- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-35330-931/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28970-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui D. G. dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ADB „Gjensidige“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. G. 483,04 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis policijos pažyma buvo nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovas) (draudimo liudijimas (sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), ieškovas išmokėjo bendrą 483,04 EUR dydžio draudimo išmoką kompensuodamas eismo įvykio metu patirtą žalą. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino.
Patikslinto ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui laikomi įteiktais tinkamai 2019 m. lapkričio 25 d. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių esant CPK nustatytiems pagrindams.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas ir D. J. 2019 m. vasario 1 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, draudimo laikotarpis nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (e. b. l. 32-33).
Į bylą teikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 31 d. rašto kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3-4). Nustatyta, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos (e. b. l. 3-4).
Be to, į bylą teikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo protokolo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20, 48-50). Nustatyta, kad atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos (e. b. l. 20).
Nustatyta, kad draudimo sutarties sudarymo metu automobilio valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini), o aukščiau nurodytų eismo įvykių metu – (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateiktų duomenų apie indentifikavimo numerį (VIN kodą; kėbulo numerį) matyti, kad eismo įvykiai sukelti vairuojant automobilį, kurio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta minėta 2019 m. vasario 1 d. sutartimi. Į bylą pateiktos atliktų mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, jog ieškovas atlygino eismo įvykių metu padarytus nuostolius išmokėdamas draudimo išmokas S. P. bei M. K. (iš viso 483,04 EUR). Ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas žalos neatlygino.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas). Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (2018 m. lapkričio 1 d. redakcija) 59.4 punkte įvirtinta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovo prašomą priteisti žalą (išmokėtas draudimo išmokas) (CPK 178, 185 straipsniai). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 483,04 EUR žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl yra tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (483,04 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis) (e. b. l. 19).
Byloje patirta 3,72 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui D. G. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 483,04 EUR (keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 4 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (483,04 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,72 EUR (trijų eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos naudai.
Suma, priteista Lietuvos Respublikai, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.