Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui M. A. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas teismo 2015-06-16 nutarties pagrindu įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Pagal CPK 130 str. nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.). Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. sausio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-492-01 išnuomavo atsakovui 18318 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 32534 kv.m. ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta 2007 m. sausio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01/2007-114. Nuomininkas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį už jam suteiktą laikinai valdyti ir naudotis perduotą žemės sklypą. Teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuotą nuomos mokestį, už nuomojamą žemės sklypą atsakovas privalėjo mokėti Vilniaus m. savivaldybei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą bei mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-1048 patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles, pagal kurių 8 ir 17 punktus asmenys privalo ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. deklaruoti ir iki lapkričio 15 d. sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nesumokėjo žemės nuomos mokesčio už 2010 metus, dėl ko jam buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) administracijos priminimas dėl žemės nuomos mokesčio. Iš ieškovės pateiktos mokesčių mokėtojo kortelės matyti, kad už minėtą laikotarpį atsakovas nesumokėjo 5960,46 Eur žemės nuomos mokesčio.

Civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, byloje nėra, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5960,46 Eur skolos tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.261 straipsnyje numatyta, kad skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Todėl iš atsakovo už delsimą įvykdyti prievolę ieškovės naudai priteistina 1312,21 Eur ieškovo paskaičiuotų palūkanų.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 218 Eur žyminis mokestis nuo kurio ieškovas buvo atleistas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

2015-05-05 nutartimi Nr. e2-23150-155/2015 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu lieka galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 5960,46 Eur skolos, 1312,21 Eur palūkanas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 218 Eur žyminio mokesčio.

2015-05-05 nutartimi Nr. e2-23150-155/2015 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu lieka galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.