Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teiseja Rasa Gudžiuniene, rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo UAB „SEB lizingas“ ieškini atsakovams Ž. S. II ir Ž. S. del skolos, delspinigiu ir nuostoliu priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatyta termina teismui nepateikia atsiliepimo i ieškini, teismas turi teise, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendima už akiu.

Atsakovui Ž. S. ieškinys su priedais buvo iteiktas 2011-05-04 per antstoli (pažymoje apie iteikima pasiraše tevas Z. S., b.l. 96). Atsakovui Ž. S. II ieškinys su priedais buvo iteiktas viešo paskelbimo spaudoje budu (b.l. 104-106). Taciau atsakovai per teismo nustatyta termina (30 dienu nuo pranešimo iteikimo ir 30 dienu nuo paskelbimo spaudoje) atsiliepimo i ieškini teismui nepateike, nepraneše teismui jokiu pateisinamu priežasciu, kliudžiusiu tai padaryti, pratesti termino atsiliepimui pateikti nepraše. Todel, esant ieškovo UAB „SEB lizingas“ prašymui priimti sprendima už akiu, teismas vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d. atsakovu Ž. S. II ir Ž. S. atžvilgiu priimama sprendima už akiu (CPK 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendima už akiu, atlieka formalu byloje pateiktu irodymu vertinima, t. y. isitikina, kad pasitvirtinus šiu irodymu turiniui butu pagrindas priimti toki sprendima.

Byloje esanciais rašytiniais irodymais nustatyta, kad tarp ieškovo AB ,,SEB lizingas“ ir atsakovo Ž. S. II buvo sudaryta 2007-10-17 Finansinio lizingo sutartis Nr. L2007-1000085 (b.l. 16-28).

CK 6.567 straipsnyje itvirtinta lizingo (finansines nuomos) sutarties samprata, pagal kuria lizingo sutartimi lizingo davejas isipareigoja igyti nuosavybes teise iš treciojo asmens daikta ir perduoti ji lizingo gavejui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokesti su salyga, kad sumokejus visa lizingo sutartyje nustatyta kaina daiktas pereis lizingo gavejui nuosavybes teise, jei sutartimi nera numatyta ko kita. Taigi esminis lizingo davejo (finansuotojo) verslo interesas lizinguojant daikta yra perduoti toki daikta lizingo gavejui, kuris isipareigoja moketi sutartyje nurodytas sumas už daikto naudojimasi verslo tikslais. Lizingo gavejo turtinis interesas sudarant šia sutarti yra tai, kad už lizingo budu igyjama daikta mokama kaina yra išskaidoma per tam tikra trukme, del to tokio daikto igijimas lizingo gavejui žymiai nesumažina turimu apyvartiniu lešu.

Atsakovui pradejus tinkamai nevykdyti piniginiu prievoliu pagal sudaryta finansinio lizingo sutarti, ieškovas 2010-03-04 raštu Nr. 02-1449 informavo atsakova, jog iki 2010-03-11 nepadengus isiskolinimo, lizingo sutartis bus nutraukta nuo 2010-03-15 (b.l. 29-30). Kadangi atsakovas savo prievoliu neivykde, 2010-03-15 ieškovas vienašališkai nutrauke lizingo sutarti (b. l. 31). 2011 m. sausio 14 d. raštu del sutartiniu isipareigojimu nevykdymo ir nuostoliu atlyginimo ieškovas kreipesi i atsakova, reikalaudamas atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (b. l. 31), taciau atsakovas savo prievoliu neivykde.

CK 6.574 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai lizingo gavejas iš esmes pažeidžia sutarti, lizingo davejas turi raštu pareikalauti, kad per protinga termina lizingo gavejas ši pažeidima pašalintu, jeigu atsižvelgiant i konkrecias aplinkybes tai yra imanoma. Jeigu lizingo gavejas to nepadaro, lizingo davejas turi teise reikalauti sumoketi periodines imokas prieš termina arba nutraukti lizingo sutarti. Kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davejas turi teise reikalauti gražinti jam sutarties dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šaliu sudaryto finansinio lizingo sutarties 18 skyriuje nustatyta, kad SEB lizingas turi teise vienašališkai nutraukti sutarti anksciau termino, jeigu nustatomas bent vienas iš esminiu sutarties salygu pažeidimu (b. l. 26). Nagrinejamu atveju ieškovas finansinio lizingo sutarti nutrauke, nes atsakovas nustojo moketi mokejimus lizingo sutartyje nustatyta tvarka pagal nustatytus mokejimo grafikus (b. l. 29-30).

Atsakovui tinkamai nevykdant sutartiniu isipareigojimu ir ieškovui šiuo pagrindu nutraukus finansinio lizingo sutarti, ieškovas igijo teise reikalauti gražinti jam sutarciu dalyka bei išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutartis (CK 6.574 str.). Iš esmes analogiška nuostata numatyta ir šaliu sudarytoje finansinio lizingo sutartyje: SEB lizingui nutraukus sutarti 18.1.3. – 18.1.12 punktuose numatytais pagrindais, klientas privalo gražinti turta SEB lizingui ir atlyginti SEB lizingui nuostolius, kurie SEB lizinga atstatytu i tokia padeti, kurioje jis butu buves, jeigu klientas sutarti butu tinkamai vykdes (finansinio lizingo sutarties 18.6.4 p.).

Ieškovas nurode, jog nutraukes Finansinio lizingo sutarti ir susigražines turta, ji realizaves patyre 166 588,89 Lt nuostoliu, iš kuriu 159 888,44 Lt nuostoliu iš turto realizavimo ir 6 700,45 Lt turetu papildomu išlaidu. Iš pažymos apie nuostolius (b. l. 7) grafos ,,Buhalterine verte“ matyti, jog likusi neišmoketa Finansinio lizingo sutarties dalyku buvusio turto verte be PVM buvo – autovežio SCANIA P380 (id. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 127 819,49 Lt; autovežio priekaba RIMO PL1 (id. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 116 205,05 Lt. Iš viso neišmoketu už lizinguojama turta verciu suma be PVM buvo 244 024,54 Lt, tuo tarpu, realizavus mineta autoveži ir autovežio priekaba buvo gauta 84 136,10 Lt (už autoveži SCANIA P380 (id. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 44 070,29 Lt be PVM, už autovežio priekaba RIMO PL1 (id. Nr. (duomenys neskelbtini)) – 40 065,81 Lt be PVM (b. l. 38). Taigi faktiškai ieškovo patirti nuostoliai del susigražinto lizinguoto turto realizavimo yra 159 888,44 Lt (iš neišmoketo turto vertes – 244 024,54 Lt – atemus kaina už kuria buvo realizuotas lizinguotas turtas – 84 136,10 Lt, t. y. 244 024,54 Lt - 84 136,10 Lt = 159 88,44 Lt), todel teismas sprendžia, jog mineta suma, t. y. 159 88,44 Lt kaip nuostoliai, kuriuos patyre ieškovas del vienašališko Finansinio lizingo sutarties nutraukimo, priteisiami iš atsakovo. Kadangi ieškovas, susigražines lizinguota turta, turejo papildomu išlaidu, susijusiu su turto saugojimu, valymu, pardavimu ir pan., ir šias išlaidas patvirtina ieškovo pateikti irodymai (2010 m. balandžio 4 d. PVM saskaita-faktura Nr. 01608, mokejimo nurodymas Nr. 1513, 2010 m. balandžio 26 d. PVM saskaita-faktura Nr. 01607, 2010 m. gegužes 26 d. PVM saskaita-faktura Nr. 053332, mokejimo nurodymas Nr. 1908, 2010 m. balandžio 7 d. PVM saskaita-faktura Nr. 3469, mokejimo nurodymas Nr. 1208, m. gegužes 24 d. PVM saskaita-faktura Nr. 3558, mokejimo nurodymas Nr. 1863) (b. l. 39-48), teismas sprendžia, jog ieškovui priteistinos ir papildomos 6 700,45 Lt išlaidos, susijusios su lizinguoto turto saugojimu, valymu, pardavimu.

Kadangi Finansinio lizingo sutartis buvo nutraukta del atsakovo kaltes, ieškovas tvirtina, jog pagal Finansinio lizingo sutarties nuostatas iškilo atsakovo civilines atsakomybes klausimas, todel atsakovas už laiku neivykdytus isipareigojimus privalo už kiekviena pradelsta diena moketi 0,1 proc. dydžio delspinigius, kurie pradedami skaiciuoti kita diena, pasibaigus atitinkamo mokescio mokejimo terminui ir baigiami skaiciuoti sumokejus skola (Finansinio lizingo sutarties bendrosios dalies 3.7, 3.8 p.).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Asmuo, neivykdes ar netinkamai ivykdes savo sutartine prievole, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumoketi netesybas (bauda, delspinigius). Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skolininkas, neivykdes arba netinkamai ivykdes prievole, privalo kreditoriui sumoketi netesybas. Netesybos – tai istatymu, sutarties ar teismo nustatyta pinigu suma.

Ieškovas ieškinyje nurode, kad atsakovas turi sumoketi 7 414,84 Lt pradelstu mokejimu pagal mokejimu grafikus-saskaitas (palukanas) ir 1 600,16 Lt delspinigiu. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktas išrašas iš ieškovo buhalterines apskaitos programos bei pažyma apie atsakovo isiskolinimus (b. l. 8-15), todel teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas isiskolinimas pagal mokejimo grafikus-saskaitas ir prašomo dydžio delspinigiai.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 474,91 Lt draudimo išlaidu, kurias atsakovas turi kompensuoti pagal lizingo sutarciu 14.13 punkta, nustatanti, kad klientas privalo kompensuoti SEB lizingui turto draudimui turetas išlaidas per viena savaite nuo atitinkamos SEB lizingo saskaitos gavimo dienos, jeigu klientas pažeidžia lizingo sutarties salygas del turto draudimo. Draudimo išlaidu dydi patvirtina ieškovo pateiktos PVM saskaitos-fakturos Nr. 09002410, 09002729, 09003058, 10000262, 10000567, 10001369 (b. l. 32-37).

Kaip jau buvo mineta, ieškovas, vienašališkai nutraukes finansinio lizingo sutartis, igijo teise ne tik reikalauti gražinti jam sutarties dalyka, bet ir išieškoti iš lizingo gavejo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo daveja gražintu i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu lizingo gavejas butu tinkamai ivykdes sutarti (CK 6.574 str.), todel ieškovui taip pat priteisiama 1 474,91 Lt turto draudimo išlaidu.

Istatymas taip pat numato, jog skolininkas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio procesines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Šis ieškovo prašymas taip pat tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog termina iykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi penkiu procentu dydžio metines palukanas už suma, kuria sumoketi praleistas terminas, jeigu istatymai ar sutartis nenustato kitokio palukanu dydžio.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetos išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisiama 4542 Lt žyminio mokescio, kuri šis sumokejo už ieškinio padavima.

Nors ieškovas ieškiniu prašo priteisti kitas bylinejimosi išlaidas, taciau jokiu irodymu apie patirtas išlaidas teismui nepateike, todel šioje dalyje teismas sprendžia, jog nera pagrindo tenkinti ieškovo prašyma.

Del Ž. S. subsidiarios atsakomybes.

