Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-15-783/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2-15-783/2012
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00774-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Trečiasis asmuo
A. Trinkūno, E. E.
Atsakovas
T. S.
Ieškovas
UADB „ERGO Lietuva“
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė
Civilinė byla Nr. 2-15-783/2011Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00774-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5.; 42.10; 44.5.1.; 73.2.6.1.; 116.4.
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 6 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:ieškovės atstovei Ilonai Skaisgirienei,trečiojo asmens A. Trinkūno agroserviso „Agrenta“ atstovui Gediminui Pakalniui,

atsakovo T. S. atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei

trečiajam asmeniui E. E. (buvusi J.),

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės UADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo, atsiradusios iš draudimo teisinių santykių, tretieji asmenys – A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ ir E. E.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą bei prašo priteisti iš atsakovo T. S. 3584,59 Lt žalos, atsiradusios dėl sutartinių draudimo santykių nesilaikymo, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 298 Lt žyminį mokestį, kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog atsakovas ieškovės bendrovėje 2009 m. gruodžio 19 d. buvo apdraudęs automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo išmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo. Galiojant draudimo sutarčiai, automobilis AUDI A6 2010-02-15 pateko į eismo įvykį, dėl eismo įvykio kalta pripažinta jį vairavusi E. E. (buvusi J.). Ieškovė nurodo, jog kadangi E. E. eismo įvykio metu neturėjo 5 metų vairavimo stažo, ieškovė iš automobilį perdavusio atsakovo turi teisę reikalauti dėl automobilio „Scania R 124“ su priekaba „Fruehauf SS136/P3S apgadinimo iki 50% už automobilį padarytos žalos išmokos (nuo 7169,18 Lt). Ieškovė kreipėsi į atsakovą T. S. , reikalaudama grąžinti 50% išmokėtų draudimo išmokų sumos, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos neapmokėjo. (b.l. 3-5).

Atsiliepimas

Atsakovas T. S. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad eismo įvykio metu automobilis AUDI A6, kurį vairavo E. E. , negalėjo ir nepadarė tokių apgadinimų, už kuriuos reikalaujama iki 50 procentų draudimo išmokos. Pažymi, jog nei jis, nei trečiasis asmuo E. E. , nebuvo kviesti ir nedalyvavo fiksuojant transporto priemonės SCANIA R124 pažeidimus. Be to, vilkiką „Scania“ remontavo įmonė, kuriai šis vilkikas priklauso nuosavybės teise, todėl ji neabejotinai suinteresuota su kuo didesne remonto darbų apimtimi. Teigia, jog trečiojo asmens E. E. vairuota transporto priemonė AUDI A6 nepadarė ir negalėjo padaryti vilkikui SCANIA ir puspriekabei nurodytų sugadinimų, be to, didžiosios dalies remonto akte išvardintų remonto darbų ir neva apgadintų dalių iš viso nereikėjo keisti ar remontuoti, nes išvardintos detalės nebuvo ir negalėjo būti apgadintos. Teigia, jog iš pateiktų teismui nuotraukų matyti, jog akte išvardinti darbai nesutampa su nuotraukose užfiksuotais gedimais, be to, nuotraukose matomos nufotografuotos dvi skirtingos transporto priemonės. Šias aplinkybes patvirtina ir 2010-02-23 ieškovei pateikta pretenzija bei nubraižyta schema, iš kurios matyti, jog nukentėjo tik vilkiko SCANIA priekinė dalis, tuo tarpu vilkiko remonto darbų akte yra išvardinta ir galinio sparno priekinė dalis, galinio sparno galinė dalis, galinis tiltas ir pan. Tą aplinkybę, jog buvo apgadintos vilkiko dalys, patvirtina ir Biržų rajono PK raštas ieškovui, kuriame išvardinti visi įvykio metu nustatyti pažeidimai. Mano, jog nukentėjusi eismo įvykio metu A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ siekia praturtėti atsakovo sąskaita bei atsakovo sąskaita suremontuoti iki eismo įvykio patirtus apgadinimus. Mano, jog dėl E. E. kaltės pagal pateikus paskaičiavimus vilkikui padarytos žalos dydis yra 3568,18 Lt, kurios dalį atlyginimo turi teisę reikalauti ieškovė. Visi kiti apgadinimai ir darbai (priekinio sparno kairės pusės priekinės dalies keitimas (įvertintas 30 litų), bamperio atstatymas į vietą (120 Lt), bamperio apatinės dalies dažymas (90 Lt), priekinio tilto atstatymas (240 Lt), galinio tilto keitimas (520 Lt), akumuliatoriaus dangčio keitimas (360 Lt), šoninių gabaritų keitimas ir laidų pajungimas (80 Lt), šoninės vilkiko apsaugos keitimas (600 Lt), priekinio rato padangos keitimas (1041 Lt), vieno ratlankio keitimas (300 Lt), vilkiko sparno galinės dalies remontas (120 Lt), galinio vilkiko tilto keitimas (800 litų)), priskaičiuoti ir ieškovės apmokėti nepagrįstai. Mano, jog visi šie darbai nebuvo būtini, nes iš eismo įvykio aplinkybių, esančių fotonuotraukų galiam daryti išvadą, kad jie nebuvo visiškai pažeisti ar nebuvo pažeisti tiek, kad juos būtų reikėję keisti. Taip pat nesutinka, kad galėjo būti apgadintas vilkiko puspriekabės tentas, nes automobilio AUDI A6 aukštis yra tik 1 metras, o puspriekabės tento žemiausias taškas yra 1.5 m, todėl automobilis negalėjo padaryti tokių apgadinimų. Atsakovas taip pat nesutinka, kad būtų priteisiama 50% priklausančios išmokėti draudimo išmokos, nes nėra aišku, kodėl yra reikalaujam maksimalios išmokos dydžio, kaip Žalos nustatymo taisyklių 62.2 p. nustato ir galimą mažesnę išmokėtos sumos išsireikalavimą. Mano, jog įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovas padengė dalį ieškovės patirtos žalos trečios eismo įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės vairuotojui, todėl ieškovės prašoma suma turėtų būti mažinama iki 693,36 Lt (nuo 3568,18 Lt sumos). (b.l. 51-54).

Tretieji asmenys E. E. , A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ atsiliepimų nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė Ilona Skaisgirienė palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti bei papildomai nurodė, jog, priešingai nei teigia atsakovas, jų dalyvavimas fiksuojant transporto priemonės apgadinimus, nėra būtinas, tokio prašymo atsakovas nepareiškė. Ieškovės atstovė teigia, jog neabejoja, jog eismo įvykio metu buvo padaryti visi sugadinimai, dėl kurių buvo išmokėta draudimo išmoka, todėl atsakovas, bendrovei nepranešęs apie padidėjusią riziką dėl tos aplinkybės, kad automobilį vairuos mažesnį nei 5 m. vairuotojo stažą, pažeidė sutartinius santykius ir remiantis sutartimi privalo atlyginti 50% išmokėtos draudimo išmokos. Grįsdama reikalaujamos sumos dydį ieškovės atstovė nurodė, jog maksimalus dydis pasirinktas į tą aplinkybę, jog atsakovas nesilaikė vienos iš didžiausią riziką keliančių sąlygų ir perdavė vairuoti transporto priemonę neturinčiam tinkamo stažo vairuotojui. Ši aplinkybė, teigia atstovė, jog automobilį vairuos 5 m. vairavimo stažo neturintis asmuo, didina draudiminio įvykio riziką, todėl dėl šios aplinkybės paprastai yra mokamos ženkliai didesnės draudimo įmokos.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens A. Trinkūno agroserviso „Agrenta“ atstovas Gediminas Pakalnis mano, kad ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas, nurodė, jog A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ pats atliko vilkiko ir puspriekabės remonto darbus, nes jei transporto priemonės būtų remontuojamos kitos remonto dirbtuvėse, remonto darbų sąmata būtų buvusi trigubai didesnė. Kitų aplinkybių, svarbių aiškinantis ieškovės reikalavimų pagrįstumą, trečiojo asmens atstovas nenurodė.

Atsakovo atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė patvirtino, jog su ieškiniu atstovas sutinka iš dalies, nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog trečiajam asmeniui A. Trinkūno agroservisui „Agrenta“ buvo padaryti tokie apgadinimai. Priešingai, kaip teigia atsakovo atstovė, byloje tiek esantys, tiek teismo posėdžio metu pateikti įrodymai patvirtina, jog tokių apgadinimų, kurie yra nurodyti vilkiko ir puspriekabės defektų apžiūros akte, trečiojo asmens E. E. vairuojamas atsakovui priklausantis automobilis AUDI A6 dėl savo ir vilkiko gabaritų, eismo įvykio mechanizmo padaryti negalėjo. Tuo labiau, jog dalis apgadinimų, dėl kurių išmokėta draudimo išmoka, nėra nurodyti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pateiktoje medžiagoje, kuri yra oficialūs rašytiniai įrodymai, ir tokių įrodymų įrodomoji galia yra didesnė. Be to, transporto priemonės ieškovės atstovų buvo apžiūrėtos tik po 8 dienų, nors apie įvykį turėjo būti pranešta per 24 valandas. Taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti 50% draudimo išmokos, nes nėra metodikos, pagal kurią tokį dydį apskaičiavo ieškovė, o paties atsakovo veiksmuose nėra kaltės, nes jam niekas nesakė, kad trečiasis asmuo E. E. neturi 5 m. vairavimo stažo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo E. E. pritarė atsakovo T. S. atstovės advokatės E. M. Šlapikienės pozicijai ir mano, jog tokie vilkiko SCANIA ir puspriekabės apgadinimai, dėl kurių buvo atliktas remontas ir išmokėta draudimo išmoka, negalėjo būti padaryti. Trečiasis asmuo paaiškino, jog ji tą 2010 m. vasario 15 d. po pietų buvo Utenoje, kur planavo kartu su vyru iš T. S. įsigyti automobilį, sutarė dėl kainos, tačiau kadangi buvo prieššventinė diena, sutarė, jog pirkimo-pardavimo sutartį įformins po švenčių, tai yra po vasario 16 d. Automobilį į namus, esančius Biržų rajone, vairavo ji, o vyras sėdėjo šalia. Bevairuodama pateko į eismo įvykį – atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį vilkiką, po ko į ją trenkėsi dar vienas automobilis. Teigia, jog pirmas smūgis buvo į priekinį kairį vilkiko ratą, antras smūgis – į galinį kairį ratą, po ko automobilį nubloškė toliau. Po eismo įvykio buvo kviečiamos specialiosios tarnybos. Matė, jog vilkikas yra apgadintas, tačiau nebuvo tiek apgadintas, kiek po to nurodė draudimo bendrovė ir trečiasis asmuo A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“. Taip pat nematė, jog būtų apgadintas puspriekabės tentas. Mano, jog automobilis, kurį vairavo, negalėjo padaryti tokių puspriekabės apgadinimų, kurie užfiksuoti.

Motyvuojamoji dalis

Iš šalių, trečiųjų asmenų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2009 m. gruodžio 17 d. atsakovas T. S. su UADB „Ergo Lietuva“ sudarė privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria 12 mėn. laikotarpiui apdraudė automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodė, jog draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo terminą nėra ir nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo (b.l. 7). 2010 m. vasario 15 d. T. S. perdavė automobilį E. E. , neturinčiai 5 m. vairavimo stažo, ir E. E. , 2010 m. vasario 15 d. apie 18:30 val. Anykščių rajone, kelio Kupiškis-Utena 24-ame kilometre sukėlė eismo įvykį, kurio metu, bei E. E. vairuojamo automobilio, buvo apgadintas vilkikas SCANIA R124L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis ROVER 25, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. E. 2010-03-03 pagal ATPK 127 str. 2 d. nubausta 100 Lt administracine nuobauda (b.l. 8, 9-10, 11). UADB „ERGO Lietuva“ specialistas dėl eismo įvykio 2010 m. vasario 15 dieną 2010 m. vasario 23 d. apžiūrėjo A. Trinkūno agroservisui „Agrenta“ priklausantį vilkiką SCANIA R124L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabę FRUEHAUF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašė transporto priemonių apžiūros aktus (b.l. 17, 25). UADB „ERGO Lietuva“ 2010 m. spalio 6 d. gavo A. Trinkūno agroserviso vilkiko SCANIA R124L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės FRUEHAUF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimo aktus bendrai 7169,18 Lt sumai (b.l. 16, 24), UAB „ERGO Lietuva“ 2010 m. spalio 28 d. A. Trinkūno agroservisui „Agrenta“ pervedė 7169,18 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 15, 22). UADB „ERGO Lietuva“ 2010 m. spalio 28 d. atsakovui T. S. išsiuntė pretenziją dėl 3584,59 Lt, tai yra 50% draudimo išmokos, sumokėtos A. Trinkūno agroservisui „Agrenta“, atlyginimo (b.l. 13).

