- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 1-3473-851/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąją byla, kurioje:
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jis, žinodamas, jog pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 1996-08-15 sprendimą ir pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 1996-08-16 išduotą vykdomąjį raštą privalo I. M. naudai mokėti lėšas sūnaus P. M., išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1996-07-26 iki jo pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui nuo 1996-07-26 iki 1996-11-30, nuo 1998-09-01 iki 1998-11-12, nuo 1999-02-26 iki 1999-10-05, nuo 1999-10-30 iki 1999-12-16, nuo 2000-01-15 iki 2000-04-16, nuo 2000-06-11 iki 2000-09-01, nuo 2000-12-19 iki 2001-03-01, nuo 2001-05-27 iki 2001-07-22, nuo 2001-10-26 iki 2001-12-13, nuo 2001-12-15 iki 2002-02-17, nuo 2002-07-18 iki 2002-09-03, nuo 2002-10-19 iki 2002-12-15, nuo 2002-12-17 iki 2003-04-16, nuo 2003-08-30 iki 2004-03-15, nuo 2004-03-16 iki 2004-07-13, nuo 2004-07-15 iki 2004-12-09, nuo 2004-12-11 iki 2005-05-25, nuo 2005-05-27 iki 2005-09-15, nuo 2006-01-24 iki 2006-04-09, nuo 2006-07-11 iki 2006-09-11, nuo 2006-12-20 iki 2007-02-11, nuo 2007-06-23 iki 2007-09-16, nuo 2007-10-27 iki 2007-12-21, nuo 2007-12-23 iki 2008-02-23, dėl ko 2013-03-07 susidarė 5650,00 Lt. įsiskolinimas bei, žinodamas kad pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą ir pagal Kelmės rajono apylinkės teismo išduotą 2008-12-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-315-471/2008 privalo nuo 2008-02-01 mokėti išlaikymą vaikui P. M., periodinėmis išmokomis po 500 (penkis šimtus) litų kas mėnesį iki vaiko P. M. pilnametystės nemokėjo pinigų nuo 2008-02-25 iki 2008-04-17, nuo 2008-05-13 iki 2010-05-30, nuo 2010-06-01 iki 2013-05-14 ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2013-03-07 susidarė 31983,00 Lt įsiskolinimas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 1995-05-14 santuokoje su I. M. gimė sūnus P, su I ir sūnumi gyveno kartu iki 1996 metų pradžios, tikslaus laikotarpio nepamena. Iš šeimos išėjo jis, kadangi nesutarė su I tėvais, ypač mama. Gyvenant kartu, dirbo tik jis, I niekur nedirbo, nes rūpinosi sūnumi, kuris gimė neįgalus, be vienos rankytės ir su cerebraliniu paralyžiumi. Nuo pat sūnaus gimimo pastarasis dažnai gulėdavo ligoninėse, buvo atliekamos operacijos. Kai sūnus gulėdavo Vilniuje, Santariškių ligoninėje, jis atvažiuodavo aplankyti, nors su žmona jau buvo oficialiai išsituokę nuo 1996 m. Kai išėjo iš šeimos, su sūnumi beveik nebendravo. Norint pakalbėti telefonu, reikėjo nuolat išklausyti buvusios žmonos priekaištus apie tai, koks jis blogas tėvas ir vyras, kad visai nepadeda ir dėl to vaiko jis nematys. Jeigu gerai pamena, paskutinį kartą sūnų matė, kai šiam buvo 6 metai, berods, 2001 m., kai sūnus gulėjo Santariškių ligoninėje. Po to nežino, nei kur yra jo sūnus, nei kaip šiam sekasi, nei kur mokosi, nes I. M. uždraudė bendrauti su vaiku, nuteikinėjo prieš jį. Bandė kelis kartus skambinti sūnui telefonu, tačiau pastarasis bendrauti atsisako. Nuo 1998 metų periodiškai mokėdavo lėšas sūnaus išlaikymui, visose darbovietėse yra sakęs, kad turi alimentų skolą ir dalį atlyginimo reikia pervesti į buvusios žmonos Ingos sąskaitą, kiek jam yra žinoma, kelis kartus pinigines lėšas vaiko išlaikymui išskaičiuodavo iš atlyginimo. 1996 m. teismo posėdyje, vykusiam Kelmės rajono apylinkės teisme, dėl skyrybų, kurio metu buvo priteistas išlaikymas sūnui P. M. po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1996-07-26 iki jo pilnametystės, dalyvavo. Teismo sprendimą dėl skyrybų turi. Apie tai, kad buvo padidintos lėšos sūnaus išlaikymui, sužinojo atsitiktinai tik 2010 metais, kai norėjo parduoti automobilį, tačiau “Regitroje” jam buvo pranešta, kad automobilis areštuotas, susiskambinęs su teismo antstole sužinojo, kad yra naujas teismo sprendimas ir lėšos sūnaus išlaikymui padidintos. Susisiekęs telefonu su buvusia žmona sužinojo, kad sūnaus išlaikymui privalo mokėti po 500 Lt. kas mėnesį. Su buvusia žmona I. M. nebendrauja visiškai dėl jos sunkaus charakterio. Šiuo metu gyvena su antra žmona, augina du vaikus. Nuo 2013 balandžio mėnesio oficialiai dirba, tačiau kodėl teismo antstoliai neišskaičiuoja pinigų iš atlyginimo, nežino, įsidarbinęs įspėjo įmonės vadovą ir buhalterę, kad jam priklausanti sąskaita banke yra areštuota, nes yra įsiskolinimas dėl alimentų, be to, sakė buhalterijoje, kad reikės išskaičiuoti pinigines lėšas iš atlyginimo ir pervedinėti į buvusios žmonos I. M. sąskaitą. Šiuo metu dirba lietuviškoje įmonėje, tačiau faktinė darbo vieta yra Švedijoje. Pinigus sūnaus išlaikymui mokėdavo, kai turėdavo lėšų, nes ne visą laiką oficialiai dirbo, be to, jam reikia išlaikyti ir rūpintis dabartine šeima. Nuo 2004-12-10 pinigus Petro išlaikymui buvusiai žmonai I. M. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdavo dabartinė žmona K. M.. Kaip jau minėjo, nuo 2013 m. pavasario dirba oficialiai, darbovietę yra informavęs apie susidariusį įsiskolinimą, atlyginimą perveda į areštuotą sąskaitą. Kodėl teismo antstoliai nesivargina išskaičiuoti pinigus, nežino. 2013 rugsėjo mėnesį buvo pas teismo antstolį G. B., kuriam pateikė kvitus, patvirtinančius lėšų mokėjimą. Taip pat informavo teismo antstolio G. B. padėjėją, kad oficialiai dirba. Šiuo metu sūnui neteikia jokios kitos paramos, su šiuo nebendrauja, jo neaugina, nes su juo nesimato, be to 2013-05-14 sūnui suėjo aštuoniolika metų. ( b.l. 156, 176-177 )
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad 1995-01-14 susituokė su A. M., gimė sūnus P. M.. 2000-06-13 santuoka buvo nutraukta. Nuo 1996 m., nepamena nuo kurio tiksliai mėnesio, ji su sutuoktiniu bendro gyvenimo nebevedė, o po 4 metų, kaip minėjo anksčiau, oficialiai išsituokė. 1996-07-26 Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo nutarė išieškoti iš A. M. alimentus jos naudai sūnaus P. M. išlaikymui. Iki oficialaus išsiskyrimo, per ketverius metus A. M. įvairiomis sumomis pervesdavo pašto perlaidas sūnaus išlaikymui, nepamena nei kokiomis sumomis, nei kokiais tarpais. Pagal Kelmės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. AV3-38 iš A. M. vaikui P. M. išlaikyti nustatyta mokėti po ¼ visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 0,4 MGL kas mėnesį. Tiksliai nurodyti kokį laiko tarpą negali, bet buvęs vyras visiškai nemoka jokių pinigų sūnaus išlaikymui. Kelis mėnesius iki sūnaus pilnametystės iš Vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį gaudavo po 195 Lt., pinigus pervesdavo į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Išsiskyrus su vyru, sūnus liko gyventi su ja. Buvęs vyras sūnumi nesirūpina, jokių ryšių nepalaiko, nesirūpina nei materialine, nei moraline vaiko gerove. Su buvusiu vyru bendrauja tik telefonu ir tik tuomet, kai skambina ir prašo šio pervesti pinigus, skirtus sūnaus išlaikymui, sūnus yra neįgalus – jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. A. M. dalyvavo teisme, skirtame sūnaus alimentų išieškojimui. Prie apklausos protokolo pateikė 16 vnt. pašto perlaidų talonų kopijų. (b.l. 26-29 )
2008-11-04 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu nuspręsta priteisti I. M. iš A. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. M. po 500 litų kas mėnesį nuo 2008-02-01 iki vaiko pilnametystės. (b.l. 43-45)
Iš vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo vykdant Kelmės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. AV3-38 iš skolininko A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos I. M. naudai, kopijų matyti, jog A. M. įsiskolinimas dėl alimentų nemokėjimo 2013-03-01 sudaro 31983,00 Lt. ( b.l. 51-140 )
Lietuvos Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje nurodyta, jog A. M. Lietuvos darbo biržoje nuo 2009-12-15 registruotas nebuvo ( b.l. 147 ).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos apie A. M. valstybinį socialinį draudimą laikotarpyje nuo 2000-06-13 iki 2012-12-06 matyti, kad kaltinamasis minėtu laikotarpiu periodiškai dirbo įvairiose bendrovėse bei pagal patentą ( b.l. 143-145 ).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. M. vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Pats kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai. Tiek I. M., tiek pats A. M. patvirtino, kad pastarasis nesidomi savo vaiku ir su juo iš viso nebendrauja. Iš SoDros pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamasis periodiškai dirbo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. nemokant alimentų, jo pareigą išlaikyti vaikus turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis beveik nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, didleį laiko tarpą oficialiai nedirbo, aktyvių veiksmų įsidarbinti nesiėmė, visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, nurodo, jog lėšų reikia kitiems vaikams išlaikyti, o sūnui P. M. lėšų išlaikyti vis tiek neskiria, nors tuti tokią galimybę, teismas daro išvadą, kad A. M. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus P. M. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie A. M. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Atsižvelgęs į tai, kad A. M. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis vengė išlaikyti vaiką, kuris yra neįgalus, ir kuriam reikalinga didesnė pagalba, nei auginant sveiką vaiką, visiškai nesidomėjo vaiko sveikata, nepadėjo I. M. ne tik finansiškai, bet ir kitokiais būdais auginti sūnų. Nors nurodo, kad kaltę pripažįsta, bet iš parodymų matyti, kad nesigaili dėl nusikalstamos veikos, nes savo veiksmų nevertina kritiškai, kaltina susiklosčiusią padėtį, nors pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad padėtis pasikeistų ir galėtų padėti išlaikyti savo sūnų, teismas nusprendė kaltinamajam paskirti vieną iš Lietuvos respublikos BK 164 str. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – areštą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. prisipažįsta esąs kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., BK 64 ¹ str., teismas,-
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 45 parų trukmės areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti A. M. nubaustu 30 parų trukmės areštu
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.