Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-11 · Administracinė byla Nr. I-385-583/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
I-385-583/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00032-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
UAB “Neringos kelias“
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „TS Projects“
Kategorijos
  • 13.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-385-583/2013 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00032-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 13.1; 13.2; 13.6; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB “Neringos kelias“ atstovui Visvaldui Petrylai, atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Vitalijui Juškai, 2013 m. sausio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Neringos kelias“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „TS Projects“ dėl 2012 m. gruodžio 11 d. išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi skundu prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (12.14)2Kl-556 išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėjai priklauso pastatai - administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Šilutės m. Šie pastatai kaip kompleksas (36087) yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, vadovaujantis 2012 m. spalio 22 d. vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-AV-371. Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus minėtų pastatų kapitalinio remonto projektui rengti. Teigia, jog atsakovė išnagrinėjusi prašymą, išdavė perteklinius specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, kurie pažeidžia pareiškėjos teisę į nuosavybę. Teigia, jog ginčo pastatai kaip kompleksas buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir jiems buvo taikyta nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga – apskaita pagal Nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir patys objektai nebuvo paskelbti saugomais kaip numatyta Nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymo 9 ir 10 straipsniuose, todėl jiems netaikomas trečias apsaugos etapas- tvarkyba, aprašyta minėto įstatymo 23 straipsnyje. Mano, kad ginčo pastatų kapitalinio remonto darbų projektas turi būti rengiamas vadovaujantis Nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymu bei išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, tačiau jiems netaikomi specialieji reikalavimai numatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9, 19, 23 straipsniuose. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti ir 1310 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos atstovas V. Petryla palaiko skundo reikalavimus ir prašo juos tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 29-32) nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja tuo, kad pareiškėjai priklausantys pastatai – administracinis pastatas ir sandėlis patenka į registruotos kultūros vertybės Šilutės istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, kuri Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 yra pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Nurodo, kad jeigu pastatas nėra pripažintas kultūros vertybe, bet patenka į valstybės saugomos kultūros vertybės teritoriją, tai norint ginčo pastatuose vykdyti statybos darbus privalu vadovautis Paveldo tvarkybos reglamento bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis. Mano, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl kultūros paveldo objektų tvarkybos taikomos ne tik Kultūros ministro nustatyta tvarka saugomais paskelbtiems kultūros paveldo objektams, bet ir visiems objektams registruotiems kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Nurodo, kad iš 2012 m. lapkričio 29 d. pateikto prašymo dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo, neįmanoma nustatyti ar planuojami kapitalinio remonto darbai gali pažeisti kultūros vertybes – pastatų komplekso bei atskirų jo dalių – administracinio pastato ir sandėlio vertingąsias savybes, todėl nurodydamas vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsniu siekė, jog valdytojas informuotų už paveldo apsaugą atsakingas institucijas, jei jo planuojami kapitalinio remonto darbai gali pažeisti minėto komplekso nustatytas vertingąsias savybes.

Atsakovo atstovas V. Juška palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo skundo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „TS Projects“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 22-23) nurodė, kad sutinka su skundo reikalavimais ir prašo juos tenkinti. Teigia, jog pareiškėja kreipėsi į juos dėl administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės m. techninio projekto rengimo. 2012 m. lapkričio 5 d. sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis. Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovę dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo. Atsakovės 2012 m. gruodžio 11 d. išduotose specialiuose paveldosaugos reikalavimuose numatyta atlikti paveldosauginę ekspertizę, prieš projektavimą atlikti žvalgomųjų architektūrinių konstruktyvių tyrimu pagrindu parengti projektinius pasiūlymus ir teikti juos atsakovei. Mano, jog tokie reikalavimai yra keliami pastatams, kurie yra saugomi valstybės ir įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o pareiškėjai priklausantys pastatai nėra paskelbti saugomais kultūros paveldo objektais, todėl atsakovė nustatė neprotingus reikalavimus, ypač didinančius savininko išlaidas ir beprasmiškai ilginant laiką, atstatant apgriuvusius pastatus.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „TS Projects“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Konstatuojama

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje (toliau - ir ginčo pastatai) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pastatai yra žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir nuo 2011 m. birželio 10 d. su pareiškėja yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (b.l.14). 2012 m. spalio 22 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-AV-371 pagrindu administracinis pastatas bei sandėlis įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalūs kodai kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (b.l. 14-15). Šie duomenys yra fiksuoti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose (b.l.14-15).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Kaip jau nustatyta, pareiškėjai priklausantys pastatai – administracinis pastatas bei sandėlis, esantys žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės m., yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir patenka į registruotos kultūros vertybės - Šilutės istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Šie duomenys 2012 m. lapkričio 29 d. kreipimosi į atsakovą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo metu buvo galiojantys, išviešinti ir pareiškėja privalėjo jais vadovautis. Teismas nevertins 2012 m. spalio 22 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto Nr. KPD-AV-371, kurio pagrindu ginčo pastatai įrašyti į Nekilnojamojo kultūros vertybių registrą teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja, siekdama kapitališkai suremontuoti ginčo pastatus, 2012 m. lapkričio 5 d. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „TS Projects“ (toliau – Projektuotojas) sudarė projektavimo darbų rankos sutartį Nr. PD-314 (b.l. 24-25), pagal kurią UAB „TS Projects“ įsipareigojo paruošti administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) techninį projektą. Projektuotojas, 2012 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį su prašymu dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo (b.l. 13). 2012 m. gruodžio 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinys sprendimu Nr. (12.14)2Kl- 445 nustatė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus sandėlio ir administracinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)Šilutėje kapitalinio remonto projektui rengti, tai yra nustatė vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 9, 19, 23 straipsnių nuostatomis bei techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę, nepažeisti registruotų kultūros vertybių (ginčo pastatų) apskaitos dokumentuose nurodytų vertingųjų savybių, prieš projektavimą atliktų žvalgomųjų architektūrinių konstruktyvių tyrimu pagrindu parengti projektinius pasiūlymus ir teikti juos atsakovei.

Pareiškėja, kaip pastatų savininkė, nesutikdama su atsakovės išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais teikia skundą teismui, argumentuodama tuo, jog ginčo pastatai nėra paskelbti valstybės saugomais kultūros paveldo objektais, todėl jiems negali būti taikomi specialieji apsaugos reikalavimai numatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9, 19 ir 23 straipsniuose.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje (2 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo” patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2.2 punktas taip pat įtvirtina, jog projektuojant tam tikros paskirties statinius, be šio Reglamento, taikomi papildomi reikalavimai, kuriuos, be kita ko, nustato: kultūros paveldo statiniui – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), jo pagrindu parengti paveldo tvarkybos reglamentai, taip pat šių statinių laikinieji apsaugos reglamentai.

Pagal Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, kultūros paveldo objektais laikomi pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga) 1 dalį nekilnojamojo turto paveldo apsaugą sudaro: 1) apskaita; 2) skelbimas saugomu; 3) saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; 4) pažinimas, jo sklaida; 5) atgaivinimas (reabilitacija). Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą sudaro inventorizavimas, konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja Departamentas ir savivaldybių paveldosaugos padaliniai. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia sudarytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga, tokios vertybės registruojamos kaip kultūros paveldo pavieniai ar kompleksiniai objektai ar vietovės. Nagrinėjamu atveju, 2012 m. spalio 22 d. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba aktu Nr. KPD-AV-371 nusprendė, kad ginčo pastatams reikalinga teisinė apsauga. Šio akto pagrindu ginčo pastatai buvo įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir tapo kultūros paveldo objektais, tiksliau kompleksu, kuriems taikoma Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme reglamentuotos apsauga - apskaita.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta kultūros paveldo objekto, registruoto Kultūros vertybių registre, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, pradinė apsauga, tai yra valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius pasiūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Paskelbus kultūros paveldo objektą saugomu, jam pradedamas taikyti Įstatymo ketvirtas skirsnis Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas (13-23 straipsniai).

Iš 2012 m. lapkričio 29 d. atsakovui pateikto prašymo, matyti, kad rengiamas sandėlio ir administracinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) Šilutėje kapitalinio remonto projektas, tai yra pareiškėja siekia atlikti kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus. Tvarkyba Įstatymo 2 straipsnio 34 punkte apibrėžiama kaip kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: remontas <...>, šių darbų planavimas ir projektavimas.

Kaip jau minėta, ginčo pastatai yra Kultūros vertybių registre registruoti kultūros paveldo objektai, todėl Projektuotojas kartu su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, privalėjo pateikti projektinius pasiūlymus ar raštu išdėstyti numatomus darbus. Tačiau iš prašymo turinio akivaizdu, jog jame nėra nurodyti kultūros paveldo objektuose numatomi atlikti darbai, nepateikti projektiniai pasiūlymai, šių aplinkybių negalima nustatyti ir iš prie prašymo pridedamų dokumentų. Visi duomenys apie administraciniame pastate bei sandėlyje, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šilutėje nustatytas vertingąsias savybes yra vieši, tai yra laisvai prieinami Kultūros vertybių registre. Projektuotojas privalo tai žinoti ir prieš kreipiantis į atsakovę parengti projektinius pasiūlymus, atsižvelgiant į Kultūros vertybių registre užfiksuotas statinių vertingąsias savybes. Tačiau Projektuotojas teikė atsakovui tik formalų prašymą, nurodant, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai reikalingi ginčo pastatų kapitalinio remonto projektui rengti, nenurodant kokius konkrečiai remonto darbu numato atlikti ir ar šie darbai nepažeis ginčo pastatuose nustatytų vertingųjų savybių.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai priklausantys pastatai – administracinis pastatas ir sandėlis bei jų apsaugos teritorija patenka į registruotos kultūros vertybės Šilutės istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 yra pripažinta valstybės saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Šiam saugomu paskelbtam kultūros paveldo objektui (Šilutės istorinės dalies teritorija) yra taikoma viešajam pripažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, kuri reglamentuota Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyti draudimai, tame tarpe ir draudimas naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ginčo pastatai yra kultūros vertybės Šilutės istorinės dalies teritorijoje, norint jame vykdyti statybos (kapitalinio remonto) darbus, be kita ko, pareiškėja privalo vadovautis ir Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto Kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (toliau – Tvarkybos reglamentas). Pagal Tvarkybos reglamento 16 punktą projektiniais pasiūlymais saugomo objekto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo išreiškia, kaip numato įgyvendinti savo planuojamą veiklą kultūros paveldo objekte arba šio objekto teritorijoje ar apsaugos zonoje esančiame objekte. Šio reglamento 17 punktas įtvirtina, jog projektinius pasiūlymus rengia reglamento 7 punkte nurodyti rengėjai, remdamiesi kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentais, prieš projektavimą atliktų tyrimų išvadomis, istoriniais, ikonografiniais ir kitais duomenimis. Rengiant projektinius pasiūlymus tvarkomiesiems statybos darbams kultūros paveldo objektų teritorijoje ar apsaugos zonoje vadovaujamasi šiuo reglamentu bei statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nustatytais reikalavimais. Tuo tarpu reglamento 18 punkte, be kita ko, numatyta, jog projektiniai pasiūlymai turi būti pateikti patikrinti (pritarti) už kultūros paveldo apsaugą atsakingai valstybės arba vietos savivaldybės institucijai (pagal kompetenciją), kuri pateiktiems pasiūlymams pritaria raštu arba institucijos spaudu „Patikrinta“ ir projektinius pasiūlymus tikrinusio (jiems pritarusio) specialisto parašu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2817/2012).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai skundžiamame akte nustatė reikalavimus vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9, 19 straipsniais bei projektinius pasiūlymus rengti Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ IV skyriuje nustatyta tvarką.

Atsakovas skundžiamame sprendime taip pat nurodė vadovautis ir Įstatymo 23 straipsnio reikalavimais ir techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos ekspertizės privalomumo atvejus ir tvarką nustato Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos ekspertizės atlikimo taisyklės“. Šio reglamento 3 punkte numatyta, kad paveldosaugos (specialioji) ekspertizė yra privaloma, kai: nekilnojamojo kultūros paveldo statinio projekte numatomi šio statinio (jo teritorijos) tvarkomieji statybos darbai arba kartu su jais ir tvarkomieji paveldosaugos darbai (3.1. punktas); rengiamas tik nekilnojamojo kultūros paveldo statinio (jo teritorijos) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas (3.2. punktas). Šiame sprendime jau minėta, kad Projektuotojas atsakovui pateikė tik formalų prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ginčo pastatų kapitalinio remonto projekto rengimui, nenurodant kokius konkrečiai darbus siekiama atlikti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas pirmiausia gavęs teisės aktų nustatyta tvarka parengtus projektinius pasiūlymus turi įvertinti juose nurodytų tvarkybos darbų pobūdį ir apimtį jų įtaką kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms, tuomet priimti sprendimą ar šiuos kultūros paveldo objektus reikalinga saugoti ir inicijuoti arba neinicijuoti šių objektų skelbimą saugomais. Neatlikus šių veiksmų ir nepriėmus sprendimo skelbti ginčo pastatus saugomais, atsakovas neturėjo pagrindo skundžiamame akte nustatyti reikalavimus vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsniu bei techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę. Įstatymo 23 straipsnis reglamentuojantis kultūros vertybių objektų tvarkybą, patenka į Įstatymo ketvirtą skyrių „Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas“ ir jame išdėstytos teisės normos taikomos jau saugomais pripažintiems kultūros paveldo objektams.

Sistemiškai aiškinant ir analizuojant aukščiau išdėstytų teisės aktų normas, vertinant faktinę bylos situaciją, darytina išvada, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinys 2012 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. (12.14)-2K1-556 nepagrįstai nustatė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, nurodydamas vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio reikalavimais ir techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas.

Sprendimas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų nustatymo kitoje dalyje, kurioje nustatyta vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 ir 19 straipsniais, nepažeisti registruotų kultūros vertybių (ginčo pastatų) apskaitos dokumentuose nurodytų vertingųjų savybių, prieš projektavimą atliktų žvalgomųjų architektūrinių konstruktyvių tyrimu pagrindu parengti projektinius pasiūlymus bei teikti juos atsakovei yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėja reiškia reikalavimą priteisti 1310 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Su skundu pateikė PVM sąskaitą faktūrą, serija SF-ALM Nr. 710 (b.l. 16), kurioje nurodyta, jog pareiškėja UAB „Almontus“ sumokėjo 1210 Lt už skundo surašymą dėl Kultūros paveldo departamento išduotų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų bei 2012 m. sausio 10 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 00009573, kuriuo patvirtinama apie sumokėtą 100,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 9).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1000 Lt.

Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialiųjų žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 8 punktas). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimali priteistina suma – 3 MMA, t.y. 3000 Lt. Pareiškėjos prašoma priteisti 1 210,00 Lt suma laikytina proporcinga ir ne per didelė, atitinkanti Rekomendacijų 8 punkte numatytus kriterijus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr:, administracines bylas Nr. AS146-113/2012, Nr. A756-342/2012 ir kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi buvo patenkinti pareiškėjo pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja reiškė reikalavimą panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (14.14)2Kl-556 išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Teismas išanalizavęs teisinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus bei faktinę situaciją nutarė pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje. Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas nepagrįstai specialiuose paveldosaugos reikalavimuose nustatė vadovautis specialiaisiais apsaugos reikalavimas numatytais Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9, 19 ir 23 straipsniuose ir techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę, nepažeisti registruotų kultūros vertybių (ginčo pastatų) apskaitos dokumentuose nurodytų vertingųjų savybių, prieš projektavimą atliktų žvalgomųjų architektūrinių konstruktyvių tyrimu pagrindu parengti projektinius pasiūlymus ir teikti juos atsakovei. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai nustatė tik vieną specialųjį paveldosaugos reikalavimą, tai yra vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnyje ir techninio projekto sudėtyje atlikti paveldosauginę ekspertizę, kiti reikalavimai buvo nustatyti pagrįstai. Vertinant pareiškėjos pareikštų ir šiuo sprendimu patenkintų reikalavimų apimtį - skundas tenkintas tik dėl vieno nustatyto specialaus paveldosaugos reikalavimo, kiti reikalavimai teismo pripažinti pagrįstais. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog yra teisinės prielaidos teigti, kad patenkinta 1/3 pareiškėjos reikalavimų ir šia apimtimi mažintinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas bei priteistinas 403,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1210,00 : 1/3 = 403,00).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Neringos kelias“ skundą tenkinti dalinai.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (12.14)2Kl-556 dalyje, kuria nustatytas specialusis paveldosaugos reikalavimas vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsniu ir techninio projekto sudėtyje pateikti paveldosauginę ekspertizę, panaikinti.

Pareiškėjos skundą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai UAB „Neringos kelias“ iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kodas 188692688) priteisti 403,00 Lt išlaidų, susijusių su skundo surašymu ir padavimu atlyginimą ir 100,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė