Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-01-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-2531-1116/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-28
Bylos Nr.
2YT-2531-1116/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02550-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Staugienė
Pareiškėjas
J. L.
Suinteresuotas asmuo
I. P.
Civilinė byla Nr. 2YT-2531-1116/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02550-2021-6

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS unikalusIKOS VARDU

2022 m. sausio 28 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1-2), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė 2019 m. spalio 20 d. mirusios G. M. L. palikimą: 1/2 dalį 2 kambarių buto, esančio Kėdainiuose, , unikalus Nr0; 1/2 dalį 0,0600 ha žemės sklypo, esančio Kėdainių r., Vilainių sen.,; 11/2 dalį negyvenamosios patalpos-garažo, esančio Kėdainiuose, j. Basanavičiaus g., pradėdamas faktiškai valdyti šį turtą.

2. Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad 2019 m. spalio 20 d. mirė jo žmona G. M. L. Santuokos metu pareiškėjas su žmona buvo įgiję pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo teigimu, jis po žmonos mirties išlaikė turtą, mokėjo mokesčius, rūpinosi žemės įdirbimu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo I. P. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 27), kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašo jį tenkinti. Atsiliepime patvirtino, kad jos tėvas po mamos mirties gyvena, naudojasi ir rūpinasi pareiškime nurodytu turtu. Suinteresuoto asmens teigimu, dėl palikimą sudarančio turto ji jokių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

5. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens I. P. rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas J. L. yra G. M. L. sutuoktinis (b. l. 5). Suinteresuotas asmuo I. P. yra mirusios G. M. L. ir pareiškėjo J. L. dukra (b. l. 22). Pareiškėjas J. L. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą atsisakyti priimti pareiškimą, kadangi yra praleistas 3 mėnesių terminas (b. l. 14). Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 8-12) patvirtina, kad J. L. ir G. M. L. santuokos metu sutuoktiniai buvo įgiję nekilnojamojo turto - butą, esantį Kėdainiuose, , unikalus Nr.; 0,0600 ha žemės sklypą, esantį Kėdainių r., Vilainių sen.,; negyvenamąją patalpą-garažą, esantį Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g..

7. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjas po žmonos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Rašytiniai bylos įrodymai (b. l. 7, 14), suinteresuoto asmens paaiškinimai, Gyventojų registro duomenys LITEKO sistemoje patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad sutuoktiniai gyveno bute, esančiame Kėdainiuose, . Po žmonos mirties pareiškėjas moka mokesčius už buto Kėdainiuose, , išlaikymą (b. l. 15, 13), naudojasi butu, rūpinosi žemės įdirbimu.

8. Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad po G. M. L. mirties nėra registruotų palikimo priėmimo faktų (b. l. 19). Tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens ginčo dėl palikimą sudarančio turto nėra. Suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo (b. l. 27).

9. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas priėmė savo žmonos G. M. L. palikimą, valdydamas turtą, jį prižiūrėdamas.

10. Pareiškėjas J. L. pareiškime prašo teismo nustatyti palikimo priėmimo faktą į konkretaus turto konkrečias dalis. Tačiau teismas negali tokiu būdu išspręsti pareiškimo, kadangi įstatyme nustatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimti visą arba atsisakyti priimti visą palikimą, neleidžiama priimti dalies palikimo, o kitos dalies atsisakyti priimti, negalima priimti palikimo su sąlyga ar išlyga (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad palikimas gali būti priimamas arba jo atsisakoma – tai yra baigtinis galimybių sąrašas. Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, o nagrinėjamos bylos atveju ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis.

11. Esant tokiam imperatyviam teisiniam reglamentavimui, teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas J. L. priėmė žmonos G. M. L. palikimą, pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

12. Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po žmonos G. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2019 m. spalio 20 d., priėmė palikimą, pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Dalia Staugienė