Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-525-2445-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-05
Bylos Nr.: A-525-2445-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02392-2011-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas: J. J.
Trečiasis asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, L. P. D., J. D.

Kategorijos

13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
13.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A525-2445/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02392-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Astai Briedienei,dalyvaujant vertėjai Gitanai Aleliūnaiteipareiškėjui J. J. (J. J.),pareiškėjo atstovui J. G. (J. G.),

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. Š.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. prašymą (tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, L. P. D. bei J. D.) dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. J. pareiškimu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 19–20), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas papildomai pratęsti 2011 m. sausio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110110-00003 įvykdymo terminą.

Nurodė, kad Inspekcija 2010 m. gruodžio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-101214-00086 (toliau – ir Aktas) dėl pareiškėjo rekonstruotos namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini). 2011 m. sausio 10 d. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110110-00003 (toliau – ir Reikalavimas) dėl jo rekonstruotos namo dalies. 2011 m. liepos 13 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110110-00003 dėl priežasčių, susijusių su procedūromis, buvo pratęstas iki 2011 m. spalio 31 d. Pareiškėjas paaiškino, kad visi rekonstruotos dalies namo dokumentai jau yra paruošti ir patvirtinti, bet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento statybos duomenų skyrius 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) J. J. informavo, kad statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas, nes nepateiktas rašytinis žemės sklypo savininkės sutikimas priestato statybai. Nors, kaip pabrėžė J. J., toks rašytinis sutikimas, pasirašytas J. D., kuri yra tiek žemės sklypo, tiek statinių bendrasavininkė, ir L. P. D., kuris yra statinių bendrasavininkas, yra. Jis buvo patvirtintas Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės D. B., ir pateiktas su visais dokumentais, reikalingais statybos leidimo išdavimui.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuotieji asmenys P. L. D. bei J. D. pateikė atsiliepimą (b.l. 43-44 ), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu pratęsti jam nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti visiškai nesutinka, prašė teismo pareiškėjo prašymą atmesti.

P. L. D. bei J. D. nurodė, kad pareiškėjas teisingai nurodo, jog Vilniaus miesto 11 notarų biuro notarė D. B. 2006 m. gegužės 17 d. patvirtino dokumentą, kuris pavadintas „sutikimu“, tačiau pareiškėjas sąmoningai iškreipia nurodyto dokumento turinį. Pasirašydami minėtą sutikimą, P. L. D. bei J. D. susitarė su J. J., kad jis nurodyto sutikimo pagrindu kreipsis į Administraciją ir gaus projektavimo sąlygų sąvadą rekonstrukcijai, bei sąvado pagrindu paruoš rekonstrukcijos techninį projektą. Toks sutikimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintu statybos techninis reglamentu STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvado“ 10.1 punkto reikalavimais. Kadangi 2006 metų gegužės mėnesį pareiškėjas neturėjo net preliminaraus rekonstrukcijos projekto, P. L. D. bei J. D. sutiko su J. J. ketinimais paruošti projektą, kuris turėjo būti suderintas su jais, tačiau nedavė ir negalėjo duoti sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus. Todėl Administracijos 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) pateiktas reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, nes statybos leidimas (pareiškėjo atveju, leidimas rekonstrukcijai) gali būti išduotas, tik esant jų pritarimui ir sutikimui rekonstrukcijos techninio projekto sprendiniams, o tokio dokumento nėra. Pabrėžė, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas 2006 m. gegužės 17 d. sutikimu, pradėjo rekonstrukcijos darbus ir juos atliko, nors pagal jų susitarimą turėjo paruošti darbų techninį projektą ir gauti jų pritarimą projekte numatomiems darbams. Pabrėžė, kad niekada nesutiko ir negalėjo sutikti su pareiškėjo savavaldžiavimu, nes pareiškėjas rekonstravo savo namo dalį grubiai pažeisdamas jų interesus, t. y. pastatė dviejų aukštų priestatą, kuris atsiremia į jų namo dalį, blokuoja priėjimą prie jų namo dalies, užstoja langus, be to, pastatė priestatą jiems priskirto žemės sklypo dalyje, todėl sutikimo įteisinti atliktos rekonstrukcijos padarinius P. L. D. bei J. D. neduos. Faktas, kad pareiškėjas nesiskaito su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kaip bendrasavininkiais, jų nuomone, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl jie gali pritarti tik tokiems rekonstrukcijos sprendimams, kurie atskirtų jų turtą nuo pareiškėjo. L. D. bei J. D. nuomone, pareiškėjo prašymas pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti gali būti tenkinamas tik tam, kad pareiškėjas nugriautų savavališkai pastatytą priestatą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą (b. l. 49-50), kuriuo prašo teismo pareiškėjo prašymą spręsti savo nuožiūra.

