Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. areštu dvidešimčiai parų, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. areštu penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė V. Ž. nustatyta areštas šešiasdešimčiai parų. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

V. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti, t. y. jis, nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, savo poreikiams įgijo psichotropines medžiagas - metamfetamino, kurio masė milteliuose 0,005 g, ir metamfetamino, kurio masė milteliuose 0,066 g, kurias neteisėtai laikė iki 2010 m. balandžio 15 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo sprogstamosiomis medžiagomis, t. y. jis, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikyti, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2010 m. balandžio 15 d., t. y. iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų, laikė svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą - pramoninės gamybos, nenustatytos markės bedūmių parako mišinį, kurio masė 2,8 g.

Apeliaciniu skundu V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. 1 d. yra nustatyta, jog žmogaus būstas neliečiamas, o antrojoje šio straipsnio dalyje nurodoma, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Nuteistasis tvirtina, jog policijos pareigūnai į jo gyvenamąją vietą pateko neteisėtai. Teigia, kad policijos pareigūnus į butą įsileido jiems įsakmiai pareikalavus.

Skunde teigiama, kad įtartinos medžiagos pareigūnų buvo paimtos neturint jokio teisėto pagrindo. Apeliantas pažymi, jog užeinant į butą bei paimant daiktus, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos BPK 149 str. reikalavimų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog 2010 m. balandžio 15 d. butas buvo tik vizualiai apžiūrėtas, o krata jame nebuvo atlikinėjama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 145 str. 3 d., nesankcionuotos ikiteisminio tyrimo pareigūno kratos rezultatais tolimesniame baudžiamajame procese negali būti remiamasi kaip kaltumą pagrindžiančiais duomenimis, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis naikintinas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, tačiau nuosprendį pakeisti dėl netinkamai subendrintos bausmės.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip teisingai nurodo apeliantas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. 1 d. saugo žmogaus būsto neliečiamumą. Antra minėto straipsnio dalis nurodo kokiais atvejais galima pakliūti į gyventojo būstą. Taigi, į gyventojo būstą galima pakliūti: a) gyventojui sutikus, b) teismo sprendimu, c) įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Liudytojas R. G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis ir kiti pareigūnai atvyko prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten sutiko V. Ž., kuris atrakino duris ir įsileido į butą. Bute buvo rastos psichotropinės medžiagos ir parakas (b. l. 120). Liudytojas L. T. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. teisingumą (b. l. 121). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, jog V. Ž. pats įsileido policijos pareigūnus į butą (b. l. 10-11). Pastebėtina, kad nuteistasis tik apeliaciniame skunde nurodo, jog policijos pareigūnai jam įsakmiai liepė įsileisti juos į butą, esantį adresu Konduktorių g. 18-1, Vilniuje. Iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nuteistasis nėra užsiminęs, jog jo atžvilgiu būtų naudota kokia nors prievarta, psichologinis spaudimas ar pan., tam, kad būtų patekta į butą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja K. V. pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog grįžus iš kaimynų, bute ji pamatė V. Ž. bei policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai parodė surastą pasą bei išsivežė V. Ž. (b. l. 121, 12-13). Ši liudytoja neužsiminė, kad policijos pareigūnai būtų vejami iš buto ar V. Ž. būtų reiškęs kokias nors pretenzijas jų atžvilgiu. Vertinant aptartus faktus teigtina, jog policijos pareigūnai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateko V. Ž. sutikus juos įsileisti. Taigi, policijos pareigūnų patekimas į minėtą butą laikytinas teisėtu.

Byloje nėra duomenų, kad 2010 m. balandžio 15 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje, buvo atliekama krata. Kratos darymo fakto nepatvirtino nei liudytojai R. G. bei L. T., nei liudytoja K. V.. Konstatuotina, jog 2010 m. balandžio 15 d. policijos pareigūnai pakliuvo į butą bei paėmė daiktus, kurie buvo akivaizdžiai matomi ir kėlė įtarimą. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai neprivalėjo laikytis Lietuvos Respublikos BPK 149 str. įtvirtintų nuostatų, kadangi krata 2010 m. balandžio 15 d. nebuvo atliekama. Visgi įtarus, kad pas nuteistąjį yra psichotropinių ir sprogstamųjų medžiagų, policijos pareigūnai privalėjo jas paimti, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 149 str. reikalavimų (147 str.).

Kita vertus, net ir pripažinus, kad policijos pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 149 str. reikalavimų, vis tiek teigtina, jog nekyla abejonių, kad bute buvo rastos psichotropinės medžiagos bei parakas, priklausantys V. Ž.. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai. Teigė, kad suktinukas su amfetaminu buvo rastas jo bute, tik negalėjo nurodyti, kiek laiko psichotropinės medžiagos tame bute buvo. Nuteistasis taip pat neginčijo, kad bute rastas parakas priklauso jam. V. Ž. aiškiai nurodė jo įgijimo aplinkybes, t. y. su draugais miške iškasė šovinius, iš kurių išėmė paraką ir jį laikė bute (b. l. 120). Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog apeliantas žinojo, kad laiko paraką, šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytoja K. V.. Ši liudytoja nurodė, kad nuteistasis jai yra paaiškinęs, jog atsinešti milteliai yra parakas (b. l. 121). Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad bute rastos psichotropinės medžiagos priklausė nuteistajam. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad V. Ž. jiems aiškino, jog neatsimena ar suvartojo visas įsigytas narkotines medžiagas. Vėliau psichotropinės medžiagos buvo rastos bute, esančiame adresu Konduktorių g. 18-1. Taip pat iš paties nuteistojo parodymų matyti, jog bute, be jo ir jo draugės, niekas nesilanko. Todėl aptartų faktų visuma leidžia teigti, jog rastos psichotropinės medžiagos priklauso būtent V. Ž., o jo teiginiai, kad jis nežino kam priklauso psichotropinės medžiagos, yra tik gynybinė versija, kuria siekiama palengvinti savo teisinę padėtį.

Teismo įsitikinimu, policijos pareigūnų veiksmai, nors ir nelaikytini teisiškai nepriekaištingais, tačiau aukščiau aptartų faktų visuma neleidžia abejoti tuo, kad V. Ž. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo, disponavimo sprogstamosiomis medžiagomis faktai abejonių nekelia.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, tačiau jas subendrino, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BK reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 ar 11 str. V. Ž. yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. bei apysunkio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. padarymą. Taigi, šios veikos priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, taip pat jos akivaizdžiai skiriasi pagal savo pavojingumą. Dėl šių priežasčių už nusikalstamas veikas paskirtosios bausmės turėjo būti bendrintos bausmių apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę), o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., nusprendžia : nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir galutinę bausmę nuteistajam V. Ž. paskirti areštą penkiasdešimčiai parų. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė