Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiosios B. A. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-02-20 nutarties, kuria atmestas B. A. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-01-21 nutarimo atmesti B. A. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-12-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos m. VPK 2008-06-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d. nustačius, jog 2008-06-13 apie 10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte (duomenys neskelbtini), nuo pastolių nukrito ir susižalojo darbuotojas S. A., kuris tą pačią dieną ligoninėje mirė.

2008-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad pagal BK 176 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. S. A., žinodamas, jog yra neblaivus ir kad būnant aukštyje, t. y. ant pastolių, būtina naudoti saugos diržą, nesinaudodamas saugos diržu (nors saugos diržą jis galėjo pasiimti iš statybvietės buitinių patalpų) savo valia, o ne darbdavio nurodymu, užlipo ant pastolių, nuo kurių praėjus tam tikram laikui nukrito ir sunkiai susižalojo, vėliau nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė, todėl konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o dėl paties S. A. neatsakingų veiksmų, kuriais buvo pažeisti darbuotojams privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimai. Šį prokuroro nutarimą nukentėjusioji B. A. apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009-01-21 nutarimu atmetė B. A. skundą dėl 2008-12-23 prokuroro nutarimo. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą B. A. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusioji nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, šališkai ištirtos bylos aplinkybės, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, nesilaikyta BPK 2 straipsnio nuostatų. Tyrimas vyko daugiau nei pusę metų, per tą laiką liudytojai pakeitė savo pirminius parodymus, duotus įvykio dieną. Neatsižvelgta į nukentėjusiosios prašymus skirti ekspertizę, nesikreipta specialistų pagalbos, o remtasi vien tik liudytojų (darbuotojų) parodymais. Neatsižvelgta į Valstybinės darbo inspekcijos surinktą medžiagą, nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamą pavojingo darbo (keliančio kritimo pavojų) organizavimą, sumontavus pastolius per dideliu atstumu nuo sienos, neįvertintas kritimo pavojus, nukentėjusysis neaprūpintas saugos diržu, bei saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumą – neblaivaus darbuotojo nenušalinimą nuo darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2008-05-28 pastolių priėmimo eksplotacijai aktą, kuriame nurodoma, kad objekto „(duomenys neskelbtini)“ centrinėje dalyje sumontuotus pastolius „Ringer“ leista eksploatuoti. Sprendimas leisti eksploatuoti priimtas ir aktas patvirtintas tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2008-05-28 pastolių priėmimo eksplotacijai aktas). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras konstatavo, kad statybvietėje vyko ne mūro ar apdailos darbai, o "pastato apšiltinimo darbai (...) Apšiltinimo sluoksnio bendras storis sudaro apie 28-30 cm, darbo inspektoriai į tai neatsižvelgia". Prokuroras rėmėsi liudytojų (darbuotojų) parodymais, kurie ir nustatė tokius atstumus. Prokuroras visiškai netyrė, kokie teisės aktai reglamentuoja apšiltinimo darbus, nesikreipė išaiškinimo dėl atstumų tinkamumo į statybos inspekciją ar kitas kompetentingas institucijas. Prokuroras neatsižvelgė ir į pateiktą prašymą skirti techninę ekspertizę, tuo pažeisdamas proceso dalyvio (nukentėjusiosios) procesines teises, ir į jos parodymus, jog iš karto po įvykio bendradarbiai teigė, kad S. A. dirbo penktame aukšte, ir tik po įvykusio vidinio tyrimo darbuotojai pradėjo teigti, kad S. A. dirbo pirmame aukšte, kur saugos diržai darbui nereikalingi. Prokuroras nurodo, kad nė vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų nematė, kad S. A. būtų dirbęs ant pastolių, o V. L. paaiškino, kad S. A. jo brigadoje dirbo apie pusę metų ir visą šį laikotarpį jis dirbdavo ant žemės. Liudytojas P. Z. pirma teigė, kad S. A. dirbo penktame aukšte, ir parodė įvykio vietą esant penktame aukšte, vėliau teigė, kad įvykio nematė. Pasak liudytojo V. L., "atvykus į įvykio vietą, S. A. gulėjo tarp balkono ir laiptų aikštelės sienos kampe, jis nekalbėjo, buvo be sąmonės. Šalia buvo grąžtas, kuriuo S. A. dirbo (...) Darbo įrankis grąžtas buvo išjungtas, o po įvykio nuneštas į sandėlį". Apklausti liudytojai (išskyrus P. Z., A. T. ir V. L. ) teigė, kad jie nematė nelaimingo atsitikimo, nes dirbo visai kitose pastato vietose nei S. A.. Apklaustas liudytojas V. R. nors ir dirbo pastato pirmame aukšte (kur neva dirbo ir S. A.), jo taip pat nematė. Prielaidas, kad S. A. dirbo penktame aukšte, padarė ir Valstybinės darbo inspekcijos vyresnioji darbo inspektorė savo išvadoje (pranešimas apie nelaimingą atsitikimą bei 2008-07-22 valstybinės darbo inspekcijos raštas Nr. SD-13780). Prokuroras nutarime nurodo, kad atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančius duomenis manytina, kad S. A. 2008-06-13 į darbą atėjo blaivus, o alkoholį vartojo darbo vietoje. "(duomenys neskelbtini)" objekte dirbo pakankamai daug darbuotojų, todėl juos visus sukontroliuoti nebuvo praktinių galimybių. Valstybinės darbo inspekcijos akte nurodyta, kad vidinė kontrolė nepakankama, jeigu darbuotojas, kurio