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis CK 6.114 str. 1 d. 5 p., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus nustatančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 62.2.1. p., eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas, jei draudėjas dėl savo kaltės nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Ištyrus civilinės bylos įrodymus nustatyta, kad draudėjas (atsakovas T. S. ) nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos neperduoti transporto priemonės vairuoti asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, dėl ko toks asmuo, kuriam buvo perduotas apdraustasis automobilis (trečiasis asmuo E. E. ), sukėlė eismo įvykį, draudikas (UADB „ERGO Lietuva“) nukentėjusiajam asmeniui (A. Trinkūno agroservisui „Agrenta“) išmokėjo 7169,18 Lt draudimo išmoką už eismo įvykio metu patirtą žalą, todėl draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Atsakovas T. S. neginčija teisės reikalauti dalį išmokėtos sumos, tačiau ginčija ieškovės nustatytą išmokos dydį tiek dėl apgadinimų, tiek dėl reikalaujamos priteisti išmokos dydžio.

Dėl trečiajam asmeniui A. Trinkūno agroservisui „Agrenta“ padarytos žalos. Atsakovas T. S. įrodinėja, jog tokių apgadinimų, dėl kurių padarymo išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ 2010 m. vasario 15 d. eismo įvykio metu nepatyrė. Kaip įrodymus atsakovas savo teiginius grindė eismo įvykyje dalyvavusios trečiojo asmens E. E. parodymais, liudytojų M. E. , S. J. paaiškinimais, A. Trinkūno agroserviso „Agrenta“ vairuotojo A. V. 2010-02-23 pretenzija, pateikta UADB „ERGO Lietuva“ (b.l. 26), ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis (b.l. 19-20, 27-32), Panevėžio apskrities Biržų rajono PK medžiaga dėl eismo įvykio (b.l. 79-93). Tačiau šie įrodymai nepatvirtina, jog eismo įvykio metu trečiojo asmens A. Trinkūno agroserviso „Agrenta“ vilkikas su puspriekabe nebuvo apgadinti tiek, kiek buvo konstatuota 2010-02-23 transporto priemonių apžiūros aktuose, surašytuose UADB „ERGO Lietuva“ specialisto. Kaip matyti iš transporto priemonių apžiūros-defektų aktų (b.l. 17, 25), ieškovės specialistas, 2010-02-23 apžiūrėjęs vilkiką SCANIA R124, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkiko priekabą FRUEHAUF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, jog: vilkikui apgadinti 2 šoniniai žibintai, kairės pusės priekinis laiptelis, kairės pusės priekinis sparnas su ratu, kairės pusės rato apsauga, akumuliatoriaus dangtis, kairės pusės šoninė apsauga, kairės pusės galinė padanga, kairės pusės priekinė padanga, kairės pusės du ratlankiai, galinio sparno priekinė dalis, galinio sparno galinė dalis, galinis tiltas, vilkikui būtinas priekinio bamperio atstatymas, laidų pajungimas, ratų suvedimas, dažymo darbai; puspriekabei – sugadintas kairės pusės tentas, 2 sagtys, būtina remontuoti kairės pusės priekinį signalą, kairės pusės tentą, atlikti elektros remonto darbus. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais aktais, kadangi UADB „ERGO Lietuva“, priešingai nei atsakovas, nėra ir negali būti suinteresuota tuo, kad būtų surašoma daugiau apgadinimų, nei jie yra konstatuoti. Teismo posėdyje kaip liudytoju pakviestas ieškovės ekspertų grupės vadovas V. P. , kuriam suteikta kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikacija (b.l. 124-125), parodė, jog medžiagoje, esančioje pas ieškovę, sugadinimai, padaryti tiek vilkikui, tiek puspriekabei, atsirado po kontakto su automobiliu AUDI A6, tą patvirtino ir atsakovo atstovės pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti automobilio AUDI A6 išoriniai apgadinimai. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojo paaiškinimais, tuo labiau, jog jis yra turi tinkamą kvalifikaciją ir žinias įvertinti transporto priemonių apgadinimo mastą ir mechanizmą, priešingai, nei atsakovo T. S. liudytojai, trečiasis asmuo E. E. , kurie tokio išsilavinimo neturi. Be to, atsakovas T. S. savo atsiliepime nurodė, jog smūgis buvo į galinį vilkiko ratą, dėl ko negalėjo būti apgadinta vilkiko priekinė pusė, tačiau automobilį vairavusi E. E. teismo posėdyje parodė, jog eismo įvykio metu jos vairuojamas automobilis atsitrenkė tiek į priekinį ratą, tiek į galinį, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad smūgis buvo tik į galinį vilkiko ratą ir negalėjo būti padaryti sugadinimai priekiniam vilkiko ratui. Visas eismo įvykio susidūrimo mechanizmas (smūgis į vilkiko priekinį ratą, šoninis slydimas bei smūgis į galinį vilkiko ratą), įvertinus transporto priemonių masę, važiavimo greitį, patvirtina tai, jog galėjo būti padaryti apgadinimai, kurie užfiksuoti ieškovės pateiktuose transporto priemonės apžiūros aktuose. Todėl teismas kaip įrodymus, patvirtinančius atsakovo, trečiojo asmens E. E. nurodomas aplinkybes, jog vilkikas ir puspriekabė nebuvo tiek apgadinti, kiek yra nurodyta transporto priemonių apžiūros aktuose, atmeta trečiojo asmens E. E. , liudytojų S. J. ir M. E. parodymus, nes jie nėra patvirtinami kitais įrodymais, šie asmenys neturi specialių žinių ir jų parodymai nepaneigia defekto aktuose nustatytų apgadinimų. Teismas kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovo nurodomas aplinkybes dėl sugadinimų apimties, atmeta byloje esančioje vilkiką su puspriekabe vairavusio A. V. pretenzijoje UADB „ERGO Lietuva“ pavaizduotą eismo įvykio schemą (b.l. 26), nes ši schema neatitinka schemai keliamų reikalavimų, joje yra atvaizduotas tik pirminis kontaktas su vilkiku, ši schema turi reikšmės draudimo bendrovei aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, bet neatspindi tikslių eismo įvykio aplinkybių ir galimo susidūrimo mechanizmo. Tiksli eismo įvykio schema (nurodyti atstumai, transporto priemonės padėtys) yra pavaizduota Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pateiktoje medžiagoje (b.l. 92), ir šioje schemoje matyti, kokiose padėtyse ir kokiu atstumu rasti automobiliai po eismo įvykio. Iš automobilių padėčių, atsakovo atstovės pateiktų fotonuotraukų, kuriose matomi išoriniai atsakovo T. S. automobilio apgadinimai, Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pateiktos administracinio teisės pažeidimo medžiagos tik patvirtinama išvada, jog kontaktas buvo tiek į priekinį vilkiko ratą, tiek į galinį, taip pat galėjo būti ir į vilkiko puspriekabę (nors trečiasis asmuo E. E. teigia, jog negalėjo būti kontakto, nes kairės pusės išorinis galinio matymo veidrodėlis yra sveikas, tačiau kaip matyti iš pateiktos nuotraukos (b.l. 120), veidrodėlis yra sugadintas). Kita vertus, nors atsakovo atstovė teigia, jog apgadinimai, fiksuoti ieškovės atstovo transporto priemonių surašytuose aktuose, nėra nurodyti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pateiktoje pažymoje (b.l. 91), vis dėl to pažymima, jog apžiūrint transporto priemones eismo įvykio apžiūros metu paviršutiniškai yra aprašomi tik išoriniai transporto priemonių apgadinimai (Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 63.5 p. reikalavimai), tikslūs apgadinimai yra nustatomi vėliau, detaliai apžiūrint pačias transporto priemones, nes pagrindinis ir esminis eismo įvykio apžiūros tikslas kuo tiksliau nustatyti automobilių padėtis po eismo įvykio tiek kelio elementų, tiek viena kitos atžvilgiu, užfiksuoti pėdsakus, galinčius nustatyti eismo įvykio kaltininką. Tai, kad eismo įvykio metu apžiūros metu pareigūnai galėjo nepastebėti vilkiko puspriekabės apgadinimų, paaiškinama tuo, jog eismo įvykis buvo tamsiu paros metu, be vilkiko puspriekabės, buvo apgadintos dar trys transporto priemonės, ir į puspriekabę galėjo būti neatkreipta dėmesio. Teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ ėmėsi veiksmų padidinti žalą ar išspręsti finansinius klausimus draudimo bendrovės sąskaita. Priešingai, byloje esantys A. Trinkūno agroserviso „Agrenta“ ieškovei pateikti vilkiko SCANIA (b.l. 24) ir puspriekabės FRUEHAUF (b.l. 13) remonto darbų aktai patvirtina, jog bendrovė atliko tik tuos darbus, kurie buvo nurodyti ieškovės specialisto 2010 m. vasario 23 d. surašytuose transporto priemonės apžiūros aktuose (b.l. 17, 25), ir teiginiai, kad bendrovė siekė pasipelnyti draudimo bendrovės sąskaita, neįrodyti. Tai, kad remonto darbų aktuose nėra datos, nereiškia, jog nebuvo atlikti darbai ar patirta tokio dydžio žala. Teismas kaip neįrodytus atmeta atsakovo atsiliepime nurodomas aplinkybes, jog nuotraukose yra fiksuotos kelios transporto priemonės, tokių įrodymų atsakovas (ar trečiasis asmuo E. E. ) nepateikė, taip pat atmeta paaiškinimus, jog negalėjo būti sugadintas tiltas, nebuvo reikalinga keisti tam tikrų dalių, šiuos argumentus ieškovė paneigė liudytojo V. P. parodymais. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas T. S. , trečiasis asmuo E. E. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes (CPK 178 str. reikalavimai), ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes laiko tik kaip siekimą sumažinti pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl sutartinių draudimo teisinių santykių nesilaikymo. Teismas prieš baigiant įrodymų tyrimą klausė šalių, dalyvaujančių asmenų, ar jie neprašo papildyti įrodymus prašydami paskirti teismo ekspertizę dėl eismo įvykio metu patirtų apgadinimo, eismo įvykio mechanizmo, kuri galimai patvirtintų aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau šalys - atsakovo atstovė advokatė E. M. Šlapikienė, trečiasis asmuo E. E. , kaip ir ieškovės atstovė I. Skaisgirienė, ekspertizės neprašė. Tai, kad atsakovas padengė dalį padarytos žalos kitam eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui, neeliminuoja pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimą dėl kitai transporto priemonei padarytų sugadinimų. Visgi įvertinus ieškovės nešališkumą (lyginant su atsakovo ir trečiojo asmens E. E. suinteresuotumu bylos baigtimi), liudytojo V. P. kvalifikaciją, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas mano, jog ieškovė leistinais įrodymais pagrindė reikalavimą dėl žalos, padarytos trečiajam asmeniui A. Trinkūno agroservisui „Agrenta“, apimties (apgadinimų masto). Nei atsakovas T. S. , nei trečiasis asmuo E. E. neginčija darbų atlikimo kainos, susijusios su atsarginių dalių įsigijimu, remonto darbais, todėl teismas dėl jų, kaip ir dėl trečiojo asmens A. Trinkūno agroserviso „Agrenta“ atstovo G. Pakalnio pateiktų įrodymų, susijusių su vilkiko remonto darbų kaina UAB „Scania Lietuva“ (b.l. 118-119), atskirai nepasisako.

Dėl draudiko reikalaujamos grąžinti procentinės išmokos dydžio. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 62.2.2. punkte numatyta, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Tų pačių Taisyklių 63 punkte nurodyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas T. S. , padidėjus draudimo sutarties galiojimo metu sutartyje numatytai draudimo rizikai dėl to, jog automobilį vairuos asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo (trečiasis asmuo E. E. ), apie tai nepranešė draudikui sutartyje nustatyta tvarka (draudėjo raštiškas pranešimas draudikui turi būti ne vėliau, nei padidėja draudimo rizika), dėl ko įvyko eismo įvykis, ir draudikas turi teisę iš atsakovo T. S. išieškoti iki 50 procentų draudimo išmokos. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 50% išmokėtos draudimo išmokos, tai yra prašo priteisti maksimalią leistiną sumą. Ieškovės atstovė, grįsdama tokio dydžio išmokos reikalavimą, grindžia tuo, kad šis sutartinis pažeidimas, susijęs su transporto priemonės perdavimu 5 metų vairavimo stažo neturinčiam asmeniui, yra vienas iš pavojingiausių sutarties pažeidimų, nes draudimo rizika, žinant, jog automobilį vairuos toks asmuo, yra didesnė nei draudimo rizika, kai toks asmuo nevairuoja. Tuo tikslu ir draudimo kaina yra didesnė. Atsakovo atstovė mano, jog tokio dydžio išmoka, kurią reikalauja priteisti ieškovė, yra neproporcingai didelė, tuo labiau, jog atsakovas, perduodamas automobilį trečiajam asmeniui E. E. , nežinojo, kad ši neturi tokio vairavimo stažo, be to, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, atsakovas yra dalį atlyginęs žalos, ieškovės patirtos dėl draudimo išmokėjimo trečios eismo įvykyje nukentėjusiosios transporto priemonės savininkui. Visgi pripažįstama, jog draudimo bendrovė, priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos dalies susigrąžinimo iš sutarties nevykdžiusio asmens, pasirinkdama procentinę išraišką turėtų įvertinti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 63 punkte nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančios pretenzijos (b.l. 13), ieškovė, kreipdamasi į atsakovą dėl išmokėtos sumos dalies pervedimo ieškovei, nenurodė, dėl kokių priežasčių yra prašoma pervesti maksimalią sumą, tai yra 50 procentų. Ieškovės atstovės teiginiai, jog tai vienas iš pavojingiausių sutarties pažeidimų, teismo neįtikino. Iš civilinėje byloje esančios įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (b.l. 7) matyti, jog be jau paminėto susitarimo dėl draudimo perduoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, draudimo rizika įvertinta, draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė nebus naudojama mokymui vairuoti, saugos paslaugoms teikti, mokamam keleivių pervežimui, pastoviai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau nei 40 dienų. Nors ieškovė nepateikė duomenų, kiek padidėtų draudimo rizika kiekvienu atveju, jeigu būtų žinoma apie rizikos padidėjimą, tačiau įvertinus jų pobūdį, visi sutartiniai pažeidimai iš esmės yra vienodai pavojingi. Todėl pripažįstama, jog prašydama pervesti maksimalią išmoką, ieškovė privalėjo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip iš pateiktų įrodymų matyti, jog trečiasis asmuo E. E. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2008-10-06, tai yra vairuotojo pažymėjimo išdavimo dieną. Draudiminio įvykio dieną jos vairavimo stažas buvo 1 m. 4 mėn. Taip pat, kaip nustatyta iš civilinės bylos aplinkybių, atsakovas automobilį trečiajam asmeniui perdavė tik 2010 m. vasario 15 d., kai preliminariai sutarė dėl automobilio įsigijimo, tai yra atsakovas automobilį reikiamo stažo neturinčiam asmeniui perdavė tą dieną, kai įvyko eismo įvykis. Nuolatinio sutartinių santykių pažeidimo faktas civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas. Taip pat draudimo bendrovė neatsižvelgė ir į eismo įvykio aplinkybes – trečiasis asmuo E. E. pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo nubausta už KET 132 p. nurodyto reikalavimo nesilaikymą, tai yra dėl to, jog ji nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Nors liudytoju apklaustas M. E. suabejojo trečiojo asmens E. E. kalte, įvertinus tą aplinkybę, jog nutarimas dėl E. E. nubaudimo yra įsiteisėjęs, teismas nesvarsto tokių teiginių ir dėl jų nepasisako. Įvertinus E. E. 2010-02-15 pažeidimo pobūdį akivaizdu, jog šis pažeidimas nėra tyčinis, padarytas dėl neatsargumo ir sąlygotas kelio situacijos (eismo įvykis buvo kelio atkarpoje, kurioje yra tiltas per upelį, susidūrimas, įvertinus eismo įvykio metu užfiksuotus pėdsakus (b.l. 92), buvo ties tilto pradžia, kur yra kelio susiaurėjimas, ar ant paties tilto), padaryta žala dėl eismo įvykio nėra didelė, be to, atsakovas dalį žalos (už kitos transporto priemonės apgadinimą) yra padengęs (b.l. 33). Tačiau taip pat pažymėtina, jog turintis vairavimo patirtį asmuo, vairuodamas ir matydamas siaurėjančiame kelio ruože važiuojantį vilkiką, būtų elgęsis atsargiau ir galbūt jei transporto priemonę būtų vairavęs toks asmuo, eismo įvykio, kaip ir žalos, apskritai nebūtų buvę. Tai, kad atsakovas prieš perduodamas transporto priemonę trečiajam asmeniui E. E. neįsitikino dėl jos vairavimo stažo, nešalina atsakovo atsakomybės dėl sutarties sąlygų ir neturi įtakos nustatinėjant, kokio dydžio išmoką draudikas galėjo reikalauti iš asmens, nesilaikiusio sutartinių įsipareigojimų. Pripažįstama, jog atsakovas, prieš perduodamas transporto priemonę, privalėjo įsitikinti, ar asmuo, kuriam perduodama transporto priemonė, turi reikiamą vairavimo stažą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, jog šioje situacijoje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisinga iš atsakovo reikalaujama suma būtų 30% išmokėtos draudimo sumos, tai yra 2150,75 Lt (nuo 7169,18 Lt). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes atsakovas yra fizinis asmuo neįvykdęs piniginės prievolės, kurią įvykdyti jam 2010-10-28 pasiūlė ieškovė (b.l. 13) (CK 6.37 str. 2 d., 6. 210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus dėl 401,69 Lt patirtų išlaidų (298 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 45), 100,19 Lt kelionės išlaidų, 3,50 Lt už suteiktas kopijavimo paslaugas (b.l. 111-117)); atsakovas pateikė įrodymus dėl 600 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 55)); trečiasis asmuo E. E. – 3,25 Lt už suteiktas kopijavimo paslaugas (b.l. 97). CPK 93 str. 1 d., 2 d., numatyta, jog jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Teismas sprendimu tenkino 60 procentų ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 241,01 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 240 Lt atstovavimo išlaidų. Atitinkama išlaidų suma, proporcingai tenkintų reikalavimų sumai, priteisiama trečiajam asmeniui E. E. iš ieškovės ir atsakovo. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 45 Lt išlaidų (2012-02-28 pažyma (b.l. 2)), ši suma, vadovaujantis CPK 93 str. taisyklėmis, priteisiama iš ieškovės ir atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“, į.k. 110012799, naudai 2150,75 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų 75 ct) draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 241,01 Lt (du šimtus keturiasdešimt vieną litą 01 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“, į.k. 110012799, atsakovo T. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“, į.k. 110012799, 1,30 Lt (vieną litą trisdešimt centų) bei iš atsakovo T. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1,95 Lt (vieną litą 95 ct) trečiojo asmens E. E. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“, į.k. 110012799, 18 Lt (aštuoniolika litų) bei iš atsakovo T. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) 27 Lt (dvidešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis