- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-590-120-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00610
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam A. A., jo gynėjai advokatei Vidutei Tiškuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, nuteistojo A. A. ir nukentėjusių A. P. bei, L. P.“ apeliacinius skundus dėl 2010 m. birželio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. nuteistas 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bei paskirta poveikio priemone uždraudžiant trejus metus vairuoti transporto priemonę.
Taikytas BK 75 str. ir jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojus jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms
Tenkinti iš dalies civiliniai ieškiniai ir nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti iš jo priteista A. P. ir L. P. priteista 66773,60 ir 66.673,60 lt bei po 1500 lt advokato išlaidoms padengti.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustato:
Žemesnės instancijos teismas
A. A. pagal BK 281 str. 6 d. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. apie 23,10 val., kelio Onuškis-Butrimonys-Punia 30-ame kilometre, būdamas neblaivus ( konstatuota 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija), pažeidęs KET 14, 9, 134 p. reikalavimus, t.y., vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keleivius užkliudžius jo ranką, iškilusios grėsmės eismo saugumui metu nesulėtinęs greičio ir nestabdydamas nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsirenkė į pakelės medžius, ko pasėkoje dėl kartu su juo važiavusiam keleiviui R. P. padaryto galvos smegenų sumušimo, kaklo stuburp IV, V slankstelių lūžimo, kaklo stuburo V, VI slankstelių panirimo, pilno skersinio kaklo stuburo smegenų pažeidimo bei išsivysčiusio trauminio stuburo smegenų skersinio mielito, 2009 m. lapkročio 16 d. R. P. mirė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti, panaikinant A. A. BK 75 str. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Nurodo, kad pagrindo manyti, jog tokiu būdu bus pasiekti bausmės vykdymo tikslai, teismas nekonstatavo. Teismo nurodyti BK 75 str. taikymo pagrindai įtakos turi tik bausmės paskyrimui, o ne jos vykdymo atidėjimui. A. A. padaryti KET pažeidimai – šiurkštūs. Neblaiviame stovyje vairuodamas automobilį, ir pats nuteistasis tai suvokė, o tai patvirtina jį buvus itin neatsargų bei abejingą galimoms kilti pasekmėms. Jo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga. Neįvertino teismas ir nuteistojo elgesio tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo (nuteistasis gynėsi vairavęs automobilį ir atsakomybės už sukeltas sunkias pasekmes, neprisiėmė. Be to, jis už greičio viršijimą 2009 m. yra baustas administracine tvarka, o 2008 metais ta tvarka 2 kartus baustas už kitus KET pažeidimus, tad pagrindo BK 75 str. taikymui teismas neturėjo.
Apeliaciniu skundu nukentėjusios A. P. bei L. P. prašo teismo nuosprendį dėl nepagrįsto BK 75 str. taikymo bei nepagrįstai priteisto per mažo civilinio ieškinio pakeisti ir priimti naują nuosprendį, panaikinant nuteistajam BK 75 str. taikymą ir priteisiant joms padarytai neturtibei žalai atlyginti po 118.273 lt. Nurodo, kad nuteistasis po įvykio atviras nebuvo, neigė vairavęs automobilį. Jo prisipažinimas kaltu nenuoširdus. Jo padarytas nusikaltimas šiurkštus, jis yra linkęs daryti nusikaltimus, tad pagrindo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, nebuvo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje pakeisti ir nukentėjusioms priteistos neturtinės žalos sumas žymiai sumažinti. Nurodo, kad teismo iš jo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra itin didelės ir jos neužtikrina protingos priešingų jo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyros. Be teismo iš jo priteistos sumos, jis taip pat privalės atlyginti ir 47.414 lt Valstybinei ligonių kasai už R. P. gydymą. Neįvertino teismas ir to, kad be draudimo bendrovės A. P. išmokėtų 16.434,11 lt, bei L. P. išmokėtų 1726,40 lt, jis, pagal galimybes, joms abiems irgi sumokėjo 2900 lt. Priteisdamas iš jo po 66.773,60 lt abiem nukentėjusioms, teismas neatsižvelgė į visos visuomenės pragyvenimo lygį, neįvertino jog jis už R. P. gydymą ligoninėje, taip pat turi atlyginti ir Valstybei ir 47.414 lt gydymo išlaidų. Jis ir sutuoktinė darbo šiuo metu neturi, abu registruoti darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokų negauna, augina mažametę dukrą, kas mėnesį turi mokėti bankui 548,80 lt būsto paskolos dengimui ir yra išlaikomi sutuoktinės tėvų. Patenkinus priteistus ieškinius, nukentėtų be pragyvenimo šaltinio liksianti jo šeima, tad iš jo neturtinei žalai atlyginti priteistos sumos yra neprotingos ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas bei nukentėjusių A. P. ir L. P. skundai BK 75 str. taikymo dalyje yra pagrįsti ir tenkintini pilnai. BK 75 str. taikymas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, naikintinas, o nuosprendis keistinas.