kraujyje 3,08 % alkoholio, netrukdomai statybvietėje gali vartoti alkoholinius gėrimus, dirbti neblaivus. UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai paskirtas V. L. nurodo, kad „brigadoje tuo metu dirbo 18 žmonių, kurie dirbo skirtingose objekto vietose, todėl visus darbuotojus sunku sukontroliuoti, kad jie darbo vietoje nevartotų alkoholinių gėrimų ". Šie teiginiai tik patvirtina, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vidinė kontrolė tokiam žmonių kiekiui yra nepakankama, ir kad darbdavys (jo įgaliotas atstovas) neužtikrino darbuotojų saugos, nesuplanavo ir neprižiūrėjo atliekamų darbų, nesiėmė visų saugos ir sveikatos prevencinių priemonių įgyvendinimo, nešalino saugos rizikos padarinių, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado sunkūs padariniai. BK 176 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens socialinę teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Objektyviai jis pasireiškia darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos reikalavimų darbe pažeidimu, jei dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo subjektas yra specialusis - darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Todėl nukentėjusioji prašė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atnaujinti, o prokurorų nutarimus panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2009-02-20 nutartimi B. A. skundą atmetė. Nutartyje nurodoma, kad teismui pateikta medžiaga nepatvirtina, jog bylos aplinkybės ištirtos paviršutiniškai ir šališkai. 2009-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarime, kuriuo atmestas B. A. skundas, išanalizuoti byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo ne darbdavio ar jo įgalioto asmens darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, o paties S. A. neatsakingi veiksmai, kuriais pažeisti darbuotojams privalomi vykdyti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. A. buvo atestuotas saugos ir sveikatos klausimais, 1995-10-09 jam buvo pravestas įvadinis saugos darbe instruktažas, 2006-12-04 pasirašytinai supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus patvirtintais Staliaus - dailidės pareiginiais nuostatais, 2008-02-28 darbo vietoje instruktuotas pagal Statybininko saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 12, Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 14, Darbuotojo, dirbančio ant kopėčių, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 21, Darbuotojo, dirbančio ant mobilios platformos, pastolių, aikštelės, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 22, Darbuotojo, dirbančio mechaniniais įrankiais, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 27, Darbuotojo, atliekančio krovimo darbus, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 39, Darbuotojo, dirbančio elektros įrankiais, saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 53, Aukštybininko saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 64, Pirmosios medicinos pagalbos įvykus nelaimingam atsitikimui instrukciją Nr. 84. Šie duomenys leidžia teigti, kad S. A. buvo tinkamai supažindintas su savo pareigomis ir instruktuotas apie savo veiksmus darbo vietoje. Byloje esanti medžiaga rodo, kad S. A. šiurkščiai pažeidė Aukštybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 64, patvirtintos 2007-08-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 53, 1.4 p., kuriame nurodyta, jog draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti narkotines bei toksines medžiagas, reikalavimus. Būnant apsvaigus iki sunkaus girtumo laipsnio, nelaimingo atsitikimo tikimybė, ypač darbo vietoje, yra labai didelė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nėra pagrindo teigti, kad darbdavio atstovai nesiėmė reikiamų priemonių užkirsti kelią girtavimams darbo vietoje ar padarė pažeidimų, nenušalindami S. A. nuo darbo. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas byloje yra vertinamas kartu su kitais surinktais įrodymais. Jeigu jame nurodytų aplinkybių nepatvirtina arba jas paneigia kiti byloje surinkti duomenys, tai grįsti išvadas ir priimamus sprendimus tokiu aktu negalima. Prokuroras nutarime nurodė motyvus, dėl kurių jis padarė priešingas išvadas, nei nurodyta nelaimingo atsitikimo akte, ir nėra pagrindo su šiais motyvais nesutikti. Pagal BPK 208, 209 str. nutarimą skirti ekspertizę prokuroras priima tais atvejais, kai nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą. Spręsdamas klausimą dėl ekspertizės būtinumo, prokuroras privalo vadovautis ir proceso ekonomiškumo principu ir skirti ją tuomet, kai be specialių žinių išsiversti neįmanoma. Nėra pagrindo teigti, jog neskirdamas ekspertizės, prokuroras pažeidė B. A. procesines teises. Iš bylos matyti, kad 2008-09-03 susipažinimo su bylos medžiaga protokole pareiškėja nurodė, kad ji prašo "iškviesti iš Vilniaus Lvovo instituto ekspertizę" (t. l, b. 1. 86 ), tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnei netenkinus šio prašymo, B. A. nustatyta tvarka jo neskundė. Iš liudytojų apklausos protokolų matyti, kad kai kurių parodymai nėra nuoseklūs. BPK nustato liudytojams pareigą duoti teisingus parodymus, jiems išaiškinama atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Iš liudytojų apklausų protokolų matyti, kad jie nurodė parodymų pakeitimo priežastis, todėl prokuroras neturėjo pagrindo tais parodymais nesivadovauti.

Nukentėjusioji B. A. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009-02-20 nutartį. Nurodo, kad 2009-01-21 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarime nurodyta, kad tyrimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2009-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje taip pat konstatuota, jog nėra darbdavio kaltės, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo ne darbdavio ar jo įgalioto asmens darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, o paties S. A. neatsakingi veiksmai, kuriais buvo pažeisti darbuotojams privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė priežastinio ryšio tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas bei saugias darbo sąlygas, o taip pat nenustatė mišrios S. A. ir jo darbdavio kaltės, nors tai, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vienodai kalti ir S. A., pažeidęs darbo drausmę, ir UAB "(duomenys neskelbtini)", netinkamai organizavęs darbuotojų kontrolę dideliam žmonių kiekiui, nesuplanavęs bei neprižiūrėjęs atliekamų darbų, nesiėmęs visų saugos ir sveikatos prevencinių priemonių įgyvendinimo, nepašalinęs saugos rizikos padarinių, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado sunkūs padariniai, savo akte nurodo ir Valstybinė darbo inspekcija, ir byloje esantys UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai paskirto V. L. parodymai, kad brigadoje tuo metu skirtinguose objektuose dirbo 18 žmonių, todėl visus sunku sukontroliuoti, kad darbo vietoje nevartotų alkoholinių gėrimų. Nors ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodoma, kad spręsdamas klausimą dėl ekspertizės būtinumo, prokuroras privalo vadovautis proceso ekonomiškumo principu ir skirti ją tuomet, kai be specialių žinių išsiversti neįmanoma, tačiau šioje byloje specialios žinios būtinos dėl joje esančių neatitikimų ir netikslumų. Valstybinės darbo inspekcijos sudarytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad pastoliai buvo sumontuoti per dideliu atstumu nuo sienos, Darbo inspekcija vadovavosi 2000-12-22 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346, kuriuo patvirtinti atstumai tarp pastato sienos ir pastolių pakloto (šių taisyklių 35-ame punkte numatyta, kad atstumas tarp pastato sienos ir pastolių, kai atliekami mūro darbai, neturi viršyti 50 mm, kai apdailos darbai – 150 mm), o prokuroras vadovavosi liudytojų (darbuotojų) parodymais, kurie ir nurodė jam tokius atstumus bei apibūdino darbus. Ikiteisminio tyrimo metu visiškai neatsižvelgta į valstybinės darbo inspekcijos išvadas, nelaimingo atsitikimo vietos schemą, į jos parodymus ir byloje esančius prieštaravimus dėl nelaimingo atsitikimo vietos, taip pat neatsižvelgta į nelaimingo atsitikimo pranešimą, kur nurodoma S. A. darbo vieta. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atvykus į statybos vietą, S. A. darbo vieta buvo parodytas penktas aukštas. Apžiūrint ją, aptiktos gręžimo skylės. Iš karto po įvykio bendradarbiai taip pat teigė, kad S. A. dirbo penktame aukšte, ir tik po įvykusio vidinio tyrimo jie pradėjo teigti, kad S. A. dirbo pirmame aukšte (kur saugos diržai darbui nereikalingi), kad į penktą aukštą jis užlipo savo valia, o ne darbų vadovo nurodymu. 2008-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarime nurodoma, kad šalia nukritusio S. A. buvo išjungtas darbo įrankis (grąžtas), nors pagal byloje esančius V. L. parodymus darbininkai grąžtus pajungdavo pirmame aukšte iš ten esančios skydinės ir atsivesdavo iki darbo vietos, taigi galima teigti, kad S. A. dirbo būtent penktame aukšte.

Skundas tenkintinas.

BK 176 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties žuvusiojo darbuotojo kaltės. Tuo tarpu nukentėjusiosios skunde apygardos teismui teigiama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, esant mišriai darbuotojo ir darbdavio kaltei, ir iš esmės prašoma nustatyti ir įvertinti kiekvienam iš jų tenkančią kaltės dalį.

Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi bei prokurorų nutarimais nukentėjusiosios argumentai dėl galimos mišrios darbuotojo ir darbdavio kaltės nėra iki galo ir neginčijamai paneigti. Apygardos teismas laiko, jog priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, buvo nepagrįstai sumenkinta Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto reikšmė ir pernelyg sureikšminti liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai, neva paneigiantys kai kurias šio akto išvadas. Kaip matyti iš minimo akto bei jį surašiusios VDI pareigūnės A. L. parodymų, apie įvykį VDĮ 2008-06-13 pranešė darbdavio atstovas V. L. nurodydamas, kad S. A. grežė skyles betoninėje sienoje, stovėdamas ant pastolių 5 aukšte. Matomai grežiant skylę užstrigo drelė, jis prarado pusiausvyrą ir nukrito. Tą pačią dieną VDI pareigūnės apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai P. Z. bei A. T. patvirtino, jog S. A. gręžė skyles penktame aukšte. Nukentėjusioji apklausos metu taip pat nurodo iš vyro bendradarbių pasakojimų sužinojusi analogiškas nelaimingo atsitikimo aplinkybes. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasadų projektų vadovas V. L. 2008-06-16 paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai jau teigia, kad tą rytą S. A. buvo duota užduotis gręžti skyles betoninėje sienoje pirmame „C“ korpuso aukšte. Akivaizdu, kad jo paaiškinimas ir pranešimas prieštaringi. Vienok aplinkybė, jog darbuotojas, gavęs nurodymą gręžti skyles pirmame aukšte, savavališkai būtų nusprendęs gręžti skyles statomo pastato penktame aukšte, kelia pagrįstų abejonių ir vargiai ar gali būti įtikinamai ir logiškai paaiškinama. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nurodyta aplinkybė, jog S. A. nukrito nuo pastolių kartu su jam priskirtu grąžtu, taipogi iš esmės patvirtina, jog S. A. ant pastolių vykdė darbinę užduotį, o ne buvo ten užlipęs kokiais nors kitais tikslais. Teismo nuomone, pirminiai, įvykio dieną, dar nespėjus suderinti darbdavio gynybinės pozicijos duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų V. L., P. Z., A. T. paaiškinimai VDI pareigūnei kaip tik ir atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu logiškai nemotyvuotas minėtų asmenų pozicijos pakeitimas VDI atlikto tyrimo eigoje bei duodant parodymus kaip liudytojams ikiteisminio tyrimo metu gali būti vertinamas, kaip nuo darbdavio materialiai ir tarnybiškai priklausomų darbuotojų siekimas padėti išvengti atsakomybės darbdavio administracijos atstovams (galimai ir pačiam V. L. ).

Tuo būdu ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys duoda pakankamą pagrindą teigti, jog S. A. mirtiną traumą darbo vietoje patyrė, vykdydamas darbinę užduotį. Neginčijamai nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko, pačiam darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbų saugos reikalavimus – S. A. darbo vietoje buvo neblaivus, lipdamas ant pastolių, nenaudojo saugos diržo. Vienok ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra pakankami vienareikšmiškai atsakyti, ar dėl nelaimingo atsitikimo nėra kaltas ir darbdavys, netinkamai organizavęs pavojingą darbą, o jei darbdavio kaltė yra, tai koks šios kaltės laipsnis, ir kieno (darbuotojo ar darbdavio) padaryti darbų saugos reikalavimų pažeidimai turėjo lemiamą įtaką nelaimingo atsitikimo kilimui.

Kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, tiriant nelaimingo atsitikimo aplinkybes, tarp VDI ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos kilo ginčas, ar darbdavys, organizuodamas pavojingą (keliantį kritimo pavojų) darbą, jį organizavo tinkamai, t. y. ar pastolių įrengimas neprieštaravo galiojančių norminių aktų reikalavimams, ar darbai aukštyje buvo atliekami, naudojant tinkamus įrenginius ar kolektyvines apsaugos priemones. Teismo nuomone, tiek VDI, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pateiktų argumentų šiuo klausimu visapusiškam įvertinimui yra reikalingos specialios žinios. Todėl byloje tikslinga skirti darbų saugos techninę ekspertizę.

Išsamiai neištyrus, ar dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra ir darbdavio kaltės, bei neįvertinus, ar darbdavio kaltės dalis, jeigu tokia būtų nustatyta, nėra pagrindinė (lemiama) nelaimingo atsitikimo priežastis, prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl naikintini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. vasario 20 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. Jasevičiaus 2008-12-23 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-01-21 nutarimą atmesti nukentėjusiosios B. A. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-12-23 nutarimo, ir pavesti prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą.

Nutartis neskundžiama.