Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. A. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimo V. A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat pažymima, jog teismo išvados dėl kaltės yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, priimtos teismui neteisingai įvertinus visus bylos įrodymus. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina, sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. V. A. A. neneigia vairavęs VAZ 21063, tačiau susidūrimo jis nespėjo išvengti, nes R. T., vairavusi Nissan Micra, jam priartėjus pasuko į dešinę. Po susidūrimo, jis išlipo, apžiūrėjo automobilius, tačiau R. T. jokių reikalavimų nereiškė, pirma nuvažiavo iš įvykio vietos, pastatė automobilį namo aikštelėje, jam pasirodė, jog ji neketina kviesti policijos, jam visai nebuvo pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau kai kitas automobilis nuvažiavo, nuvažiavo ir jis. Įrodymų, jog jis parodęs nepadorius gestus nuvažiavo, nėra, tokias aplinkybes nurodo tik savo paaiškinime R. T., tačiau to neužtenka siekiant pritaikyti administracinę atsakomybę. Be to remiantis byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo protokolu, surašytu R. T., galima spręsti, jog ji sukėlė eismo įvykį, todėl jai buvo pareiga neišvykti iš eismo įvykio vietos ir kviesti policiją, tačiau ji iš įvykio vietos pasitraukė ir tik vėliau paskambino policijai. Jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kažkodėl neinkriminuotas.

Skundu taip pat nurodoma, jog V. A. A. paskirta nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar jo padarytas pažeidimas yra didelio pavojingumo, nepasisakė dėl teigiamo ar neigiamo jo asmenybės charakterizavimo, taip pat nenurodė, ar priimant nutarimą nenustatyta kitų Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d., 31 str. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas tinkamai neįvertino, jog V. A. A. yra 83 metų amžiaus, jo sveikata labai sunki, yra neįgalus, jo judėjimo laisvė yra apribota, vaikšto su ramentais, be to nesenai mirė jo dukra ir jis vienas turi prižiūrėti savo nepilnametę anūkę. Netekęs teisės vairuoti, jis negalės pasirūpinti anūkės priežiūra, vežioti ją į įvairius būrelius, nuvykti į tėvų susirinkimą. Akivaizdu, kad tokia administracinė nuobauda neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų.

V. A. A. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-16 nutartis byloje Nr. N3-444/2006). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N3-802/2007). Tai, jog šiuo konkrečiu atveju protokole nenurodyti pažeidimo faktą liudijantys asmenys, nelaikytina esminiais protokolo trūkumais, dėl kurių byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau V. A. A. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, nes ji išnagrinėta nepilnai įvertinus bylos aplinkybes, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, todėl ginčijamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik byloje esančių rašytinių įrodymų išvardijimu, tačiau motyvuotai jų neįvertino, nenustatė visų pažeidimo sudėties elementų, be to, nagrinėjamą galimą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys nagrinėjamu atveju nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (Lietuvos Respublikos ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi pirmosios instancijos teismas, neapklausęs asmenų, kuriems žinomos svarbios bylai aplinkybės, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp R. T. ir V. A. A. paaiškinimų yra prieštaravimų dėl esminių įvykio aplinkybių, ar po automobilių susidūrimo abu asmenys sustojo, ar išlipo ir bandė susitarti, kas pirmas nuvažiavo iš įvykio vietos, o taip pat svarbu tiksliai nustatyti, kada buvo kviesti policijos pareigūnai. Šiems prieštaravimams pašalinti būtina teismo posėdyje apklausti R. T., o taip pat įvykį mačiusius liudytojus (kaip nurodė R. T. savo rašytiniame paaiškinime, įvykį matė kaimynai, kurie užrašė nuvažiuojančio automobilio numerius), išsireikalauti duomenis iš policijos įstaigos apie skambučio fiksavimą. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, neabejotinai būtina išsireikalauti R. T. administracinio teisės pažeidimo medžiagą, nes vien protokolo R. T. surašymas dar nepatvirtina įvykio fakto, nutarimo, kuriuo jai būtų paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, byloje nėra. Taip pat gali būti svarbūs ir kiti rašytiniai įrodymai, pačios R. T. duoti paaiškinimai, esantys minėtoje medžiagoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai patvirtinti, kad V. A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Iškilusios abejonės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme.

Priėmus tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skunde keliamų administracinės nuobaudos individualizavimo klausimų.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. A. A. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarimą panaikinti iš grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.