Individuali imone yra neribotos civilines atsakomybes privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis; Individualiu imoniu istatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolems ivykdyti neužtenka neribotos civilines atsakomybes juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens dalyviu individualios imones atveju laikomas jos savininkas, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybes teises i juridinio asmens turta (CK 2.45 straipsnis). Taigi istatyme yra nustatyta individualios imones savininko subsidiarioji atsakomybe už individualios imones prievoles, t. y. individualiai imonei neturint arba turint nepakankamai turto šios imones prievolems ivykdyti, prievoles vykdomos iš šios imones savininko turto (Lietuvos Aukšciausio Teismo 2009-04-03 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Subsidiariosios atsakomybes esme ta, kad kreditorius gali pareikšti reikalavima asmeniui, kuris atsako subsidiariai, tuo atveju, kai jo nepatenkina pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 str. 5 dalyje nustatytas privalomas eiliškumas, kurio turi laikytis kreditorius, reikšdamas reikalavimus skolininkams subsidiariosios atsakomybes atveju: kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisake atlyginti nuostolius arba kreditorius per protinga termina iš skolininko negavo atsakymo i pareikšta reikalavima, tai kreditorius gali pareikšti reikalavima skolininkui. Kasacines instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.245 str. 5 dalies norma turi buti suprantama kaip suteikianti kreditoriui teise pareikšti reikalavima pagrindiniam skolininkui tiek teisme, tiek tiesiogiai paciam skolininkui, svarbu, kad butu konstatuota esmine aplinkybe – pagrindinis skolininkas prievoles neivykde. Tuo atveju, kai teismo sprendimu yra priteisiamas prievoles ivykdymas iš pagrindinio ir subsidiaraus skolininku, priteistos sumos gali buti išieškomos iš subsidiaraus skolininko tik vykdymo procese nustacius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004-11-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-620/2004).

Nagrinejamu atveju Ž. S. II buvo raštu informuota apie AB „SEB lizingas“ patirtus nuostolius ir apie pareiga juos atlyginti, taciau skolininkas savo prievoliu neivykde. Iš byloje esancio Lietuvos Respublikos juridiniu asmenu registro išrašo matyti, kad Ž. S. II savininkas ir vadovas yra Ž. S. (b.l. 91-92). Atsižvelgiant i tai, ieškovo reikalavimas del nuostoliu, pradelstu mokejimu, delspinigiu, bei kitu mokejimu tenkintinas iš atsakovo Ž. S. II ir subsidiariai iš Ž. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 259 str, 262 str. 2 d., 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo AB ,,SEB lizingas“ ieškini tenkinti.

Priteisti ieškovui AB ,,SEB lizingas“ (i. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Ž. S. individualios imones (i. k. (duomenys neskelbtini)) ir subsidiariai iš Ž. S. (a.k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).) 166 588,89 Lt nuostoliu, 7414,84 Lt pradelstu mokejimu pagal mokejimu grafikus – saskaitas (palukanas), 1 600,16 Lt delspinigiu, bei 1 474,91 Lt kitu mokejimu, iš viso 177 078,80 Lt (viena šimta septyniasdešimt septynis tukstancius septyniasdešimt aštuonis litus ir aštuoniasdešimt centu).

Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovo Ž. S. individualios imones (i. k. (duomenys neskelbtini)) ir subsidiarini iš Ž. S. (a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).) 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista 177 078,80 Lt suma nuo bylos iškelimo teisme, t.y. nuo 2011 m. vasario 28 d, iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovo Ž. S. individualios imones (i. k. (duomenys neskelbtini)) ir subsidiariai iš Ž. S. (a.k(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) 4 542 Lt (keturis tukstancius penkis šimtus keturiasdešimt du litus) bylinejimosi išlaidu.

Išaiškinti atsakovui, kad šalis, del kurios priimtas sprendimas už akiu, negali šio sprendimo skusti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Šalis, del kurios priimtas sprendimas už akiu, turi teise sprendima už akiu priemusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienu nuo šio sprendimo priemimo dienos paduoti pareiškima del sprendimo už akiu peržiurejimo.

Išaiškinti ieškovui AB „SEB lizingas“, kad jis sprendima už akiu per 30 (trisdešimt) dienu gali skusti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.