- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 1S-666-166/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Arūnas Kisielius, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- A. D.
Teisėjas Rolandas Bužinskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. rugsėjo 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Arūno Kisieliaus, Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 59-156 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. D. nuteistas 2012-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (tyčinis nužudymas) (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2014-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir paskirta bausmė - 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.
Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. birželio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gruodžio 30 d.
1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks – 2017 m. kovo 30 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. liepos 7 d. – 3 metai 5 mėnesiai 23 dienos.
Komisija 2016 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nuteistajam A. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 164 straipsnio 2 dalimi, bei esant nuteistojo rašytiniam sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 59-156 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D..
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir paleisti A. D. iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą bei teismo parinktas pareigas. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neaptarė apelianto galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, resocializacijos klausimų, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantas pažymi, kad visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį sąžiningai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu pažeidimų nepadarė, nusikalstamumo rizika žema, dirba pasiūlytą darbą, atlieka gerbūvio darbus, įgijo siuvinių gamintojo ir staliaus specialybes, dalyvavo įvairiose psichologinės tarnybos organizuojamose užsiėmimuose ir mokymuose, supažindintas su intensyvios priežiūros taikymo ypatybėmis, dalyvavo programose, perkeltas iš paprastos grupės į lengvąją grupę. Taip pat apeliantas pažymi, jog dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir gailisi, bei tai, kad nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, kadangi apeliantas savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį yra realizavęs.
Atsiliepimo į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems inter alia (be kita ko) paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigos jis charakterizuojamas iš esmės teigiamai – lankė įvairias programas ir užsiėmimus, įgijo specialybes, dirba, priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidęs, nebaustas, skatintas 4 kartus. Apygardos teismas atsižvelgia į visas šias, skunde išdėstytas aplinkybes ir vertina teigiamai, bet jos nėra pakankamos priimti sprendimą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, A. D. atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, pagrindą, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistojo prašymo svarstymo Komisijoje dieną (2016-07-07) A. D. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 3 metai 5 mėnesiai 23 dienos. Iki 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2017-03-30) jam yra likę septyni mėnesiai. Be to, svarstant lygtinio paleidimo klausimą A. D. atžvilgiu, negalima neatsižvelgti į tai, jog jis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (nužudymo) ir nesunkaus nusikaltimo (nesunkaus sveikatos sutrikdymo), padarymą, už kuriuos jam paskirta subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors skunde kritikuojama skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentacija dėl padaryto nusikaltimo pobūdžio, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju nors apeliantas sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnį nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, šis terminas gali būti pratęstas dar trims mėnesiams, tačiau bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl esant neatliktai 3 metų 5 mėnesių 23 dienų bausmės daliai, nuteistasis likusius 2 metus 5 mėnesius ir 23 dienas būtų prižiūrimas tik minimaliai. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, o atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, likusios pakankamai didelės neatliktos bausmės dalį aukštesnės instancijos teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be to nebūtų patenkinti ir nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų vėl nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo A. D. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.