Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-60-03/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-22
Bylos Nr.
2A-60-03/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Colibri“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Stilsena“
Advokatai
Gintautas Daugėla, Kristina Pugačienė
Kategorijos
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J.G.Vaitulionienė Civilinė byla Nr. 2A-60-3/2007Teisėja D.Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorija50.5; 121.18. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Romualdui Jokubauskui ir advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovo atstovams Dainiui Šidagiui ir advokatei Kristinai Pugačienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Colibri“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Colibri“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stilsena“ dėl nuostolių dėl nuomotų negyvenamųjų patalpų pabloginimo ir negautų pajamų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilsena“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Colibri“ dėl patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 17177,41 Lt nuomos mokesčio už visą išnuomotų patalpų negrąžinimo laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. sausio 9 d., 27428,17 Lt patalpų pabloginimo ir negautų pajamų atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1338,17 Lt žyminio mokesčio, advokato pagalbos išlaidas. Nurodė, kad su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią vėliau pakeitė Priedu Nr.1, nustatančiu trumpesnį sutarties galiojimo terminą ir keičiančiu nuomos mokesčio dydį. Atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį nesuėjus nuomos sutarties galiojimo pabaigos terminui, ieškovė patyrė turtinę žalą – atsakovė nesilaikė sutarties reikalavimo grąžinti tvarkingas patalpas, jų negrąžino, pablogino patalpų būklę.

Atsakovė priešieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš ieškovės 30010,44 Lt dydžio išlaidų už ginčo patalpų pagerinimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji įvykdė nuomos sutarties reikalavimus, t.y. tinkamai informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą, kvietė pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau pati ieškovė atsisakė vykdyti prievolę – priimti patalpas. Atsakovė įvykdė ir nuomos sutarties 7.8 punkto reikalavimą ir įrengė vėdinimo, šildymo ir šaldymo sistemas, buitines patalpas. Neįrengus šių patalpų bei sistemų, atsakovė būtų praradusi teisę gauti leidimą-higienos pasą verstis ūkine - komercine veikla. Taigi išsinuomotą daiktą atsakovė pagerino, todėl turėjo materialinių išlaidų, kurias turi atlyginti ieškovė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2003-10-07 tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis šalių bendru sutarimu pasibaigė 2005-10-31. Teismas konstatavo, kad grąžinamų ieškovei patalpų būklę sąlygojo pati nuomos sutartis, kurioje šalys aptarė, jog negyvenamosios patalpos bus naudojamos prekybinei veiklai. Be to, ieškovė, būdama verslo subjektu, žinojo, jog atsakovė nuomojamas patalpas pertvarkys taip, kad galėtų jose vykdyti prekybinę veiklą, todėl, pasibaigus nuomos sutarčiai, prisiėmė riziką dėl pasikeitusios būklės patalpų priėmimo. Teismas nurodė, kad ieškovės sutikimu atsakovės padaryti patalpų pakeitimai, pritaikant patalpas atsakovės vykdomai veiklai, nelaikytini patalpų pabloginimu, be to, ieškovė neįrodė, kad dėl tokių pakeitimų patyrė nuostolių. Teismas priešieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovė sutiko, jog atsakovė pertvarkytų nuomojamas patalpas prekybos veiklai, be to, atskirti patalpų pagerinimus, nepadarant žalos patalpoms, neįmanoma.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Colibri“ prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir ieškinį tenkinti bei pakeisti sprendimo dalį, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai, ir priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Nurodo, kad atsakovė, prieš terminą nutraukusi nuomos sutartį, privalėjo ieškovei patalpas grąžinti tokias, kokias gavo, atsižvelgiant tik į natūralų patalpų nusidėvėjimą (Nuomos sutarties 7.11 p.). Kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui, todėl atsakovė, prieš terminą nutraukusi nuomos sutartį, pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius ir yra atsakinga už ieškovės negautas pajamas. Mano, kad tuo aspektu turėjo būti vertinamas ir patalpų pritaikymas atsakovės vykdytai prekybos veiklai ir patalpų būklės atkūrimo atsiperkamumas, t.y. jis turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į 10 metų nuomos terminą. Be to, atsakovė, pritaikydama patalpas savo veiklos poreikiams, jas pablogino, t.y. pakeitimai nebuvo suderinti su ieškove, nebuvo rengti ir įstatymų nustatyta tvarka suderinti projektai, todėl patalpos neatitinka dokumentacijoje užfiksuotos patalpų būklės. Taip pat teigia, ieškovės įsipareigojimo duoti atsakovei sutikimus naudoti patalpas jos veiklos tikslais negalima aiškinti plečiamai, todėl atsakovė privalo ieškovei atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas. Nurodo, kad atsakovės atlikti remonto darbai buvo susiję tik su jos vykdoma veikla ir ieškovė nedavė sutikimų jokiems remonto darbams, be to, sutartis įpareigojo atsakovę einamąjį remontą vykdyti savo sąskaita, o atlikti darbai niekaip nepagerino išnuomoto daikto, t.y. neatitiko CK 6.501 str. reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 30010,44 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė teisės normas ir padarė teisingas išvadas. Kadangi sudarant nuomos sutartį buvo aptarta ir sutarties nutraukimo galimybė, todėl teigia, jog ji nepažeidė sutarties nuostatų. Nurodo, kad sutarties laikotarpiu jai buvo suteikta galimybė įsirengti prekybinei veiklai reikalingą įrangą, ieškovė tai žinojo, sutiko ir dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Be to, nors ieškovė 2005-10-31 atsisakė pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau faktiškai patalpas priėmė, nes darė joms ūkinį poveikį, jomis naudojosi bei remontavo. Ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius dėl patalpų pabloginimo nepagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog būtų sumokėjusi už statybos rangos ar remonto darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2003 m. spalio 7 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įregistruotą viešajame registre (t. I, b.l. 37-39). 2003 m. spalio 31 d. negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė negyvenamas patalpas, esančias Tiltų g. 16, Klaipėdoje (t. I, b.l. 40-41). 2004 m. gegužės 11 d. šalys pakeitė nuomos sutarties 5.1 ir 8.1 punktus bei sutrumpino sutarties galiojimo terminą, pakeitė nuomos mokesčio dydį (t. I, b.l. 42). 2005 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė nutraukė nuomos sutartį, pranešdama apie tai raštu, kurį ieškovė gavo 2006 m. rugpjūčio 25 d. (t. I, b.l. 130-131). Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl nuostolių, atsiradusių dėl nuomotų negyvenamųjų patalpų pabloginimo ir negautų pajamų priteisimo bei dėl patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teismas atsižvelgė į faktą, jog atsakovės pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė gavo 2006 m. rugpjūčio 25 d., ir šio sutarties nutraukimo momento ji neginčijo, o surašė pretenzijas dėl patalpose atliktų pakeitimų grąžinimo į pradinę būklę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių sudarytos nuomos sutarties esmę, mano, kad ieškovė žinojo, jog atsakovė išsinuomojo patalpas maisto prekybos tikslais (sutarties 2.2 punktas), kad ji šias patalpas remontuos ir prisitaikys atsižvelgdama į tokios paskirties patalpoms keliamus teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei į savo poreikius. Ieškovė, pasirašydama sutartį, suprato, kad atgaunant patalpas pasibaigus sutarties galiojimui, kyla rizika, jog jų būklė nebebus tokia pat, kokia buvo sutarties sudarymo metu, taigi ją prisiėmė, todėl atsakovės grąžintų nuomotų patalpų būklė negali būti laikoma jų pabloginimu (CK 6.500 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas neįrodė, kad turėjo išlaidų patalpų būklei į pradinę padėtį grąžinti. LR CPK 12 ir 178 straipsniuose nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Duomenų apie ieškovės turėtas išlaidas, pasinaudojus komerciniais pasiūlymais arba atliekant patalpų atnaujinimo darbus, byloje nėra, todėl ir pagrindo priteisti negautas pajamas pirmosios instancijos teismas neturėjo.

