Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo M. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria įtariamajam M. K. trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminą skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 9 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo M. K. skundą, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu du T. V. , E. M. , A. K. , J. Z. , P. U. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2007 m. sausio 5 d. apie 21 val. 25 min. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, iš chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti du ar daugiau žmonių. Panaudodamas šaunamąjį ginklą ne mažiau kaip penkis kartus šovė iš nenustatyto modelio šaunamojo ginklo į D. A. , kuris dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje, ir ne mažiau kaip keturis kartus šovė iš nenustatyto modelio šaunamojo ginklo į A. M. , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. K. įtariamas šiais savo veiksmais padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose bei 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

M. K. iš Olandijos perduotas pagal Europos arešto orderį ir suimtas šioje byloje nuo 2007-05-09. Apygardos teismas skundžiama nutartimi M. K. pratęsė suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 9 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

Taip pat žemesnysis teismas konstatavo, kad yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. M. K. įtariamas padaręs du labai sunkius smurtinius nusikaltimus, anksčiau teistas, todėl, teismo nuomone, būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Be to, žemesnysis teismas nustatė, kad byla sudėtinga, joje paskirti sudėtingi kompleksiniai tyrimai, dėl šių aplinkybių M. K. suėmimo terminą pratęsė ilgesniam terminui nei šeši mėnesiai.

M. K. nuomone, BPK 122 straipsnis numato, kad suėmimo pagrindas yra tik pagrįstas manymas, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo arba darys naujus nusikaltimus, tačiau jis mano, kad teismo posėdžio metu nebuvo pateikti jokie faktiniai duomenys, pagrindžiantys būtinumą pratęsti suėmimo terminą. Taip pat nebuvo svarstyta galimybė BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, todėl, M. K. nuomone, teismas nesivadovavo LAT senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 36 įtvirtintais reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Suimto įtariamojo M. K. skundas atmetamas.

Žemesniojo teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, skunde išdėstyti argumentai nepakankami naikinti skundžiamą nutartį.

Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė ir tinkamai motyvavo, kad šioje byloje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, t. y. kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis M. K. niekur nedirba bei neturi jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, pastebėtina, kad įtariamasis nevedęs, neturi Lietuvos Respublikoje jokių šeiminių ar kitokių socialinių ar materialinių įsipareigojimų, kurie galėtų jį sulaikyti nuo baudžiamojo persekiojimo vengimo, išvykimo iš Lietuvos. Taip pat aukštesniojo teismo teisėjas pastebi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įtariamasis M. K. turi ryšių užsienyje. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad netrukus po nusikaltimų, kuriuos padaręs M. K. įtariamas, pastarasis išvyko į užsienį ir būtent dėl to dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis. Nors įtariamasis ir teigia, kad į užsienį išvyko uždarbiauti, tačiau jokių duomenų apie jo darbo vietą teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra, M. K. prieš suėmimą Amsterdame lankiusi liudytoja A. Š. taip pat nenurodė jokių aplinkybių ar faktų, jog suimtasis užsienyje dirbo. Šios aplinkybės didina tikimybę, jog perduotas pagal Europos arešto orderį M. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikaltimai padaryti panaudojant šaunamuosius ginklus, už inkriminuojamus nusikaltimus yra numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismų praktikoje dėl suėmimo taikymo yra nustatyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Aukštesniojo teismo teisėjas taip pat konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Šis suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje taip pat motyvuotas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnysis teismas motyvavo ir papildomą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, kurį būtina nustatyti pratęsiant suėmimą ilgiau nei šeši mėnesiai. Teismas pagrįstai nurodė, jog byla sudėtinga duomenų, leidžiančių nustatyti faktines aplinkybes, surinkimo požiūriu.

Į įtariamojo M. K. skundo argumentus, kad jam paskirtos kardomosios priemonės taikymas prieštarauja Konvencijai bei Konstitucijai, aukštesnysis teismas atsako, jog šie argumentai nėra teisingi. Konvencijos 5 straipsnio c punkte, taip pat Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidžiama suvaržyti asmens laisvę, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą. Konstatuotina, kad konkrečiu atveju bylos medžiaga rodo, jog šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių įtarti, kad M. K. dalyvavo padarant nusikaltimus, kuriuos padaręs jis įtariamas. Tuo tarpu įtariamojo nurodomi Konvencijos 2 straipsnis bei Konstitucijos 21 straipsnis draudžia kankinti žmogų, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis bei nustatyti tokias bausmes, tačiau byloje nėra jokių tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų.

Dėl įtariamojo skunde nurodytų argumentų, kad žemesnysis teismas tariamai nesvarstė galimybės taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, atsakytina, kad iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog toks klausimas teismo svarstytas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad žemesniojo teismo posėdyje dalyvaujantis įtariamasis teismo prašė skirti švelnesnę kardomąją priemonę,o skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Į įtariamojo skundo argumentus dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo byloje pasakytina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, jog ilgai besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešasis interesas šioje byloje yra svarbus, nes būtina netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti labai sunkius viešoje vietoje šaunamaisiais ginklais padarytus nusikaltimus, todėl šiuo atveju dar nėra pagrindo pripažinti, kad devynis mėnesius labai sunkių nusikaltimų byloje trunkantis suėmimas tęsiasi nepateisinamai ilgai.

Aukštesniojo teismo teisėjas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo M. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.