Nukentėjusios-civilinės ieškovės L. P. skundas neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas iš dalies ir nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų, keistinas, o nukentėjusios- civilinės ieškovės A. P. skundas neturtinės žalos atlyginimo dalyje bei nuteistojo A. A. skundas atmestini.
Dėl BK 75 str. taikymo
Automobilio vairavimas susijęs yra su itin didele rizika, tad jį vairuojantis asmuo turi ne tik būti labai atidus ir apdairus, bet ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. O ir paskiriama bausme siekiama turi būti ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, atimti ar apriboti jiems galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymo ir nenusikalstų, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
A. A. šiurkščiai pažeidė eilę KET reikalavimų: automobilį vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio (konstatuota 2 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje), šiurkščiai pažeidė KET 14 p. reikalavimus; automobilio vairavimo metu nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių, pažeidė KET 9 p. reikalavimus; po jo rankos užkliudymo nelėtindamas greičio ir nestabdydamas automobilio, jis pažeidė KET 134 p. reikalavimus.
Transporto vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, patvirtina ne tik itin didelio neatsargumo, bet ir abejingumo įstatymų reikalavimams ir aplinkiniams buvimą nuteistojo veiksmuose. A. A. buvo gerai žinoma, jog dėl alkoholio vartojimo neišvengiamai dėmesys ir orentacija susilpnėja, o eismo įvykio kilimo tikimybė, padidėja. Vairuodamas automobilį neblaiviame stovyje, A. A. suvokė ir tai, kad ir automobilio vairavimas neblaiviame stovyje, ir po jo rankos užkliudymo sekęs automobilio važiavimo greičio nelėtinimas bei nestabdydamas, gali sukelti autoįvykį. Duodamas parodymus pirmos instancijos teisme A. A. patvirtino, kad, automobilio vairavimo metu, jis, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius todėl, kad dėl girtumo neįvertino situacijos ir nesuvaldė automobilio.
Šiuo konkrečiu atveju, apsvaigusiam nuo alkoholio nuteistojam šiurkščiai pažeidus KET, žmogus ir buvo mirtinai sužalotas, tad nuteistojo padaryta nusikalstama veika sukeltos pasekmės laikytinos žymiai pavojingesnėmiss, nei kad tokios pat pasekmės būtų sukeltos analogiškais blaivaus asmens veiksmais.
Pagal baudžiamuosius įstatymus, konkrečių BK specialios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose nustatytas bausmes, teismas turi skirti laikydamasis BK bendrojoje dalyje nustatytų reikalavimų. Bausmę skiriant, teismui yra privalu atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (BK 54 str. 1, 2 d.), nustatytų sunkinančių ir (ar) lengvinančių atsakomybę aplinkybių kiekį, reikšmę, tarpusavio santykį ir, skiriamos bausmės dydį skaičiuojant nuo įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkio, motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 62 str.2 d.). Šiuos reikalavimus teismas pažeidė.
Už BK 181 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta tik laisvės atėmimo nuo 3 iki 10 metų bausmė. Teismo nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai –prisipažinimas kaltu ir nuoširdus gailėjimasis (lengvinančios atsakomybę aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, pagal išgales dalies žalos atlyginimas, šeimyninė padėtis, finansinių įsipareigojimų turėjimas davė tik pagrindą teismo nuosprendžiu nuteistajam nustatyti mažesnę, nei kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, t.y., 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri neginčijama.
Bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, t.y, teismui nuteisus nusikalstamas veikas padariusį asmenį ne daugiau kaip 3 metams už padarytus nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus arba ne daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo bei konstatavus pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.), buvimą.
Teismas gi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, kartu su bausmės skyrimo motyvais, grindė nusikaltimo padarymu dėl neatsargumo, pagal išgales dalies žalos atlyginimu, administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturėjimu, nuteistojo savotiško įsipareigojimo pristatyti žuvusįjį į namus, buvimu bei siekimu per maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo laiką įsitikinti ar kaltinamasis nepažeis ir ateityje laikysis įstatymų.