Taigi apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys atmestas, nėra pagrindo, kadangi teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei dėl to reikalavimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Tačiau teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog tenkindamas atsakovės priešieškinį pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį, rėmėsi CK 6.501 straipsnio 1 dalimi bei vertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie ginčo patalpose atliktų apdailos darbų kainą. Teismas nurodė pripažįstąs, jog ieškovė sutiko, kad atsakovė pertvarkytų nuomojamas patalpas prekybos veiklai, todėl minėtą sutikimą kvalifikavo ir kaip sutikimą pagerinti nuomojamas patalpas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu sutikti negali ir mano, kad pirmiausia teismas turėjo nustatyti, ar nuomojamos patalpos buvo pagerintos.

Ta aplinkybė, jog šalys nuomos sutartimi sulygo dėl patalpų remonto galimybės, negali būti vertinama, kad toks remontas bus laikomas ir patalpų būklės pagerinimu. Patalpų pagerinimas kiekvienu konkrečiu atveju suprantamas skirtingai ir dėl to turi būti atsižvelgiama į tai, ką ieškovė ir atsakovė laiko patalpų pagerinimu ir ar šalys tokį faktą pripažįsta. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė verčiasi negyvenamųjų patalpų nuomos verslu, tuo tarpu atsakovė užsiima maisto prekių prekyba, todėl patalpas prisitaikė atsižvelgdama į savo prekybinės veiklos specifiką (įsirengė ventiliacines sistemas, atitvėrė ir įrengė buitines patalpas ir t.t.). Iš to galima daryti išvadą, kad bet kuris verslininkas, užsiimantis prekybine veikla, kuriai ir buvo išnuomotos patalpos (Sutarties 2.2 punktas), atsižvelgdamas į savo verslo pobūdį, patalpas keis savo nuožiūra pagal savo poreikius bei reikalavimus. Tuo tarpu ieškovė, užsiimdama tokių patalpų nuoma, patalpas nuomoja įvairia prekybine veikla užsiimantiems verslininkams, todėl skirtingą verslą plėtojantys asmenys patalpas prisitaiko padarydami jose pakeitimus ir tie patalpų pakeitimai turi reikšmę konkrečiam nuomininkui ir jo prekybinės veiklos specifikai. Dėl to tokiu atveju ieškovei negali kilti atsakomybė atlyginti turėtas nuomininko išlaidas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir į sisteminį CK nuostatų, reglamentuojančių nuomos sutartį, aiškinimą (CK 6.493 str. 1 d., 6.499 str. 1 d.), taip pat į bendruosius sutarčių aiškinimo principus (CK 6.193 str.), kadangi ne ieškovė turi grąžinti jai sugrąžintas patalpas į pradinę padėtį, bet patalpas išsinuomojęs verslininkas, šiuo atveju – atsakovė, privalo jas grąžinti tokios būklės, kokios gavo sudarant nuomos sutartį.

Taigi teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo CK 6.501 straipsnio 1 dalies dispozicijos aiškinimu ir taikymu. Bylą nagrinėjęs teismas neturėjo jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ginčo patalpos buvo pagerintos, todėl, vadovaujantis nurodytu straipsniu, darytina išvada, kad atsakovė neturi teisės reikalauti priteisti iš ieškovės išlaidas, kurias ji turėjo dėl išsinuomotų patalpų pritaikymo savo veiklai.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovės priešieškinis, keistina – atsakovės UAB „Stilsena“ priešieškinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės UAB „Stilsena“ priešieškinis buvo patenkintas, ir atsakovės priešieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Julija Gražina VaitulionienėKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėAlmantas Padvelskis