Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Aldonai Daudaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, advokatei Snaiguolei Mažeikienei, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2016-06-17 apie 16.25 val. Vilniuje, prie Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryžos, vairuodama automobilį Opel Vectra Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai padaryti bus saugu, pavažiavusi atbula atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Atsakomybėn traukiama D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji kaltę pripažįsta iš dalies. 2016-06-17d. vakare ji važiavo iš darbo, kai Žirmūnų-Kareivių gatvių sankryžoje užgeso automobilis Opel Signum. Toje vietoje buvo spūstis. Jos automobilis su mechanine greičių dėže. Automobilį pavyko užvesti gal iš dešimto karto. Ji nepajuto, kad automobilis riedėjo atgal ir nesuprato, kad apgadino kitą automobilį. Už jos važiavusio automobilio vairuotojas ją vijosi iki kitos sankryžos, rodė jai sustoti, tačiau tuo metu ji nesuprato ir išsigando, kad ją persekioja dėl to, kad užkišo sankryžą, todėl nuvažiavo nesustojusi. Vėliau ji matė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip jos vairuojamo automobilio prisilietimo prie kito automobilio, kuris stovėjo už jos, momentu, jos automobilis užsivedė ir ji nuvažiavo. Jeigu būtų supratusi, kas atsitiko, būtų sustojusi ir išlipusi. Ji parodė, kad automobilį vairuoja apie 20 metų ir panašaus pobūdžio eismo įvykių neturėjo. Automobilių sugretinimo policijoje metu ji matė, kad automobilio VW Passat priekyje esantis valstybinis numeris šiek tiek įlenktas. D. S. pripažįsta, kad būtent ji su automobilio gale esančiu kabliu apgadino už jos stovėjusio VW Passat automobilio valstybinį numerį. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir vertina kaip pamoką ateičiai.

Apklaustas liudytoju T. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-06-17d. vakare jis vairavo automobilį VW Passat. Jam stovint Kareivių g. ir Žirmūnų g. sankryžoje priešais stovėjo automobilis Opel markės su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Toje vietoje yra šiek tiek įkalnė. Jis matė kaip Opel automobilis pavažiavo atgal ir atsirėmė į jo automobilio valstybinį numerį. Kadangi jis koja laikė nuspaudęs stabdžio pedalą, automobilis nepariedėjo nuo smūgio, tačiau jis pajuto kaip atsirėmė į jo automobilį, kuris buvo nedidelis, nes nebuvo didelio greičio. Valstybinis numeris buvo apsdgadintas nežymiai, po to jį palygino ir nekeitė. Jis mano, kad vairuotoja galėjo ir nepajusti šito atsirėmimo, nes jos automobilis buvo su kabliu. Ji nesustojo, kai ji vijosi, nes galimai nesuprato, kad kažkas atsitiko.

Iš nukentėjusiojo T. Š. pranešimo matyti, kad 2016-06-17 tarp 16.20 ir 16.30 val. Kareivių-Žirmūnų g. sankryžoje Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis ties šviesoforu antroje juostoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo riedėti atgal, be jokių stabdymo požymių jo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link ir atsitrenkė į jį. Vairuotoja net nebandė stabdyti, o į jo automobilį atsitrenkė kabliu ir sulankstė automobilio valstybinius numerius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vairuotoja, nereaguodama į garsinį signalą, tik atsitrenkusi į jo automobilį, po kelių sekundžių laukimo pajudėjo iš įvykio vietos ir labai greitai nuvažiavo link Kareivių-Verkių g. sankryžos. Ji piktybiškai sureagavo į bandymus atkreipti dėmesį apie sukeltą įvykį - kelis kartus parodė vidurinįjį pirštą (b. l. 3)

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nustatyta, kad automobiliui Opel Vectra Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai įbrėžtas galinis sukabinimo įtaisas 0,34-0,48 m aukštyje, automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas priekinio valstybinio numerio ženklas 0,45-0,49 m aukštyje, apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios fotolentelės nuotraukų matyti ant automobilio Opel Vectra Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti nežymūs nubrozdinimai ant galinio sukabinimo įtaiso (b. l. 15). Ant automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti nežymus įlenkimas ant valstybinių automobilio numerių (b. l. 16).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad D. S. pažeidė KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo kliudytas ir apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, taip pat padaryti apgadinimai jos vairuojamam automobiliui. Automobilių kontaktą patvirtina transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole, fotonuotraukose, vaizdo įrašu iš Kareivių g. - Žirmūnų g. sankryžoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti abiejų transporto priemonių nežymūs apgadinimai, taip pat nukentėjusiojo pranešime nurodyti duomenys. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. S. kaltei dėl eismo įvykio pagrįsti.

D. S. pažeidė KET 9, 101 punktus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidi ir pradėdama važiuoti užsidegus žaliam šviesoforo signalui sankryžoje, pariedėjusi atgal kliudė už jos stovėjusį automobilį ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Įvertinus D. S. kaltės turinį, jos veiksmus ir pažeistus KET reikalavimus teismas pripažįsta, kad kaltininkės veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas pagal LR ATPK 127 str. 2d.

D. S. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant, jog ji 2016-06-17 apie 16.25 val. Vilniuje, prie Kareivių g. – Žirmūnų g. sankryžos, vairuodama automobilį Opel Vectra Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlusi eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. KET 222 p. numato, kad dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma-apie įvykį pranešti policijai. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos būtų pripažintas administraciniu teisės pažeidimu pagal LR ATPK 130 str. 1d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t.y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009)

Vertindamas D. S. kaltę šioje dalyje teismas atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir faktus, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jo padaryta veika. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodama paaiškinimus D. S. nurodė, kad kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Tokius pažeidėjos parodymus atitinka kiti faktiniai duomenys byloje, liudytojo T. Š. parodymai. Byloje esančiose fotonuotraukose bei transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti abiejų transporto priemonių nežymūs apgadinimai. Teismo įsitikinimu toks automobilių kontakto būdas sąlygojo, jog D. S. galėjo nesuprasti kilusio eismo įvykio fakto, sukeltų jo padarinių, dėl ko neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Kadangi administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. atsiranda, kai asmuo pasitraukia iš eismo įvykio tyčia (LR ATPK 10 str.), o nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato ir žinojo, jog atsitrenkė į už jos stovintį automobilį ir jį apgadino, t.y. neįrodyta tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos, teismas daro išvadą, jog D. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties ir pradėta teisena turi būti nutraukta (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjos asmenybę (praeityje du kartus bausta už KET pažeidimus, neturi galiojančių nuobaudų), automobilio apgadinimo mastą bei daro išvadą, kad D. S. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirtina sankcijoje numatyta nuobauda artima vidurkiui bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 31 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jai administracinę nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą D. S. pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-12211-1039/2016, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16060229149, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.