Inspekcija paaiškino, kad Inspekcijos darbuotoja, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, 2010 m. gruodžio 14 d. surašė pareiškėjui Aktą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2011 m. sausio 10 d. Reikalavimą, kuriuo J. J. įpareigotas savo lėšomis iki 2011 m. liepos 10 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti dalį gyvenamojo namo mansardos ir priestato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į buvusią padėtį. Aktas bei Reikalavimas buvo surašyti, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, nustačius, kad pareiškėjas savavališkai vykdo gyvenamojo namo dalies (mansardos) ir priestato rekonstrukciją, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, Inspekcija įpareigojo J. J. pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2011 m. liepos 10 d. Esant svarbioms priežastims, vadovaujantis to paties straipsnio nuostatomis, Inspekcija pareiškėjui priimto Reikalavimo terminą pratęsė trims mėnesiams iki 2011 m. spalio 31 d. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad pakartotinio termino pratęsimo galimybės Statybos įstatymas Inspekcijai nenumato. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti, asmuo gali kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad svarbiomis priežastimis terminui pratęsti laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Pažymėjo, kad pareiškėjas Inspekcijai su 2011 m. liepos 13 d. prašymu pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą pateikė atliktų darbų sąrašą ir Administracijai pateiktą 2011 m. liepos 11 d. prašymą išduoti leidimą statyti/rekonstruoti/atnaujinti (modernizuoti) pastatą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu (b. l. 80–83) pareiškėjo prašymą atmetė.

Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, atsižvelgė į Statybos įstatymo 28 straipsnio „Savavališkos statybos padarinių pašalinimas“ 1, 2 ir 3 dalies nuostatas. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad Inspekcijos Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl pareiškėjo rekonstruotos namo dalies nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis; kad J. D., kuri yra tiek žemės sklypo, tiek statinių bendrasavininkė, ir L. P. D., kuris yra statinių bendrasavininkas, 2011 m. lapkričios 28 d. surašė sutikimo panaikinimą, kuriuo 2006 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės D. B. patvirtintas sutikimas, duotas pareiškėjui, antro aukšto gyvenamojo namo rekonstrukcijai; kad Administracija 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) pareiškėją informavo, jog statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui nebus išduotas, kadangi nepateiktas rašytinis žemės sklypo savininkės J. D. sutikimas priestato statybai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismui nebuvo pateikta jokių svarbių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. J. Inspekcijos Reikalavimo įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas. Atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, analizę, teismas padarė išvadą, kad Inspekcija, pratęsdama Reikalavimo įvykdymo terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2011 m. spalio 31 d., tinkamai vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad teismui nebuvo nurodyta jokių svarbių priežasčių, nurodytų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, t. y. svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, atliekamomis, siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme sprendžiamas ginčas pagal J. J. Administracijai pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti jam statybos leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies rekonstrukcijai, nėra vertintinas kaip svarbi priežastis Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies kontekste. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė teismui svarbių priežasčių, patvirtinančių, kad Inspekcijos Reikalavimo įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašymas dėl Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III.

Pareiškėjas J. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 86–87), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1287-561/2012 ir pratęsti 2011 m. sausio 10 d. Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110110-00003 terminą

Nurodo, jog J. ir P. L. D. 2011 m. lapkričio 29 d. panaikino pareiškėjui išduotą sutikimą namo rekonstrukcijai, kuris buvo patvirtintas notarine tvarka. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.183 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog notarinės formos sutartis gali būti nutraukiama ar pakeista tik notarine forma. Nurodo, jog 2006 m. gegužės 17 d. sutikimas buvo duotas namo rekonstrukcijai, jame nebuvo nurodyta, kuri būtent namo dalis bus rekonstruojama. Atlikti darbai neišeina už rekonstrukcijos darbų ribų, tai reiškia, kad sutikimo esmė nebuvo pažeista. Apeliantas pabrėžia, jog rekonstrukcijos darbai buvo atlikti, projektinė dokumentacija buvo paruošta ir suderinta, prašymas išduoti statybos leidimą buvo pateiktas turint galiojantį bei notariškai patvirtintą bendrasavininkių sutikimą namo rekonstrukcijos darbams, todėl Administracijos Skyrius nepagrįstai neišdavė statybos leidimo. Remdamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 punktu, daro išvadą, kad savavališkos statybos įteisinimo procedūra pasibaigia statybos leidimą pateikus Inspekcijai. Kadangi visi reikalavimai leidimo išdavimui, 2011 m. rugsėjo 9 d. pateikus prašymą išduoti statybos leidimą, buvo įvykdyti, o Administracijos Skyrius neišdavė leidimo, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo išdavimo. Tai reiškia, kad procedūra dėl statybos leidimo išdavimo nebuvo užbaigta ir jos užbaigimui pareiškėjas įtakos neturi.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 96-98), kuriuo teismo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą J. Ir P. L. D. išdėsto analogiškus argumentus, kurie buvo pateikti su atsiliepimu. Papildomai daugiausia remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1707-426/2012, kurioje teismas nusprendė pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Administracijai dėl statybas leidžiančio dokumento išdavimo atmesti kaip nepagrįstą. Šioje byloje teismas nurodė, kad sprendžiant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas numatomiems darbams, reikėtų įvertinti tai, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiais darbais jie yra sutikę, t. y. būtina išsiaiškinti, ar sutikimas duotas tik bendrai teisei į statybą įgyvendinti, ar konkretiems statybos darbams atlikti. Taip pat labai svarbu įvertinti tai, kokiu pagrindu bendraturtis yra davęs sutikimą vykdyti statybas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-764/2009 ir 2009 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-885/2009, teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymą reikalingas pateikti sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Savo ruožtu bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Bent vieno iš statinio ar (ir) žemės sklypo bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus nebuvimas yra pakankamas pagrindas statybos leidimą pripažinti neteisėtu. Taigi, nesant visų bendraturčių sutikimo, statybos leidimas negali būti išduodamas. Teismas nurodė, kad prašymo išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį pastatą pateikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 18 dalyje pateikta rekonstrukcijos sąvoka apima pareiškėjo atliktus darbus – priestato pristatymą. Pakitus teisiniam reglamentavimui, priestato pristatymas nebepriskiriamas rekonstravimui. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad žemės sklypo ir pastato bendrasavininkiai sutiko, jog būtų pristatytas priestatas. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą ir atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija darė išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys J. D. bei P. L. D., kaip žemės ir statinio bendraturčiai, nedavė sutikimo pareiškėjui J. J. pristatyti priestatą, kuris yra būtinas, siekiant gauti leidimą tokiu būdu rekonstruoti statinį. J. ir P. L. D. taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas 2006 m. gegužės 17 d. sutikimu pradėjo rekonstrukcijos darbus, nors pagal susitarimą turėjo tik paruošti darbų techninį projektą ir gauti jų pritarimą projekte numatomiems darbams atlikti. Statybų metu jie pareiškėją ne kartą informavo, kad jis stato priestatą jiems priskirto žemės sklypo dalyje, bet į šias pastabas pareiškėjas nereagavo ir toliau vykdė statybos darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas papildomai pratęsti 2011 m. sausio 10 d. Inspekcijos Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, nes Reikalavimas laiku negali būti įvykdytas dėl svarbių, ne nuo jo priklausančių, su procedūromis susijusių, priežasčių.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Šių, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Inspekcijai statytojui (užsakovui) nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1-3 punkto reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant statybas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam buvo pateiktas Reikalavimas, pasirinko antrąjį elgesio modelį, t. y. kreipėsi į Administraciją dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau iki Inspekcijos Reikalavimo termino pabaigos Administracija tokio leidimo neišdavė, motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nepateikė rašytinio sklypo ir statinių bendrasavininkų sutikimo dėl priestato statybos. Pareiškėjas nesutiko su tokiu Administracijos sprendimu, nes minėtas sutikimas Administracijai buvo pateiktas kartu su prašymu išduoti leidimą. Nesutikdamas su tokiu Administracijos sprendimu, pareiškėjas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į Inspekciją dėl Reikalavimo termino pratęsimo, kartu pateikdamas įrodymus, kad prašymas statybos leidimus išduodančiai institucijai – Administracijai ? jau pateiktas, tačiau neišduotas dėl svarbių, su procedūromis susijusių priežasčių. Inspekcija šią priežastį pripažino svarbia ir Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė trims mėnesiams. Kadangi, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, Inspekcija turi teisę reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti tik vieną kartą, o dėl termino pratęsimo ilgesniam laikui sprendžia teismas, šioje byloje spręstinas klausimas ar egzistuoja svarbios priežastys, leidžiančios minėtą terminą pratęsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas Administracijos spendimą neišduoti statybos leidimo skundė teismui (administracinė bylos pirmosios instancijos teisme Nr. I-1707-426/2012) ir ši byla iki šiol nėra pasibaigusi, nes pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (administracinės bylos apeliacinė instancijos teisme Nr. A602-2605/2012).

Kadangi, kaip minėta, galutinis sprendimas byloje dėl Administracijos įpareigojimo pareiškėjui išduoti statybos leidimą dar nėra priimtas, neatmestina galimybė, kad pareiškėjo skundas bus patenkintas ir Administracija bus įpareigota išduoti statybos leidimą. Tokiu atveju Reikalavimo įvykdymo terminas neabejotinai būtų pripažįstamas praleistu dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti pratęsiamas, kol Administracija išduos statybos leidimą ir taip pareiškėjo statybos bus įteisintos. Priešingu atveju, teismui atmetus pareiškėjo prašymą, Reikalavimas, net ir per pratęstą jo įvykdymo terminą, negalėtų būti įvykdytas įteisinant statybas ir pareiškėjas privalėtų jį įvykdyti kitu būdu, t. y. vienu iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 1-3 punktuose nurodytų būdų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendžiamas ginčas pagal pareiškėjo Administracijai pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo jam išduoti statybos leidimą, nėra vertintinas kaip svarbi priežastis Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimui Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies kontekste. Priešingai, atsižvelgiant į pateiktus argumentus, darytina išvada, jog minėta byla dėl įpareigojimo Administracijai išduoti statybos leidimą yra reikšminga teisingam šios administracinės bylos išsprendimui, taip pat siekiant suderinamų, vienas kitam neprieštaraujančių ir įvykdomų teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus skirtingas administracines bylas. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija, remdamasi pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad byla dėl įpareigojimo Administraciją išduoti statybos leidimą dar nėra išnagrinėta, ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, kad posėdis minėtoje byloje paskirtas 2012 m. spalio 30 d., atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalį, suteikiančia teismui teisę atidėti teismo sprendimo paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai dienų, daro prielaidą, jog galutinis sprendimas minėtoje byloje gali būti priimtas ir įsiteisės ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 19 d.. Būtent nuo šios datos (2012 m. lapkričio 19 d.) išnyksta pirmiau aptarta priežastis Reikalavimo termino prailginimui, todėl pareiškėjui nustatytinas papildomas terminas Reikalavimo įvykdymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingas ir pakankamas terminas, kuriuo turi būti pratęsiamas Reikalavimo įvykdymo terminas yra 2 mėnesiai, todėl pareiškėjo prašymas pratęsti terminą Reikalavimo įgyvendinimui tenkintinas ir Reikalavimo įvykdymo terminas pratęstinas iki 2013 m. sausio 19 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pratęsti 2011 m. sausio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110110-00003 įvykdymo terminą iki 2013 m. sausio 19 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė