo prašo skundžiamą nutartį toje dalyje, kuria buvo palikta Institucijos Nutarimo dalis dėl Aprašo 8 punkto ir Tvarkos 17 punkto pažeidimo, panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ATPK 137³ straipsnio 1 dalies norma yra blanketinio pobūdžio, ji nukreipia į daugybę įvairių bei smulkmeniškai formalių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl dėl konkretaus reikalavimo nesilaikymo turėtų būti sprendžiama įvertinant, ar tokio reikalavimo nesilaikymas atitinka ATPK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sąvoką. Pažymi, jog neneigia, kad Aprašo 8 punkte nurodyta informacija buvo iškabinta tik vienoje vietoje, tačiau mano, kad ši jo veika tik formaliai atitiko administracinio teisės pažeidimo sudėtį, tačiau joks veikos pavojingumas, teisės ar interesai, kurie buvo pažeidžiami šio reikalavimo nevykdymu, bei faktas, kad į mokymo patalpą UAB (duomenys neskelbtini) vairavimo mokykloje patenkama tik pro administracines patalpas, įvertinti nebuvo. Priduria, jog tai, kad esant bendram įėjimui į mokymo ir administracines patalpas, pakanka vienoje vietoje iškabinti reikalaujamą informaciją, patvirtino ir Institucijos praktika. Pažymi, jog nesutinka ir su tuo, kad padarė Tvarkos 17 punkto pažeidimą, nes šiame punkte nėra išskiriama, jog mokantis vairuoti kelių skirtingų kategorijų transporto priemones, būtų galima per dieną teorijos mokytis ilgiau nei 4 valandas, o praktinio vairavimo – ilgiau nei 3, taip pat nenurodoma, kad mokyti vairuoti turi tas pats instruktorius. Mano, jog be tiesioginio draudimo mokyti ilgiau, nei nustatyta, kai kalbama apie mokymą vairuoti kelias skirtingas transporto priemones, negali kilti ir jo administracinė atsakomybė. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje vienoje mokymo grupėje vairavimo teorijos nebuvo mokoma daugiau kaip keturias valandas, taip pat su vienu mokiniu nebuvo mokoma praktinio vairavimo ilgiau kaip tris valandas, todėl Tvarkos 17 punktas pažeistas nebuvo. Teigia, jog konstatavus priešingai, susidarytų tokia situacija, kad mokinys, kuris tuo pačiu metu skirtingose vairavimo mokyklose mokosi vairuoti skirtingų kategorijų transporto priemones, šio punkto reikalavimų vis tiek nesilaikytų. Priduria, jog skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytus esminius administracinės nuobaudos skyrimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Nurodo, jog bylos medžiaga nebuvo parengta ir perduota teismui, tokiu būdu įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeliant jam, ir apribojant jo galimybę gintis nuo inkriminuojamo pažeidimo. Priduria, jog protokolas ir Institucijos Nutarimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes juose nėra jo kaltę pagrindžiančių duomenų. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo procesas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes Institucija pati nustato teisės normas, už kurių nesilaikymą pati ir baudžia, be to, būtent Institucija spręs, ar sustabdyti jo vadovaujamos vairavimo mokyklos veiklą.
Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas panaikino Institucijos Nutarimo dalį, kurioje konstatuota, jog A. S. pažeidė Aprašo 19.11, 37, 38 punktų ir Aprašo 3 priedo reikalavimus, panaikinti ir palikti galioti Institucijos Nutarimą visa apimtimi. Apeliaciniame skunde pažymi, jog teismas patvirtino ir išsamiai argumentavo, kodėl A. S. Aprašo 19.11 punkto pažeidimas iš esmės laikytinas nustatytu, tačiau vėliau nepagrįstai konstatavo, kad kaltinimas dėl šio pažeidimo nebuvo nustatytas. Mano, jog Institucija savo Nutarime šiuo aspektu kaltinimą suformulavo labai aiškiai, remiantis nustatytais faktais. Pažymi, jog nesupranta, kodėl teismas nusprendė, kad A. S. veiksmuose nebuvo Aprašo 32.1 punkto pažeidimo, nustačius, jog mokymo sutarčių numeriai neatitinka mokinio eilės numerio mokinių ir mokymo kursų baigimo liudijimų apskaitos registravimo žurnale, nes šio pažeidimo neneigė ir pats A. S., teigdamas, kad jis buvo padarytas per klaidą, tačiau jokių duomenų, kad apie tokią klaidą Institucija buvo informuota, nepateikė. Teigia, jog teismas konstatuodamas, kad ne tikslus teisės normos pagal Aprašo 38 punktą vykdymas (įrašant mokymo turinį), o jos savavališkas nepaisymas (įrašant temos numerį), sukuria precedentą, kai asmuo nevykdydamas teisės normos pasiekia jam palankų rezultatą. Priduria, jog nesutinka ir su tuo teismo motyvu, kad Aprašo 3 priedo formos reikalavimai buvo nepažeisti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą A. S. nurodo, jog argumentus, kodėl Institucijos Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, yra išsamiai nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai pasisakoma, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog vairavimo mokykla išdavė liudijimą, patvirtinantį mokymo kursų baigimą, nebaigus mokymo kurso, o būtent tokį kaltinimą savo nutarime suformulavo Institucija. Teigia, jog Institucija nepagrįstai formuluodama jam kaltinimą rėmėsi vieno liudijimo išdavimo data ir kito numerio liudijimo numeriu. Priduria, jog dėl Aprašo 37 punkto ir Aprašo 3 priedo reikalavimų nesilaikymo nepripažinimo jo veiksmuose Institucija tik išreiškia nesupratimą, tačiau jokių teisinių motyvų nepateikia. Teigia, jog temos pagal patvirtintus mokymo planus numerio nurodymas yra pakankamas mokymo turinio atskleidimas, ką patvirtino ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi Aprašo 32 punkto redakcija. A. S. prie atsiliepimo pateikiamu prašymu taip pat kelia klausimą dėl norminio teisės akto – Institucijos viršininko įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas – teisėtumo. Jo nuomone, šis teisės aktas neatitinka įstatymo ir Vyriausybės norminio akto, todėl yra naikintinas.
Papildomai pateiktuose paaiškinimuose A. S. pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarime Nr. N444-1005/2011 suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, apeliacinis skundas dėl Aprašo 37, 38 punktų ir 3 priedų reikalavimų turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas, todėl kad šių reikalavimų ATPK 137³ straipsnio 1 dalies dispozicija neapima.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundą Institucija prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog Aprašo 8 punkto pažeidimo sudėtis yra formalioji, todėl nereikalauja nustatinėti, ar buvo sukeltos kokios nors neigiamos pasekmės. Pažymi, jog nesupranta, kuo remiantis A. S. teigia, kad Institucija savo praktikoje laikosi nuostatos, jog Aprašo 8 punkte minimus informacinius dokumentus užtenka iškabinti vienoje vietoje, esant bendram įėjimui į mokymo ir administracines patalpas. Nesutinka su A. S. pozicija, kad Aprašo 17 punkto draudimas neapima draudimo mokyti daugiau, nei leidžiama šiame punkte, jei mokinys mokosi keliose skirtingose mokymo grupėse, nes toks mokymosi laiko išplėtimas prieštarauja tiek protingumo principui, tiek viešajam interesui. Priduria, jog dokumentų, kuriuos turėjo tik apeliantas išreikalavimas teisminio nagrinėjimo metu, niekaip negali būti laikomas įrodinėjimo pareigos perkėlimu jam.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniai skundai atmestini.
A. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog nustatytų reikalavimų transporto priemonių vairuotojams rengti ar kvalifikacijai kelti, taip pat techninių apžiūrų centrų kontrolieriams ir ekspertams rengti nesilaikymas, užtraukia baudą įstaigų, įmonių, rengiančių transporto priemonių vairuotojus ar techninių apžiūrų centrų kontrolierius ir ekspertus, vadovams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iš paminėtos teisės normos matyti, kad atsakomybę užtraukia reikalavimų transporto priemonių vairuotojams rengti nesilaikymas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. yra kaltas pažeidęs Aprašo 8 punktą ir Tvarkos 17 punktą, todėl jam kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčas dėl to, jog Aprašo 8 punkte nurodomi dokumentai nebuvo iškabinti UAB (duomenys neskelbtini) vairavimo mokyklos mokymo patalpoje, tačiau A. S. manymu, šiuos dokumentus iškabinti pakako tik administracinėje patalpoje, nes pro ją į mokymo patalpas praeidavo visi mokytis atvykę mokiniai. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes tai, kad minėtus dokumentus reikėjo iškabinti abejose patalpose patvirtina komentuojamos teisės normos dispozicijoje vartojamas konjunkciją (sujungimą) žymintis jungtukas „ir“: „administracinėje ir mokymo patalpoje“. Pridurtina, jog Aprašo 8 punktas nurodo tik vieną išimtį, kai minėtus dokumentus pakanka iškabinti vienoje vietoje – atvejį, kai administracinė patalpa yra įrengta mokymo patalpoje, kas, kaip matyti iš bylos duomenų, UAB (duomenys neskelbtini) vairavimo mokykloje padaryta nebuvo. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad A. S. neveikimu šį Aprašo 8 punktą pažeidė. Tuo tarpu tie A. S. motyvai, kad šis pažeidimas yra formalusis, o juo nebuvo pažeisti šios teisės normos tikslai ir paskirtis, jo administracinei atsakomybei įtakos nedaro, nes, kaip teisingai pastebi Institucija, šio teisės pažeidimo veika ir yra formalioji, t. y. šio pažeidimo padarymo ATPK nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu. Pasakytina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl A. S. kaltės pažeidus Tvarkos 17 punktą, kas buvo visiškai įrodyta byloje esančiais pamokų apskaitos žurnalais, iš kurių matyti, jog kai kurie mokiniai UAB (duomenys neskelbtini) buvo mokomi daugiau kaip 4 valandas vairavimo teorijos per dieną, o mokinys T. Č. – 5 praktinio vairavimo valandas, kai leidžiamos ne daugiau kaip 3. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teisėjų kolegija kritiškai vertina tuos A. S. paaiškinimus, kad leidžiamų mokyti valandų skaičiaus jo mokykla neviršijusi, nes mokiniai vairavimo teorijos klausėsi arba praktinio vairavimo mokėsi, siekdami įgyti teisę vairuoti skirtingų kategorijų transporto priemones, nes Tvarkos 17 punktas per parą leidžiamo mokyti valandų skaičiaus nesieja su skirtingomis transporto kategorijomis, o kalba apie „praktinį vairavimą“ ir „vairavimo teoriją“ bei nustato bendrą jų mokymo valandų skaičių apskritai. Tuo tarpu tie A. S. teiginiai, jog neatmestina tikimybė, kad tas pats mokinys, užsirašęs į kelias skirtingas vairavimo mokyklas, galėtų šį limitą viršyti, jo mokyklos nuo Tvarkos 17 punkte įtvirtintos teisinės pareigos laikytis nustatytų apribojimų neatleidžia, nes šio punkto dispozicijoje kalbama apie leidimą „mokyti“, o ne „mokytis“.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Institucijos Nutarimas dalyje dėl A. S. kaltės padarius Tvarkos 19.11 punkto pažeidimą buvo panaikintas pagrįstai, bylos duomenimis objektyviai nepasitvirtinus jam pareikšto kaltinimo pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismo padarytų išsamių ir motyvuotų išvadų nekartoja. Pridurtina, jog A. S. teisingai nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi Nr. N444-1005/2011 buvo konstatuota, jog į ATPK 137³ straipsnio 1 dalies dispoziciją nepatenka Aprašo 37, 38 ir 3 priedo reikalavimai, nes jie nėra tiesiogiai sietini su vairuotojų mokymui keliamais reikalavimais, todėl teisėjų kolegija dėl jų pažeidimo A. S. veikoje nepasisakys. Pridurtina, jog A. S. nepagrįstai teigia, kad ne Institucijai, o jam buvo perkelta įrodinėjimo našta. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas duomenų išreikalavimą iš apelianto motyvavo (I tomas, b. l. 70), tai buvo padaryta teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, siekiant pašalinti byloje kilusias abejones, todėl teigti, kad šis veiksmas prilygsta įrodinėjimo naštos perkėlimui administracinėn atsakomybėn asmeniui, yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tenkinti A. S. prašymą ištirti norminio teisės akto – Institucijos viršininko įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas – teisėtumą ryšium su individualia byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis), nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas neprašė ištirti teisės akto teisėtumo, todėl šis jo reikalavimas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegijai nagrinėjamoje byloje abejonių dėl šio teisės akto taip pat nekyla.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos apeliacinių skundų netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.