Kauno apygardos teismo nutartis

2007-07-03 · Civilinė byla Nr. 2S-791-601/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-03
Bylos Nr.
2S-791-601/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas, Evaldas Burzdikas (pran.)
Pareiškėjas
P. V.
Civilinė byla Nr. 2S-791-601/2007Procesinio sprendimo kategorijos 128,11; 129.4.; 129.17.; 122.2.; 122.3
Pirmosios instancijos teismo teisėja O. Valentukevičiūtė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirtąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1508-717/2007 pagal pareiškėjo P. V. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui Sauliui Užkuraičiui dėl antstolio veiksmų apskundimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pradiniame skunde (b. l. 3) išreiškė prašymą atstatyti terminą apskundžiant antstolio veiksmus dėl pinigų nurašymo nuo jo sąskaitos, paaiškinti kuo vadovaujantis toks pinigų nurašymas nuo asmeninės sąskaitos buvo atliktas, supažindinti su vykdomosios bylos medžiaga, nustačius antstolio pažeidimus, grąžinti jam išieškotą 91,10 Lt sumą, atsiprašyti jo dėl to, kad pinigų nuskaitymas nuo jo asmeninės sąskaitos buvo atliktas valstybinės šventės – Vasario 16-osios dieną, priteisti iš antstolio 500 Lt moralinės žalos atlyginimui; Patikslintame skunde (b. l. 11) pareiškėjas išreiškė analogiškus prašymus kaip ir pradiniame skunde; Papildomame pareiškime pareiškėjas padidino iki 1447,81 Lt prašomą priteisti iš antstolio S. Užkuraičio moralinę žalą (b. l. 38); Patikslintu skundu (b. l. 76) pareiškėjas prašė pripažinti žalos padarymo jam faktą ir įpareigoti antstolį grąžinti jam 91 Lt ir 30 Lt realių bylinėjimosi išlaidų; Patikslintu skundu (b. l. 90) pareiškėjas prašė pripažinti antstolio veiksmus: lėšų areštą, vykdymo išlaidų ir antstolio atlyginimo paskaičiavimą ir nuskaitymą, atsisakymą pateikti prašomus dokumentus, nepranešimą apie nuskaitomas lėšas, aplaidų vykdomosios bylos tvarkymą neteisėtais veiksmais, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo dėl raginimo įvykdyti sprendimą geruoju užtikrinimo. Pareiškėjas galiausiai reikalavimus prašė tenkinti patikslintu 2007 m. vasario 21 d. teismui pateiktu skundu, t. y. prašė pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, panaikinant jo patvarkymą išieškoti vykdymo išlaidas ir antstolio atlyginimą (b. l. 109-110):

1) dėl to, kad jis neišsiaiškino aplinkybių, jog jam raginimas įvykdyti sprendimą geruoju buvo siųstas netinkamu adresu, o jeigu būtų į tai atkreipęs dėmesį, privalėjo jam išsiųsti pakartotiną raginimą įvykdyti sprendimą geruoju;

2) dėl to, kad antstolis neišdavė jam prašomų dokumentų iš vykdomosios bylos;

3) įvykdė piniginį nuskaitymą nuo jo asmeninės sąskaitos valstybinės šventės dieną – Vasario 16-ąją;

4) aplaidžiai vedė vykdomąją bylą, jos nesusiuvo, nesunumeravo, nepadarė apyrašo;

5) neteisingai paskaičiavo vykdymo išlaidas, nepagrįstai jas padidindamas ir nepasiūlė gera valia atlyginti vykdymo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atmetė (b. l. 141-143). Teismas nurodė, kad antstolis vykdomąją bylą Nr. 2802-5/02 gavo iš Kauno rajono apylinkės teismo antstolių kontoros vykdant antstolių kontorų reformą, todėl vykdymo veiksmai šioje vykdomoje byloje buvo ne pradedami iš naujo, bet tęsiami. Raginimą įvykdyti sprendimą buvo išsiuntusi Kauno rajono teismo antstolė, todėl pretenzijos, susijusios su klaidingu adreso nurodymu šiame raginime turėtų būti reiškiamos ne antstoliui, perėmusiam vykdomąją bylą, vykdant antstolių kontorų reformą, o institucijai, kuriai yra pavaldūs antstoliai – Teisingumo ministerijai. Antstolis S. Užkuraitis pakartotinai siųsti raginimą įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui neprivalėjo (LR civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 3 d., CPK 655 str. 3 d.). Be to, pats pareiškėjas pripažino, kad jis tuo metu, kai buvo pradėta vykdomoji byla, civilinėje byloje nurodytu adresu jau negyveno. Gavęs vykdomąją bylą, antstolis S. Užkuraitis aiškinosi aplinkybes apie skolininko turtą, nustatęs, kad jo asmeninėje sąskaitoje yra lėšų, jas įstatymo nustatyta tvarka areštavo, o vėliau savo patvarkymais, adresuotais bankui, nurodė skolą ir vykdymo išlaidas pervesti į jo depozitinę sąskaitą. Visi šie antstolio veiksmai buvo atliekami darbo dienomis, o tai, kad pinigus bankas nuo pareiškėjo asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė valstybinės šventės dieną – Vasario 16-ją, antstolis negali būti atsakingas, nes jis šių banko veiksmų negali ir neturi teisės įtakoti, todėl jeigu pareiškėjas manė, kad tuo buvo pažeistos jo teisės – satisfakcijos turėtų reikalauti ne iš antstolio, o iš banko. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jis prašė išduoti dokumentus iš vykdomosios bylos bei nepateikė įrodymų, kad antstolis tokio jo prašymo nepatenkino (CPK 178 str.). Dėl aplaidaus vykdomosios bylos vedimo teismas nurodė, kad LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija nereglamentuoja kaip turėtų būti tvarkoma vykdomoji byla, todėl nesant konkrečių reikalavimų jos tvarkymui, nėra galimybės konstatuoti, kad tie reikalavimai buvo pažeisti. Teismas sprendė, kad vykdymo išlaidos iš pareiškėjo buvo išieškomos pagrįstai, vykdymo kaštai buvo paskaičiuoti vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos III dalimi „Vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai“. Be to, pareiškėjas nenurodė kokios konkrečiai instrukcijos nuostatos buvo pažeistos. Dėl paskaičiuotų vykdymo išlaidų nurašymo nuo pareiškėjo asmeninės sąskaitos teismas nurodė, kad antstolis S. Užkuraitis CPK 611 str. reikalavimo neįvykdė. Šių antstolio veiksmų apskundimui taikytinas senaties terminas, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kada jis sužinojo apie tai, kad antstolio veiksmais buvo pažeistos jo teisės (CPK 178 str.). Nesant objektyvių įrodymų apie teisių pažeidimo momentą, negalima nustatyti ar pareiškėjas savalaikiai kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų apskundimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį, pripažinti antstolio S. Užkuraičio aplaidų bylos vedimą, nesilaikant LR CK 6.246 str. apibrėžtos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, bei nepaisymą LR CPK 655 str., 657 str., 643 str. 1, 2, 3 d., 634 str. 2 d., 592 str. 611 str., 689 str. 4 d., 614 str., naikinant jo patvarkymą nuskaityti nuo pareiškėjo sąskaitos 97,10 Lt, neteisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais (b. l. 144-145):

1) antstolis S. Užkuraitis perėmęs vykdomąją bylą iš antstolės V. Šidiškytės, bylą vedė aplaidžiai, nekreipdamas dėmesio į tai, kad duomenys (pareiškėjo adresas ir asmens kodas) vykdomajame rašte Nr. 2-1724-08 ir vykdomojoje byloje 2802-5/02 neatitinka. Nei vykdomajame rašte, nei bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad pagal LR CPK 657 str. raginimas skolininkui buvo išsiųstas registruotu paštu ar įteiktas asmeniškai. Vykdomajame rašte nėra padaryta privalomų įrašų, įskaitant ir įrašą apie raginimo įteikimą. Pats S. Užkuraitis šių įrašų taip pat nedarė. Raginimas sumokėti skolą geruoju buvo nusiųstas klaidingu adresu, o tai tolygu neišsiuntimui. Elektroniniai užklausimai Sodrai ir bankams, bei jų atsakymai, aiškiai parodo, kad duomenų bazėje buvo ieškoma neegzistuojančio asmens, todėl antstolis negalėjo to nepastebėti. Tai įrodo, kad byla buvo vedama ne tik aplaidžiai, bet ir už klaidas turi mokėti nieko nežinantis ir niekur nesislapstantis skolininkas;

2) nors sprendimų vykdymo instrukcija nereglamentuoja vykdomosios bylos vedimo, tai nepanaikina pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. CPK 614 str. 4 d. nustatyta pareiga daryti apie atliekamus veiksmus įrašus vykdomajame dokumente, taip pat CPK 634 str. 2 d. - aktyviai padėti šalims ginti savo teises;

3) skolininkas nežinodamas apie skolą ir vykdomą išieškojimą negalėjo ginti savo teisių. Teismas nepasisakė, dėl LR CPK 643 str. 1, 2, ir 3 d. nustatytų skolininko teisių, dėl CPK 634 str. 2 d. įpareigojančios antstolį aktyviai padėti ginti šalims savo teises;

4) CPK 592 str. reglamentuoja laiką, kada antstolis gali atlikti veiksmus. Niekas nepateikė kokių nors įrodymų, įstatymų, taisyklių ar pan., kad antstolis už trečios šalies dalyvavimą neatsakingas;

5) pinigai buvo nuskaityti 2006 vasario 16 dieną, apie ką yra raštiškas įrodymas - banko dokumentas. Tai buvo vienintelis būdas sužinoti apie nuskaitymą, nes pareiškėjui niekas nepranešė apie skolą (teismo nutartis jam nebuvo įteikta), raginimas ir raštiškas pasiūlymas taip pat jam nebuvo įteikti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirtąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis S. Užkuraitis nurodė, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir atmestinas, o 2007 m. gegužės 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis teisėta, pagrįsta ir paliktina galioti (b. l. 148-150). Motyvuose nurodo:

1) užvedant vykdomąją bylą teismo antstolių kontoroje prie Kauno rajono apylinkės teismo, į programą buvo įvestas neteisingas skolininko P. V. asmens kodas, todėl ir buvo gautos netikslios užklausos iš bankų ir Sodros. Tai pastebėjęs, antstolis S. Užkuraitis nedelsdamas, antstolio vykdomųjų bylų programoje ištaisė skolininko asmens kodą ir iš naujo suformavo užklausas bankams ir Sodrai;

2) antstolis negali atsakyti už teismo antstolės V. Šidiškytės veiksmus, be to, antstolis perėmęs vykdyti vykdomąją bylą nevertina kito antstolio atliktų vykdymo veiksmų, nes tokios teisės antstoliui nesuteikia jokia teisės norma;

3) pareiškėjas nepgrįstai remiasi CPK 657 str. norma, nes skolininkui raginimas buvo išsiųstas 2002 m. gruodžio 16 d. galiojant 1964 metų civilinio proceso kodeksui, šio kodekso 128 straipsnio 5 dalyje nustatytos pranešimų siuntimo taisyklės, kuriose nustatyta, kad raginimo įvykdyti teismo sprendimą geruoju išsiuntimas prilyginamas jo įteikimui;

4) visi antstolio veiksmai buvo atliekami darbo dienomis, o tai, kad pinigus bankas nuo pareiškėjo asmeninės sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė valstybinės šventės dieną -Vasario 16-ją, antstolis negali būti atsakingas, nes jis šių banko veiksmų negali ir neturi teisės įtakoti;

5) 2006 m. kovo 10 d. skunde pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl vykdymo išlaidų, 2006 m. balandžio 14 d. patikslintame skunde taip pat toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Reikalavimas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais dėl vykdymo išlaidų buvo pareikštas tik 2007-02-20, kadangi naujiems reikalavimams dėl antstolio veiksmų taikomas 10 d. terminas, todėl atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl vykdymo išlaidų pareikštas praleidus 30 dienų terminui, šis terminas yra naikinamas ir negali būti atstatomas dėl jokių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2007 m. vasario 20 d. patikslintame skunde neprašė teismo atstatyti termino, sutinkamai su LR CPK 78 str. procesinis terminas atnaujinamas tik pagal asmens prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad iš skolininko P. V. išieškojimas vykdomas pagal 2002 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1724-08/2002 dėl 6,10 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Raginimas sprendimą įvykdyti geruoju 2002 m. gruodžio 16 d. P. V. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), kai jo nurodytas adresas buvo (duomenys neskelbtini) Užklausimai apie skolininko P. V. sąskaitas bankuose bei užklausimai į SODRA apie skolininko darbą buvo siunčiami nurodant klaidingą skolininko adresą bei asmens kodą ir tik 2006 m. sausio 26 d. buvo padarytos užklausos nurodant tikslų skolininko asmens kodą. 2006 m. sausio 31 d. debeto nurodymu buvo areštuotos skolininko lėšos (97,10 Lt) kredito įstaigoje AB bankas „Hansabankas“ ir 2006 m. vasario 16 d. šios lėšos (97,10 Lt) buvo pervestos į antstolio S. Užkuraičio depozitinę sąskaitą. Iš 2006 m. vasario 20 d. antstolio S. Užkuraičio paskaičiavimo dėl išieškotų piniginių lėšų paskirstymo matyti, kad 6,10 Lt išieškotina Kauno apskrities VMI, o 91 Lt išieškotina kaip vykdymo išlaidos antstoliui. 2006 m. kovo 7 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, visiškai įvykužius vykdomąjį dokumentą. Nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, jog apie kokį nors antstolio įvykdytą veiksmą būtų pranešta skolininkui P. V.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors skolininkas ir nėra aiškiai suformulavęs savo reikalavimų, tačiau iš jo skundo matyti, kad jis nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis (91 Lt). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškinio senatį dėl antstolio veiksmų apskundimo, nes pareiškėjas P. V. nepateikė įrodymų apie tai, kada jis sužinojo apie, kad antstolio veiksmais buvo pažeistos jo teisės, ir reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Lietuvos Respublikos CPK 512 str. nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliaus kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas P. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, jog nuo jo sąskaitos banke buvo nurašytos vykdymo išlaidos sužinojo 2006 m. kovo 6 d. (b. l. 138). AB bankas „Hansabankas“ šias išlaidas kartu su išieškotina suma (6,10 Lt) nuo pareiškėjo P. V. sąskaitos nurašė 2006 n. vasario 16 d. Skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas teismui pateikė 2006 m. kovo 14 d. (b. l. 3). Taigi pareiškėjas nėra praleidęs 10 dienų ieškinio senaties termino (nuo 2006 m. kovo 6 d. iki 2006 m. kovo 14 d. praėjo tik 8 dienos) apskųsti antstolio veiksmus. Duomenų, kad pareiškėjas apie savo pažeistas teises sužinojo kitu laiku byloje nėra (byloje nėra duomenų, kad antstolis apie savo vykdomus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu praneštu šiam). Antstolio atsiliepime nurodomas argumentas, jog 2006 m. kovo 14 d. skunde pareiškėjas nekėlė reikalavimo dėl vykdymo išlaidų, visiškai nepagrįstas, nes tiek iš skundo aprašomosios dalies, tiek iš rezoliucinės dalies (3 reikalavimas) matyti, jog prašoma grąžinti 91,10 Lt.

Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmesdamas pareiškėjo reikalavimą, motyvuojant sprendimą vien ieškinio senaties termino praleidimu, iš esmės nenagrinėjo pareikšto reikalavimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliacijos, kaip civilinio proceso stadijos, paskirtis ir tikslas - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas (forma), todėl jos paskirtis nulemia šio proceso ypatumus, palyginti su procesu pirmojoje instancijoje. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, tai nėra proceso pakartojimas pagal taisykles, taikomas pirmojoje instancijoje. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami įrodymai ir nedaromos išvados dėl pareiškėjo reikalavimo esmės (neatskleista bylos esmė), panaikinus apskųstą nutartį, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Iš naujo nagrinėjant pareiškėjo skundą tikslinga pasiūlyti šiam pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 str.), nes iš visos eilės patikslintų skundų matyti, jog pareiškėjui sunku suformuluoti tinkamus (reikalingus) reikalavimus. Taip pat būtina išsiaiškinti kokiu būdu buvo išieškotos vykdymo išlaidos, kokiu dokumentu jos buvo pervestos antstoliui, ar buvo laikomasi vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, kuri vykdomojoje byloje neatsispindi. Sprendžiant vykdymo išlaidų priteisimo ir dydžio pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti ir aptarti pareiškėjo nurodomas aplinkybes (raginimo siuntimas ne tuo adresu, užklausų darymas, nurodant netinkamą asmens kodą bei adresą ir pan...).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 3 p.,

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasRūta Palubinskaitė