Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai I. J., atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovei Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad VTEK 2012-06-05 sprendimu „Dėl I. J.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas) nusprendė, jog pareiškėja eidama VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (toliau - Poliklinika) direktorės pareigas, sprendė sutuoktinio sesers (svainės) tarnybos įstaigoje klausimus, taip pat tvarkė artimų giminaičių valdomos UAB „Limeta“ viešiesiems pirkimams pateiktus dokumentus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas arba VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Nurodo, kad su VTEK Sprendimu nesutinka, kadangi priimdama sprendimą atsakovė nesurinko pakankamai įrodymų Sprendimui objektyviai pagrįsti, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymą. Be to, mano, kad atsakovė pažeidė esmines viešojo administravimo procedūras ir įrodymų rinkimo nuostatas. VTEK, priimdama Sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo ir skaidrumo principus, nes 2012-06-05 interneto puslapyje www.vtek.lt paskelbė priimto pareiškėjos atžvilgiu Sprendimo rezoliucinę dalį, nesurašiusi Sprendimo motyvų, vėliau VTEK atstovai komentavo Sprendimą žiniasklaidos priemonių pagalba (žiniasklaidos priemonėse paskelbta informacija 2012-06-07 ir 2012-06-08 dienomis), nors pareiškėjai Sprendimas buvo surašytas ir išsiųstas tik 2012-06-13, o gautas 2012-06-18.

Pažymi, kad dėl darbuotojos ligos Poliklinika liko be radiologijos laborantės, trūkstant specialistų buvo būtina užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, todėl pareiškėja, kaip darbdavio atstovė, 2011-01-10 pasirašė darbo sutartį su Poliklinikos radiologijos laborante I. R. ir patvirtino jos pareiginę instrukciją. Nurodo, kad nors I. R. yra pareiškėjos sutuoktinio sesuo, tačiau jokio asmeninio suinteresuotumo įdarbinant savo sutuoktinio seserį neturėjo, be to, tai neturėjo įtakos I. J. sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Pabrėžia, kad sveikatos priežiūros radiologijos laborantė, pagal specialybę yra bendrosios praktikos slaugytoja, o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-10 įsakymą Nr. V-166 „Dėl valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų bei valstybės ir savivaldybių įmonių, užsiimančių farmacijos veikla, specialistų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ir savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, pareigybių patvirtinimo“ radiologijos laborantė yra priskirta prie specialisto pareigybės, kuriam netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ar savivaldybės įmonėje su asmenimis, su kuriais jį sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai. Taip pat pareiškėja akcentuoja, jog 2011-01-13 pateikė Poliklinikos steigėjui privačių interesų deklaraciją, kuria ji deklaravo savo galimai privatų interesą dėl jos vyro sesers priėmimo į darbą Poliklinikoje rentgeno laborante.

Akcentuoja, kad atsakovė nustatydama pareiškėjos interesų konfliktą, vertino sutuoktinio (artimo asmens) suinteresuotumą, kuris pasak VTEK pasireiškė tuo, kad I. J. priimami sprendimai būtų palankūs sutuoktinio seseriai, ir tokiu būdu išplėtė „interesų konflikto“ sąvoką. Pareiškėja nurodo, kad VTEK nenustatė, jog jos sutuoktinio atžvilgiu jo sesuo būtų prisiėmusi kokius nors įsipareigojimus, kurių įvykdymas galėtų priklausyti nuo sesers darbo Poliklinikoje. Taip pat nenustatė, kad pareiškėjos priimtas sprendimas kokiu nors būdu palietė ar palies jos privačius interesus. Mano, kad vien kraujo ryšio nepakanka nustatant suinteresuotumą. Pažymi, kad Įstatymas sutuoktinio sesers nepriskiria prie pareiškėjos artimų asmenų, todėl sutuoktinio sesers suinteresuotumas įsidarbinti Poliklinikoje nesukelia pareiškėjai interesų konflikto, o pareiškėjos sutuoktinio šeiminis suinteresuotumas savo sesers atžvilgiu neturėtų teisinės reikšmės, kadangi jis negali daryti įtakos pareiškėjos sprendimams, vykdant jos darbines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, I. J. neprivalėjo nusišalinti priimant į darbą I. R..

Nurodo, kad Poliklinikos veiklos organizavimas ir valdymas yra priskirtas pareiškėjos kompetencijai. Atsižvelgdama į tai, kad I. J. artimų asmenų (mamos, brolio, sesers) valdoma bendrovė UAB „Limeta“ užsiima medicininių prekių prekyba ir medicininės įrangos technine priežiūra ir remontu ir tai, kad Poliklinika vykdo pirkimus iš minėtos bendrovės, pareiškėja 2010-12-01 pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodė UAB „Limeta“ kaip galimą interesų konflikto pagrindą medicininės aparatūros, reagentų, įvairių medicinos priemonių pirkimo ir medicininės aparatūros priežiūros pirkimų srityje.

Paaiškina, kad pirmininkavo 2011-02-18 viešojo pirkimo komisijos posėdžiui, kurio pirkimo procedūros metu pasiūlymą pateikė ir UAB „Limeta“, todėl pareiškėja posėdžio metu pareiškė nusišalinimą ir toliau nedalyvavo viešojo pirkimo procedūrose. Tai patvirtina viešojo pirkimo Nr. 100321 viešojo pirkimo komisijos posėdžio, įvykusio 2011-03-01, posėdžio protokolas Nr. 19, kuriame nurodyta, kad komisijai pirmininkauja S. G.. Taip pat pareiškėja dalyvavo 2011-07-22 viešojo pirkimo komisijos posėdžiui. Šio viešojo pirkimo metu, pasiūlymą viešajam pirkimui pateikė UAB „Limeta“, todėl I. J. pareiškė nusišalinimą viešojo pirkimo komisijoje ir toliau nedalyvavo viešojo pirkimo procedūroje. Daugiau jokiose viešojo pirkimo procedūrose, kuriose dalyvavo UAB „Limeta“, pareiškėja nedalyvavo.

Nesutikdama su VTEK išvada, kad pareiškėja pasirašė atitinkamose už prekių ir paslaugų suteikimą Poliklinikai UAB „Limeta“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, I. J. nurodo, kad toks VTEK vertinimas yra visiškai neteisingas, nes nei vienoje UAB „Limeta“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje pareiškėja nepasirašė kaip prekes ar paslaugas priimantis asmuo, t.y. nepriėmė sprendimų dėl UAB „Limeta“ sutarčių vykdymo. Pažymi, kad prekes ir paslaugas iš UAB „Limeta“ priėmė atsakingi Poliklinikos darbuotojai, tuo pačiu patvirtino UAB „Limeta“ sutarčių vykdymą. O VTEK Sprendime išvardintos PVM sąskaitos faktūros yra pareiškėjos vizuotos viršutiniame dešiniajame dokumento kampe kaip Poliklinikos vadovės susipažinimas su Poliklinikai pateiktais dokumentais, todėl I. J. vizos UAB „Limeta“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra susiję tik su vidiniais administraciniais įgaliojimais, ir nėra niekaip susiję su sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą rengimu, svarstymu ar priėmimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad VTEK, priėmusi skundžiamą 2012-06-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatė VPIDVTĮ nuostatų nesilaikymo, o pareiškėjos veiksmus įvertino tik nepakankamais. Pabrėžia, kad nesutinka su VTEK atsiliepime nurodyta nuomone, kad artimi giminaičiai turėtų būti apibrėžiami pagal LR CK normas. Įstatymas yra specialusis viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojantis teisės aktas, todėl jame pateiktos sąvokos „artimi asmenys“ aiškinimas yra privalomas ir negali būti interpretuojamas plečiamai. Paaiškino, kad be pareiškėjos parašo, niekada nėra daromi mokėjimo pavedimai.

Paaiškina, jog tai, kad I. J. deklaravo giminystės ryšį su sutuoktinio seserimi (svaine), dirbančia Poliklinikoje, bei su artimais giminaičiais siejama UAB „Limeta“, toks veiksmas yra nepakankamas, nes privačių interesų viešas deklaravimas interesų konflikto, kilusio valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikloje, nepašalina. Taip pat nurodo, kad VPIDVTĮ nuostatos, aiškiai reglamentuoja nusišalinimo procedūros eigą ir privalomus veiksmus, apimančius viešą ir savalaikį informavimą apie susidariusią interesų konflikto situaciją, nusišalinimo pareiškimą bei fizinį ir visišką nusišalinimą. Pažymi, kad tokių veiksmų pareiškėja neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-06-05 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. J.“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Vyriausiojo tarnybinės etikos komisija 2012-06-05 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. J.“, kuriuo konstatavo, kad VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė I. J., sprendusi sutuoktinio sesers (svainės) tarnybos eigos šioje įstaigoje klausimus, taip pat tvarkiusi artimų giminaičių valdomos UAB „Limeta“ viešiesiems pirkimams pateiktus dokumentus, nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Todėl byloje spręstina, ar pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. 2 punktą bei 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pareiškėja I. J. nesutinka su atsakovės sprendimu ir kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-06-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. J.“.

Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų viešųjų ir privačių interesų derinimo santykius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, jog kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja 1) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai; 2) nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; 3) kitos institucijos, jeigu tai numato institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

Minėtojo Įstatymo 23 str. 6 d., be kitų VTEK įgalinimų, numato, kad ji gali pavesti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui atlikti arba pati atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko šio įstatymo reikalavimų (6 p.), o asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, komisijos gali prašyti tik atlikti tyrimą, ar institucijos vadovas tinkamai taiko pareiškėjui, t. y. asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, šio įstatymo nuostatas (7 p.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VTEK 2012-03-12 gavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės raštą (b. l. 31), kuriuo buvo persiunčiamas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narių 2012-02-20 kreipimasis. Šiuo kreipimusi buvo prašoma ištirti, ar VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė I. J. priimdama vyro seserį į darbą bei organizuodama viešuosius pirkimus, kuriuos laimėdavo UAB „Limeta“, nepažeidė Įstatymo reikalavimų (b. l. 32-33).

VTEK 2012-03-20 posėdyje nusprendė pagal gautą pranešimą pradėti tyrimą dėl prašyme nurodyto elgesio atitikties VPIDVTĮ reikalavimams. Apie priimtą sprendimą 2012-03-21 raštu informavo I. J., kurios taip pat paprašė pateikti išsamų paaiškinimą dėl pranešime nurodytų aplinkybių (b. l. 42).

VTEK dėl tyrimui reikalingos informacijos pateikimo 2012-03-21 raštais Nr. S-416-(2.5) ir Nr. S-414-(2.5) kreipėsi į VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorių (b. l. 42, 70).

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-06-05 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. J.“ nustatyta, kad I. J. Poliklinikos direktorės pareigas eina nuo 2010-11-17. Privačių interesų deklaracijoje kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, I. J. nurodė sutuoktinio seserį (svainę), dirbančią Poliklinikos radiologijos laborante. I. J. sutuoktinio sesuo (svainė) Poliklinikoje dirbo nuo 2011-01-10 iki 2012-01-31. 2011-01-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) svainė I. R. buvo įdarbinta Poliklinikoje, sudarant terminuotą darbo sutartį. Nustatyta, kad pareiškėja pasirašė sutuoktinio sesers (svainės) pareigų instrukcijoje. 2011-03-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. R. skirta 0,5 nuolatinio darbo antraeilėse radiologijos laborantės pareigose etato. Atitinkami pakeitimai atlikti darbo sutartyje. 2012-01-31 įsakymu Nr. P-51 pareiškėjos sutuoktinio sesuo (svainė) atleista iš užimamų pareigų. Šie įsakymai, darbo sutarties pakeitimai patvirtinti pareiškėjos parašu. Taip pat 2012-06-05 sprendime nustatyta, kad Poliklinika daugelį prekių ir paslaugų įsigyja iš UAB „Limeta“, kurios akcininke yra pareiškėjos motina, sesuo - valdybos narė, brolis - akcininkas ir valdybos pirmininkas. Pažymėta, kad privačių interesų deklaracijoje kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, I. J. nurodė UAB „Limeta“, kurio pagrindas yra medicininės aparatūros, reagentų, įvairių medicinos priemonių ir medicininės aparatūros priežiūros paslaugų pirkimas. I. J. išleido įsakymus, kuriais įgaliojo Poliklinikos direktoriaus pavaduotojus ekonomikos bei ūkio reikalams pasirašyti prekių ir paslaugų pirkimo sutartis su UAB „Limeta“ ir kontroliuoti jų vykdymą (2010-12-02 įsakymas Nr. V-111, 2011-08-31 įsakymas Nr. V-154, 2011-10-06 įsakymas Nr. V-191). Buvo nustatyta, kad pareiškėja pirmininkavo Poliklinikos viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Limeta“, komisijoje ir dalyvavo viešųjų pirkimų procedūrose. Konstatuota, kad I. J. pasirašė atitinkamose už prekių ir paslaugų suteikimą Poliklinikai UAB „Limeta“ pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose.

Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, kurias patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, VTEK nusprendė, kad pareiškėjos asmeninis konfliktas atsirado dėl sutuoktinio (artimo asmens) suinteresuotumo, kad priimami sprendimai būtų palankūs jo seseriai. Suinteresuotumas galėjo turėti įtakos I. J. sprendimams, atliekant tarnybines pareigas. Sprendime buvo padaryta išvada, kad dalyvaujant Poliklinikos viešųjų pirkimų konkursų, kuriuose dalyvavo UAB „Limeta“, procedūrose, neabejotinai kilo interesų konfliktas, paremtas asmeniniu pareiškėjos suinteresuotumu artimų asmenų bei sutuoktinio sesers šeimos gerove. Pažymėta, kad pareiškėja būdama interesų konflikto situacijoje, turėjo vadovautis Įstatymo 11 str. 2 d. nuostata. Konstatavo, kad I. J., nepaisydama dėl sutuoktinio sesers (svainės) darbo Poliklinikoje savo tarnybinėje veikloje kylančio interesų konflikto, ne tik jo nevengė, bet ir aktyviais veiksmais - įsakymais dėl įdarbinimo ir atleidimo iš užimamų pareigų, darbo sutarties pasirašymu ir atitinkamais jos pakeitimais - priėmė sprendimus dėl sutuoktinio sesers (svainės) tarnybos eigos bei nevykdė VPIDVTĮ numatytos nusišalinimo procedūros, spręsdama ne tik šiuos, bet ir su UAB „Limeta“, su kuria ją sieja artimi asmenys, susijusius klausimus ir taip pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 9-13), VTEK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2012-06-05 su jame išdėstytais sprendimo priėmimo motyvais, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Sprendimas buvo surašytas tik 2012-06-13 bei, kad 2012-06-05 VTEK puslapyje www.vtek.lt paskelbė priimto pareiškėjos atžvilgiu Sprendimo rezoliucinę dalį, nesurašiusi Sprendimo motyvų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 str. 11 p. nustato, kad VTEK informuoja visuomenę apie savo veiklą VTEK interneto tinklalapyje. VTEK sprendimai ir rezoliucijos gali būti skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“ ir kituose informacinio pobūdžio leidiniuose. Taigi, įstatymu VTEK suteikiama teisė skelbti savo sprendimus VTEK interneto tinklapyje, todėl ji nepažeidė pareiškėjos teisių paskelbdama Sprendimą savo tinklapyje. Taip pat pareiškėja nurodo, kad dar nesurašius Sprendimo motyvų VTEK atstovai komentavo Sprendimą žiniasklaidos priemonių pagalba. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad VTEK atstovai komentavo Sprendimą žiniasklaidos priemonėse iki viso sprendimo surašymo, todėl šis pareiškėjos argumentas laikomas nepagrįstu.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Valstybės žinios, 1997, Nr. 67-1659; Valstybės žinios, 2000, Nr. 18-431) 3 straipsnyje nustatytos valstybės tarnyboje dirbančių asmenų prievolės viešųjų interesų viršenybei užtikrinti, iš jų – prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (3 str. 2 p.; 2009-06-11 įst. red. Nr. VIII-371). Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslas – siekis suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybės tarnyboje. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (VPIDVTĮ 2 str. 4 d.).

VPIDVTĮ 2 str. pateikiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. VPIDVTĮ 2 d., 3 d. ir 5 d. numato, kad šio įstatymo prasme: privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas; viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai; artimi asmenys – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai, vaikų, brolių, seserų, vaikaičių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja priėmė į darbą sutuoktinio seserį (svainę) Poliklinikos radiologijos laborante (b. l. 47-49). 2011-01-10 pareiškėja pasirašė sutuoktinio sesers pareigų instrukcijoje (b. l. 50-51) bei priėmė įsakymus šios atžvilgiu (b. l. 52-54). Pareiškėja privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad galimas interesų konfliktas su sutuoktinio seserimi, kadangi ji dirba Poliklinikos radiologijos laborante (b. l. 63). Teisėjų kolegija, sutinka su VTEK išvada, kad I. J., sprendusi sutuoktinio sesers (svainės) tarnybos eigos Poliklinikoje klausimus, pažeidė VPIDVTĮ 3 str. 1 d., 11 str. 1 ir 2 d.

Artimųjų asmenų privačių interesų galima įtaka valstybės tarnyboje dirbančių asmenų priimamiems sprendimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, kuri kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėtina individualiai. Poveikio priimamiems sprendimams reikšmę lemia aplinkybė, kiek privatūs interesai yra nutolę nuo valstybės tarnyboje dirbančio asmens priimamų sprendimų sukeliamų pasekmių, kurios vertintinos tiek artimų asmenų interesų, tiek viešosios nuomonės aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012).

Teisėjų kolegija mano, kad VTEK pagrįstai nurodė, kad sutuoktinio suinteresuotumas sesers palankių sprendimų priėmimu, galėjo turėti įtakos pareiškėjos sprendimams, atliekant tarnybines pareigas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja vykdė personalo vadovo funkcijas sutuoktinio sesers (svainės) atžvilgiu. Privačių interesų sąvoka yra atskleidžiama VPIDVTĮ 2 straipsnio 2 dalyje – tai ne tik asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, bet ir jam artimo asmens asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos privatus interesas neatsiejamas nuo jai artimo asmens VPIDVTĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme – sutuoktinio – suinteresuotumo gerų santykių palaikymo su seserimi, sesers gerove. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad VPIDVTĮ 2 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies normų analizė suponuoja išvadą, kad asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, privatūs interesais iš esmės sutampa su jam artimų asmenų privačiais interesais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012). Tai reiškia pareiškėjos pareigą atliekant tarnybines pareigas žinoti apie tokių privačių interesų egzistavimą, įvertinti galimą privačių interesų įtaką tarnyboje priimamiems sprendimams. Ta aplinkybė, kad pareiškėja privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad galimas interesų konfliktas su sutuoktinio seserimi dėl darbo Poliklinikos radiologijos laborante, įrodo, kad pareiškėja žinojo apie šių galimų privačių interesų egzistavimą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama pozicija, kad VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens dirbančio valstybės tarnyboje galimas šališkumas priimant sprendimus, jo galimas teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas VPIDVTĮ 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011).

VPIDVTĮ 11 str. 1 d. nustato, jog asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, o 2 d. – kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų informavusi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorių apie susidariusį interesų konfliktą dėl sutuoktinio sesers (svainės) darbo Poliklinikoje bei apie pareiškėjos nusišalinimą nuo priimamų sprendimų sutuoktinio sesers atžvilgiu, nors įstatymas tokią pareigą imperatyviai nustato.

VPIDVTĮ pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti konkrečias pasekmes, patvirtinančias, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1322/2012). Šiuo aspektu VTEK 2012-06-05 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra argumentuotas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. J. pažeidė VPIDVTĮ 3 str. 1 d. 2 p. bei 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Pareiškėja priimdama sprendimus sutuoktinio sesers (svainės) atžvilgiu nenusišalino, nepranešė apie susidariusį interesų konfliktą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Įvertinusi faktines aplinkybes, konkrečius pareiškėjos veiksmus sutuoktinio sesers (svainės) atžvilgiu bei tai, kad pareiškėjai, kaip įstaigos vadovei yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai ir visuomenė turi pagristų lūkesčių, kad vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas.

2005-03-10 įsakymo Nr. V-166 „Dėl valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų bei valstybės ir savivaldybių įmonių, užsiimančių farmacijos veikla, specialistų, kuriems netaikomas draudimas dirbti vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės ir savivaldybės įmonėje, kai juos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ir kai jų darbas susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą, pareigybių patvirtinimo“ taikymas neeliminuoja pareiškėjos pareigos vengti interesų konflikto pažeidimo.

VTEK 2012-06-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pripažino, kad I. J., kaip VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė, tvarkiusi artimų giminaičių valdomos UAB „Limeta“ viešiesiems pirkimams pateiktus dokumentus, nesilaikė VPIDVTĮ 3 str. 1 d. 2 punkte įtvirtintos pareigos vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė VPIDVTĮ 11 str. 1 ir 2 dalies nuostatas.