Kolegija su tokia teismo nuomone nesutinka, nes nei viena iš šių teismo nurodytų aplinkybių, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai pasiekti gali būti be realaus bausmės atlikimo, neduoda.
Vykdymo atidėjimo taikymas galimas yra tik kruopsčiai ir visapusiškai įvertinus visą byloje nustatytų aplinkybių visumą.
Nuteistasis KET pažeidė šiurkščiai (vairavo neblaivus, automobilio vairavimo metu nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių, po jo rankos užkliudymo nelėtindamas greičio ir nestabdydamas automobilio, buvo neatidus kitiems, savo padaryta veika sukėlė labai sunkias ir nepataisomas pasekmes). Jis neteistas, tačiau administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus 2005 metais baustas 2 kartus, 2008 metais 1 kartą, 2009 metais – 1 kartą. Paskutinį kartą KET, viršydamas greitį, nuteistasis pažeidė 2009 m. liepos 21 d., t.y., prieš skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymą. Nors už 2005 ir 2008 m. padarytus administracinės teisės pažeigimus nuteistajam nutarimais skirtų administracinių nuobaudų galiojimo laikas ir išnykęs, bet buvę faktai yra jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo, t.y., 2009 m. rugsėjo 14 d., nuteistasis, už 2009 m. liepos 21 d. viršijant greitį padarytą administracinės teisės pažeidimą, pagal ATPK 124 str. 6 d. nubaustas yra 1.000 lt bauda ir atėmimu teisės 1 mėnesį vairuoti transporto priemonę, tad BK 75 str. taikymo grindimas tuo, kad A. A. už KET pažeidimus nebaustas, akivaizdžiai yra neteisingas.
Akivaizdžiai nepagrįstas yra ir nuosprendyje konstatuotas BK 75 str. taikymo pagrindas, jog įvykio dieną paties žuvusiojo veiksmai savotiškai įpareigojo apsvaigusį nuo alkoholio žuvusiojo draugą, t.y. nuteistąjį, vairuojamu automobiliu vežti žuvusįjį į namus. Jokie įstatymai, jokios visuotinai pripažintos moralės bei elgesio normos, jokie draugystės ryšiai neleidžia ir neįpareigoja grubiai pažeidinėti KET, vairuojant transportą neblaiviame stovyje, reikalui esant sąmoningai nelėtinant greičio bei nestabdant automobilio.
Akivaizdžiai neteisingas yra ir BK 75 str. taikymas siekiant įsitikinti ar kaltinamasis nepažeis ir ateityje laikysis įstatymų, nes įstatymas (BK 75 str. 1 d.) bausmės vykdymo atidėjimo taikymą leidžia tik teismui konstatavus pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, buvimą.
Išanalizuotos bylos aplinkybės pagrindo BK 75 str. taikymui neduoda ir rodo, kad, taikydamas jį, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje prokuroro bei nukentėjusių skundai pagrįsti ir BK 75 str. taikymas naikintinas.
Dėl nuteistojo ir nukentėjusių skundo civilinio ieškinio dalyje
Neturtinės žalos padarymo buvimą patvirtina asmens fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos ir kito, teismo įvertinto pinigais, buvimas.
Lietuvos Aukščiausio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika rodo, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja pilnamečiai asmenys (Aukš. teismo bylos Nr. 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007).
Nuteistasis A. A., vairuodamas transporto priemonę neblaiviame stovyje bei nesilaikydamas kitų KET reikalavimų, grubiai pažeidė KET, tad jis prisiėmė ne tik baudžiamąją, bet ir civilinę atsakomybę už visus jo veiksmų padarinius, tad ieškinys neturtinei žalai atlyginti, pagrįstas.
Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principo taikymas neįmanomas, tačiau siekimas kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą fizinę bei dvasinę skriaudą yra privalus. Neturtinės žalos maksimumo bei minimumo įstatymai nenumato, tad nustatydamas josios dydį, teismas įpareigotas yra atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė.
Civilinėms ieškovėms nuteistojo nusikalstama veika sukeltos negrįžtamos pasekmės tikrai yra itin sunkios, nes, R. P. autoįvykio metu žuvus, civilinė ieškovė A. P. neteko sūnaus, o civilinė ieškovė L. P. neteko vyro. Kiekviena iš jų neturtinei žalai atlyginti prašė teismo priteisti po 120.000 lt (viso 240.000 lt) kiekvienai.
Nukentėjusių prašoma kiekvienai jų priteisti po 120.000 lt neturtinės žalos atlyginimo suma tikrai yra neadekvati ir nuo teismų formuojamos praktikos panašiose bylose (2K-228/2007, 2K-114/2008) esminiai nukrypsta, akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų (byla Nr. 3K3-529/2008). Šiuo konkrečiu atveju, byloje aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas būtų galėjęs padaryti išvadą, jog esanti žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma neturtinei žalai atlyginti leidžia nukentėjusių nurodomas sumas pripažinti joms padarytos neturtinės žalos dydžiu, nebuvo. Cvilinės ieškovės nenurodo jų ir savo apeliaciniame skunde, tad pagrindo jų prašomą 240.000 (120.000+120.000) lt. sumą pripažinti nukentėjusioms padarytos neturtinės žalos dydžiu, kolegija taip pat neturi.
Šiuo konkrečiu atveju, eismo įvykyje nukentėjo, t.y., žuvo 1 žmogus. Nukentėjusiais byloje pripažinti du asmenys (žuvusiojo žmona ir motina) ir abu jie pareiškė savarankiškus ieškinius byloje. Abejonių, kad ir žmoną, ir motiną su žuvusiuoju siejo artimi dvasiniai ryšiai ir, kad abi jos, žuvus R. P., realiai patyrė dvasines kančias, išgyvenimus, nepatogumus ir t.t., nekyla. Formuojamoje teismų praktikoje šios kategorijos bylose priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti yra nuo 20.000 iki 180.000 lt.
Skundžiamoje byloje, civilinėms ieškovėms dėl R. P. žūties konstatuota padaryta 140.000 lt neturtinės žalos suma ir ji pilnai atitinka tiek bylos aplinkybes, tiek ir formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, tiek ir žalos atlyginimo proporcingumo principą (2K-274/2010), todėl pagrindo šią teismo nustatytą bendrą atlygintinos neturtinės žalos dydį didinti, nėra. Civilinių ieškovių skundas šioje dalyje laikomas nepagrįstu.
Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo A. A. skundą bei nukentėjusioms priteistą neturtinės žalos dydį mažinti.
Nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad nusikaltimą A. A. padarė dėl neatsargumo, bet ir į jo veiksmais sukeltas labai sunkias negrįžtamas pasekmes (žuvo žmogus, mažametis vaikas neteko tėvo), žalą padariusio asmens kaltę (automobilį nuteistasis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio), jo turtinę padėtį, šeimą, prisiimtas pinigines prievoles bankui, tai, kad jis augina mažametę dukrą bei į teisminę praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, tad nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog, priteisdamas neturtinę žalą, teismas neįvertino jo turtinės ir šeimyninės padėties, nepagrįsti. Tai, kad dėl ekonominio nuosmūkio šiuo metu visuomenės pragyvenimo lygis nėra itin aukštas, tai, kad 2010 m. gegužės 5 d. duomenimis A. A. (t.2, b.l. 6) bei 2010 m. gegužės 11 d. duomenimis J. A. įsiregistravo Alytaus darbo biržoje, pagrindo padarytos neturtinės žalos mažinimui taip pat neduoda. Įregistravimas darbo biržoje nereiškia, kad joje registruotas jis bus visą savo likusį gyvenimą. Taip pat nėra pagrindo ir teigti, kad šalyje esanti ekonominė padėtis leistų teismo nustatytą 140.000 lt padarytos neturtinės žalos dydį laikyti per dideliu ir neatitinkančiu gyvenimo realijų. Nuteistasis yra jauno amžiaus (gim 1984 m. gruodžio 13 d.), turi įgijęs profesinį išsilavinimą ir dirbti bei uždirbti gali ir galės ateityje.
Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie nuteistojo darbą, byloje prieštaringi. Nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos nuteistasis, duodamas parodymus, tvirtina niekur nedirbąs ir negaunąs atlyginimo, tačiau iš jo paties bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos 2010 m. balandžio 9 d. išduotos pažymos (t.1, b.l.152-153) matyti, kad jis nuo 2008 m. dirba I. N. AB medelyne. Vadinasi, apklausų metu teigdamas jog nedirba, nuteistasis sakė netiesą. Iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktos 2009 m. rugpjūčio 14 d. išduotos SEB banko pažymos matyti, kad bankui kas mėnesį kredito įmokas jis taip pat moka laiku. Vadinasi, lėšų ir pragyvenimui, ir banko paskolų dengimui nuteistasis nestokoja.
Visų suminėtų aplinkybių visuma pagrindo nuteistojo skundo tenkinimui jame nurodytais motyvais, neduoda, todėl nuteistojo A. A. skundas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.
