Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-668-253/2010

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos

32.5; 122.4; 128.17.

NUTARTIS

2010 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. S. (K. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties Nr.566-1N/2009, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo K. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo gautas kreditorės G. J. pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto daikto savininko K. S. Kreditorė nurodė, kad skolininkas negrąžina 142 000 Lt skolos pagal 2008-02-29 notarinės formos paskolos sutartį, kurios grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis, pareiškėja G. J. ir suinteresuotas asmuo K. S. 2008-02-29 sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėja paskolino suinteresuotam asmeniui 142 000 Lt, o skolininkas įsipareigojo iki 2008-06-29 skolą grąžinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje 2008-12-29 įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 03120080002882, pagal kurį paskolos grąžinimui pareiškėjui užtikrinti suinteresuotas asmuo K. S. įkeitė jam nuosavybės priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų paskolos sutartyje, – skolą grąžinti iki sutartyje ir hipotekos lakšte nustatyto 2008-06-29 termino. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas kreditorės prašymu, užtikrindamas skolinio reikalavimo įvykdymą, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi areštavo skolininko įkeistą turtą, uždraudė perleisti šį turtą kitiems asmenims ir t. t., įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos duomenimis, skolininkas K. S. 2008-02-29 paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų joje nurodytu terminu neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną kreditorei buvo skolingas – pareiškėja nurodo, kad skolos dydis yra 142 000 Lt ir 130,80 Lt žyminis mokestis. Byloje nėra duomenų, kad apelianto įsipareigojimai kreditorei būtų visiškai įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorė, turėdama galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininko ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis).

CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Per įstatymo nustatytus terminus kreditoriui nepateikus pakartotinio pareiškimo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 straipsnio 3 dalis). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė visiškai įvykdoma.

Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl sutartyje ir hipotekos lakšte nurodyto paskolos grąžinimo termino šalių žodinio pratęsimo bei neįvykdytos prievolės dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.