Pareiškėja neginčija fakto, kad bendrovę UAB „Limeta“ valdo jos artimi asmenys, t. y. akcininkė yra I. J. motina, sesuo - valdybos narė, brolis - akcininkas ir valdybos pirmininkas. Skunde nurodo, kad nuo pat darbo Poliklinikoje pradžios įvertino žinomą aplinkybę, kad jos artimų asmenų (mamos, brolio, sesers) valdoma bendrovė UAB „Limeta“ dalyvauja Poliklinikos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja pirmininkavo Poliklinikos viešųjų pirkimų komisijoje bei dalyvavo viešųjų pirkimų procedūrose, kuriuose taip pat dalyvavo ir UAB „Limeta“. 2011-02-18 pareiškėja dalyvavo pirkimų komisijos posėdžiui, kuriame buvo susipažinta su tiekėjų pateiktais pasiūlymais, įskaitant ir UAB „Limeta“ pateiktą pasiūlymą. Kituose pirkimų komisijos posėdžiams, kuriuose buvo nagrinėjami dalyvių pateikti pasiūlymai ir sudaromos jų eilės, pirmininkavo Poliklinikos direktorės pavaduotoja ekonomikos reikalams. Ši sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su vykdyto viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Limeta“. Taip pat 2011-07-22 pareiškėja pirmininkavo viešojo pirkimo „Odontologinių antgalių pirkimas“ komisijos posėdyje, kurio metu buvo susipažinta su tiekėjų, tarp jų UAB „Limeta“, pateiktais pasiūlymais. Tolesniuose pirkimų komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjami dalyvių pateikti pasiūlymai ir sudaromos jų eilės, pirmininkavo Poliklinikos direktorės pavaduotoja ekonomikos reikalams. Ji sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su vykdyto pirkimo laimėtoju UAB „Limeta“.

Kaip minėta, VPIDVTĮ 11 str. 1 dalis nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties įstatymo 11 str. 2 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo turi aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais atlikti pareigą nusišalinti, t. y. privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir aktyviais bei aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje.

Pareiškėja nurodo, kad ji nusišalino posėdžių metu viešuosiuose pirkimuose, kuriuose pasiūlymus pateikė ir dalyvavo UAB „Limeta“ ir toliau nedalyvavo jokiose viešojo pirkimo procedūrose. Su tokia pareiškėjos pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų dokumentų, nustatė, kad I. J. vizitavo didžiąją dalį PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo išrašytos UAB „Limeta“ sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo pagrindu. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad nesant pareiškėjos parašo ant PVM sąskaitų-faktūrų, nėra vykdomi mokėjimų pavedimai pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Taigi, pareiškėjos PVM sąskaitų-faktūrų vizitavimas yra viena iš būtinų pagal sutartį vykdomų įsipareigojimų, t. y. kainos sumokėjimo, dalių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. J. dalyvavo pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Limeta“, procedūrų tolesnėje eigoje, net iki PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad ji būtų aiškiai išreiškusi savo nusišalinimą nuo dalyvavimo viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvavo ir UAB ‚Limeta“, procedūrose ar nuo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarytų tarp Poliklinikos ir UAB „Limeta“ vykdymo. Nors pareiškėja nurodo, kad ji posėdžių metu nusišalino nuo minėtų viešųjų pirkimų eigos, tačiau posėdžių protokoluose (2011-02-18 posėdžio protokolas Nr. 11 ir 2011-07-22 posėdžio protokolas Nr. 61) nėra užfiksuota tokio pareiškėjos nusišalinimo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pažeidė VPIDVTĮ 11 str. 2 dalies reikalavimą, kuriuo pagrindu privalėjo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą, tačiau to I. J. neįvykdė.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VPIDVTĮ pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėja savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad ji nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012). Pažymėtina, kad pareiškėja turi privatų suinteresuotumą sėkminga artimiesiems giminaičiams priklausančios įmonės, t.y. UAB „Limeta“, veikla.

Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. J. nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti ir tokiu būdu pažeidė VPIDVTĮ 3 str. 1 d. 2 p., 11 str. 1 ir 2 p. reikalavimus. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos I. J. skundo ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. J.“.

Netenkinant skundo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.