Pagal vieną iš atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo konkrečioje byloje byloje kriterijų, konkrečioje byloje kiekvienam nukentėjusiam nustatatomos atlygintinos neturtinės žalos dydis priklauso nuo nukentėjusių eismo įvykyje asmenų skaičiaus ir asmenų, pripažintų nukentėjusiais baudžiamajame procese bei pareiškusių civilinius ieškinius skaičius. Nustatydami neturtinės žalos dydį atskiriems civilinius ieškinius padavusiems nukentėjusiems, teismai turi vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgti į civilinius ieškinius padavusių asmenų, į žuvusių asmenų skaičių, į jų priklausymą atskiroms ar skirtingoms šeimoms. Esant tokioms aplinkybėms, teismas teisės normas neturtinės žalos atlyginimo dalyje taikė tinkamai ir pagrįstai konstatavo 140.000 lt neturtinės žalos nukentėjusioms padarymą.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismas nuosprendžiu kiekvienai nukentėjusiai konstatavo vienodo dydžio neturtinės žalos padarymą, t.y. po 70.000 lt kiekvienai.
Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, neturtinės žalos suma nuo nukentėjusių trečiųjų asmenų, nepriklauso ir yra viena visam įvykiui.
Nuteistojo vairuotas automobilis 2009 m. birželio 2 d. sudaryta draudimo sutartimi privalomuoju draudimu apdraustas buvo Lietuvos draudime. 2007 m. birželio 11 d. įsigaliojęs privalomojo draudimo įstatymas dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. neturtinę žalą atlyginti turėjo 1.000 eurų ribose (3452,80 lt). Pagal CK, esant sudarytai civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai, žalą padaręs asmuo atlygina žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas. Duomenys byloje rodo, kad draudimo bendrovė abiem ieškovėms neturtinę žalą draudiko pareigos apimties ribose atlygino išmokėdama kiekvienai jų po 1726,40 lt (3452,80:2). Vadinasi, kitą neturtinės žalos dalį, t.y. po 68.273,60 lt (70.000-1.726,40) nukentėjusioms atlyginti turėtų nuteistasis. Tačiau iš duomenų byloje matyti, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 1500 lt A. P. bei 1400 lt L. P. nuteistasis atlygino laisvanoriškai, tad nukentėjusiai A. P. neatlyginta liko 66.773,60 lt (68.273,60-1.500), o L. P. neatlyginta liko 66.873,60 (68.273,60-1400) lt dydžio žalos. Vadinasi, būtent tokio dydžio žalos padarytai neturtinei žalžalai atlyginti teismas r turėjo kiekvienai jų priteisti. Gi iš teismo nuosprendžio matyti, kad faktiškai civilinei ieškovei A. P. teismas ir priteisė visą likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį, t.y. 66.773,60 lt, tačiau L. P. priteisė 66.673,60 lt, t.y. ne visą jai padarytos ir neatlygintos žalos dalį, todėl šioje dalyje civilinės ieškovės A. P. skundas laikomas nepagrįstu ir atmetamas, o civilinės ieškovės L. P. ieškinys tenkinamas iš dalies ir neturinei žalai atlyginti teismo priteista 66.673,60 lt suma didinama iki 66.873,60 lt.
Nukentėjusių skunde pareikštas prašymas priteisti joms turėtas advokato atstovavimo išlaidas, deklaratyvus. Prašoma suma, nenurodyta. Jų buvimą tvirtinančių duomenų, nėra. Skundo nagrinėjime joks nukentėjusių atstovas nedalyvavo, tad prašymas šioje dalyje laikomas nepagrįstu ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 1 d. 3 p., 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Prokuroro ir nukentėjusių A. P. bei L. P. apeliacinius skundus BK 75 str. nuteistajam A. A. taikymo dalyje tenkintini pilnai.
2010 m. birželio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį BK 75 str. A. A. taikymo dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir pasiųsti A. A. teismo jam paskirtos ketverių metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimui į atvirąją koloniją.
Nukentėjusios-civilinės ieškovės L. P. skundą neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinti iš dalies ir šioje dalyje 2010 m. birželio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų, pakeisti ir nukentėjusiai L. P. iš nuteistojo A. A. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 66.673,60 lt padidinti iki 66.873,60 lt.
Nukentėjusios- civilinės ieškovės A. P. skundą neturtinės žalos atlyginimo dalyje bei nuteistojo A. A. skundą, atmesti
Likusioje dalyje 2010 m. birželio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.