- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-818-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00888-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- P. D.
- Kategorijos
- 45.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-818-370/2012
2012 m. gegužės 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-695-890/2011 pagal ieškovo P. D. ieškinį D. D. dėl skolos priteisimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-12-13 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 32 400 Lt skolos už parduotą medieną, 885,70 Lt palūkanų iki civilinės bylos iškėlimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas iš jo pirko 48 m³ uosio medienos, po 800 Lt už 1 m³, t. y. iš viso už 38 400 Lt kainą. Šalys sutarė, kad atsakovas sumokės 12 000 Lt iškart, o likusią sumą – vėliau. Atsakovas medieną išsivežė per dvi dienas, pats pasiūlė atsiskaitymą įforminti surašant paskolos raštelį, kuris antrą dieną, t. y. 2009-01-22 išvežus visą nupirktą medieną, ir buvo surašytas. Rašant raštelį, baigėsi rašiklio rašalas, todėl raštelis baigtas rašyti kita rašymo priemone. Kadangi atsakovas vietoj žadėtų 12 000 Lt iškart teturėjo sumokėti 6 000 Lt, likusi raštelyje nurodyta likusi sumokėti suma buvo ištaisyta iš 26 400 Lt į 32 400 Lt. Raštelį savo ranka surašė ir pasirašė atsakovas. Raštelio rašymą matė liudytojas V. T., kad atsakovas vežėsi medieną, matė liudytojai A. E. ir V. S.. Suėjus raštelyje nurodytam terminui, ieškovas pareikalavo grąžinti skolą, tačiau atsakovas tai padaryti vengė ir skolos negrąžino. Atsakovas iš ieškovo pirko medienos ir anksčiau, maždaug nuo 2008 m. spalio ar lapkričio mėnesio, tačiau mažais kiekiais, ir pinigus sumokėdavo iš karto. Ieškovas tuo metu dirbo UAB „Tėvukų medis“ direktoriumi, tačiau atsakovas pirko medieną iš ieškovo, kaip fizinio asmens, o ne iš bendrovės. Ieškovas iš viso turėjo virš 50 m³ lentų, iš kurių du pasiliko savo reikmėms.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovą pažįsta, tačiau jam nėra skolingas, šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, o raštelis yra tik juodraštis, surašytas kelių asmenų ne viena rašymo priemone. Atsakovas dirbdavo su mediena, tačiau jo gaminiai smulkūs, iš ieškovo niekada neteko įsigyti medienos. Pripažino, jog dalį raštelio rašė jis, t. y. jo įrašai yra „aš, D. D. skolinuos iš P. D., asmens kodas“, asmens kodas baigtas rašyti iki galo jo ranka; kitą eilutę (sumą ir datą) rašė ne jis; „grąžinsiu po 10 000 Lt dalimis“ rašė jis, „kas mėnesį“ – ne jis; adresas ir telefono numeris rašyti jo ranka; parašas – ne jo; toliau – ne jo. Tačiau nurodė, kad raštelis rašytas tariantis dėl 20 000 Lt paskolos, t. y. atsakovas ketino iš ieškovo pasiskolinti savo verslui, norėjo pirkti stakles. Galbūt tą 2009-01-22 dieną atsakovas ir buvo pas ieškovą dėl paskolos, bet ieškovas pinigų jam nepaskolino. Kai išmetė raštelį, jame nebuvo nei atsakovo, nei ieškovo parašų, nei žodžių „kas mėnesį“, nei sumos, nei datos. Atlikti ekspertizės atsakovas neprašė, nes tai netikslinga.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-12-13 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui bei 17,05 Lt pašto išlaidų valstybei, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsakovo atsikirtimus, kad jis neva nerašė dalies raštelio, kad raštelis yra tik nebaigto paskolos sandorio įrodymas, įvertino ieškovo naudai, kadangi atsakovas nepateikė savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, atsisakė rašysenos ekspertizės. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovui, kaip UAB „Tėvukų medis“ direktoriui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai sudarant sandorius, ir konstatavo, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu, nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų pirkimo–pardavimo sandorio su atsakovu sudarymą: byloje nėra įrodymų, jog ieškovas sandorio sudarymo metu turėjo nurodytą kiekį, t. y. 48 m³ uosio medienos, taip pat nėra duomenų, jog būtent tokią prekę sutarė parduoti atsakovui ir nurodytą kiekį medienos atsakovui perdavė. Teisme apklausti liudytojai V. A. T., A. E. ir V. S. negalėjo nurodyti nei kokį kiekį, nei kokios medienos turėjo ieškovas, sandorio sudarymo aplinkybių konkretizuoti taip pat negalėjo, kokį kiekį ieškovas medienos perdavė atsakovui nenurodė, liudytojas V. A. T. matė, jog atsakovas davė dalį pinigų ieškovui, rašė kažkokį raštelį, kitą dieną išvežė visą medieną. Teismas atkreipė dėmesį, jog liudytojo V. A. T. nurodytos aplinkybės nesutapo su ieškovo nurodytomis faktinėmis sandorio sudarymo aplinkybėmis: ieškovas teigė, jog atsakovas medieną vežė dvi dienas, o 6 000 Lt jam davė raštelyje nurodytą dieną 2009-01-22, kai atsakovas baigė išvežti medieną. Nesutampa ieškovo ir liudytojo V. S. nurodomos faktinės aplinkybės dėl to, kokiais automobiliais buvo išvežta mediena. Be to, liudytojas V. S. teisme nurodė, kad kai jis iš ieškovo pirkdavo medieną, jam ieškovas visada išrašydavo kvituką, o kad medieną ieškovas parduotų dideliais kiekiais, jam neteko matyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas, pažymėjęs, jog ieškovas sandorio sudarymo metu buvo bendrovės direktorius, nevertino aplinkybių, jog ieškovas taip pat buvo stalius, be jo įmonėje dirbo buhalterė ir vadybininkas, ieškovo išsilavinimas tik vidurinis, o atsakovas verslo ir teisės kolegijoje įgijo teisinį išsilavinimą, jo žinios tiek teisės, tiek verslo srityje yra žymiai gilesnės, nei ieškovo, kuris pats surašęs raštelį dėl paskolos, tikėjosi išvengti atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sandorį. Remiantis CK 6.193 str. 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nuolat elgėsi nesąžiningai: reikalaudamas surašyti klaidinančio turinio raštelį, savo adresą nurodė neteisingą (realiai neegzistuojantį – duomenys neskelbtini), nors pats gyvena (duomenys neskelbtini); bylos nagrinėjimas buvo atidėtas atsakovui prašant suteikti laiko išsiaiškinti dėl rašysenos ekspertizės skyrimo sąlygų, aiškino teismui, kad jo parašas yra suklastotas, tačiau vėliau ekspertizės atsisakė, klaidino teismą teigdamas, jog raštelis yra juodraštis, atsakovas jame rašęs tik kas kelintą žodį ir pan. Nors teismas atsakovo teiginius dėl raštelio įvertino ieškovo naudai, tačiau šių aplinkybių neįvertino visame bylos kontekste. Atsakovas vieną neįtikinamą raštelio sudarymo versiją keitė kita jų nepagrįsdamas jokiais įrodymais. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, yra nepagrįsta. Šios aplinkybės įrodytos paskolos rašteliu, liudytojų parodymais, atsakovo paaiškinimais, kad jis verčiasi medienos gaminių verslu. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas atsakovui pardavė medieną – uosines lentas, kad medienos kiekis buvo didelis, buvo vežama dvi dienas, keliomis mašinomis iš dviejų džiovyklų ir sandėlio. Sandorio kaina patvirtinta skolos rašteliu, be to, liudytojų parodymais dėl apytikrės medienos vertės. Nuo sandorio sudarymo praėjo dveji metai ir duodant parodymus, galėjo atsirasti tam tikrų netikslumų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir visus įrodymus įvertino atsakovo naudai. Teismas pažeidė CPK 98 str. 1 dalies nuostatą numatančią, kad išlaidos už teisinę pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas teismui pateikė tik kvitą, tačiau nepateikė rašytinio prašymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo teigiamas sandoris turėjo būti sudarytas rašytine forma, kurios nesilaikymas atėmė ieškovui teisę remtis liudytojų V. T., A. E. ir V. S. parodymais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo patikslintą ieškinį, šių asmenų liudyti nekvietė ir jų neapklausė, o sprendime nurodė ankstesnės sudėties teismui duotų parodymų prieštaringumą bei neatitikimą kitoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovui, kaip UAB „Tėvukų medis“ savininkui ir direktoriui, gerai žinoma teisės aktais reglamentuota tvarka dėl apvalios medienos kirtimo, realizavimo, įgijimo, pervežimo, perdirbimo bei tokios produkcijos realizavimo. Aplinkos ministro 2004-06-03 įsakymu Nr. D1-313 patvirtinto Apvalios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašas reglamentuoja, kad bet kokiam pervežimui būtinas medienos gabenimo lapas, o medienos siuntėjas ir medienos gavėjas jiems skirtus medienos gabenimo lapų egzempliorius privalo saugoti vienerius metus nuo medienos gabenimo lapo surašymo. Ieškovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad UAB „Tėvukų medis“ buvo išrašęs medienai važtaraščius, bet su patikslintu ieškiniu jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kad Mokesčių inspekcijai yra deklaravęs neva iš atsakovo gautus 6 000 Lt. Pats ieškovas būdamas verslininkas privalo turėti turto įgijimą ir realizavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atmestini ieškovo argumentai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kadangi teismui buvo pateiktas kvitas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą advokatui faktą ir paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo fakto ir, atitinkamai, dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už perleistą medieną. Ieškovas skolos faktą ir dydį įrodinėjo šalių pasirašytų rašteliu (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad atsakovas nerašė dalies raštelio, kad raštelis yra tik nebaigto paskolos sandorio įrodymas, raštelį įvertino ieškovo naudai, kadangi atsakovas nepateikė savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, atsisakė rašysenos ekspertizės. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu minėto rašytinio įrodymo vertinimu. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad raštelio turinys surašytas atsakovo, šio pasirašytas, o atsakovas atsisakė atlikti rašysenos ekspertizę, galinčią patvirtinti jo teiginius apie tai, kad ne visas raštelio turinys surašytas atsakovo, pasirašytas ne jo, todėl teismui buvo pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją, t. y. laikyti egzistuojant pačius nepalankiausius atsakovui faktus. Atsakovas iš esmės byloje užėmė pasyvią poziciją, iškėlė neįtikinamą versiją, kad minėtas abiejų šalių pasirašytas raštelis yra nebaigto paskolos sandorio įrodymas, tačiau nepateikė absoliučiai jokių šią versiją galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 178 str.).
Pripažinęs, kad raštelis surašytas atsakovo, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jo teisinės reikšmės ir neįvertino visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste, t. y. byloje yra paties teismo pripažintas rašytinis įrodymas apie atsakovo skolą ieškovui, tačiau nepasisakyta dėl šiuo rašytiniu įrodymu patvirtintų faktų teisinių pasekmių. Netgi tuo atveju, jei nebūtų pagrindo pripažinti tarp šalių buvus sutartinius santykius, teismas privalėtų spręsti klausimą vadovaudamasis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nes ieškovas privalo nurodyti tik faktinį savo reikalavimų pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), o teisinį faktinės situacijos įvertinimą atlieka teismas (CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Tai jau buvo pažymėjęs pirmą kartą šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-27 nutartyje (b. l. 87). Tačiau byloje nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė pirkimo pardavimo sandorio su atsakovu sudarymo faktą. Kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neteisingai nustačius įrodinėjimo dalyką ir šalims neteisingai paskirsčius įrodinėjimo pareigą (CPK 176 str. 1 d., 178 str.). Atsakovas apskritai neigė pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo faktą, ir neatsikirtinėjo aplinkybėmis, kad ieškovas pardavė jam nuosavybės teise nepriklausančius daiktus, kad daiktai neatitiko sutartos kokybės (rūšies), kiekio ir pan., todėl teismas nepagrįstai iš ieškovo reikalavo įrodymų, kad ieškovas nuosavybės teise turėjo 48 m³ uosio medienos, jog būtent tokią prekę sutarė parduoti atsakovui ir būtent nurodytą kiekį medienos atsakovui perdavė. Tiek ieškovas, tiek atsakovas užsiėmė medienos verslu, liudytojai, nepaisant poros metų laikotarpio senatimi pateisinamų nereikšmingų netikslumų, iš esmės patvirtino sandorio sudarymo faktą, mastą ir vertę, o ieškinio dalyką tiksliai detalizuoja atsakovo pasirašytas skolos raštelis. Atsakovo atsiliepimo argumentai dėl draudimo remtis liudytojų parodymais yra atmestini, kadangi pirkimo–pardavimo objektas buvo perduotas atsakovui, sumokėta dalis kainos, t. y. pirkimas–pardavimas įvyko ir iš esmės buvo įvykdytas jos sudarymo metu (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.), pagal sandorį liko neįvykdyta tik dalis atsakovo prievolės, kuri ir buvo patvirtinta rašytine forma (b. l. 5). Taip pat atmestini atsakovo argumentai, dėl Apvalios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos ar mokesčių deklaravimo, kadangi galbūt ieškovo padaryti administraciniai pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 1 str. 1 d.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir dėl šių pažeidimų padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų pakankamumo. Teisėjų kolegijos nuomone byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti atsakovo skolą pagal pirkimo–pardavimo sandorį (CK 6.313, 6.314 str.). Kadangi atsakovas uždelsė atsiskaityti sutarta tvarka, ginčo dėl palūkanų skaičiavimo nekilo, už uždelsimą atsiskaityti ieškovui iš atsakovo priteistina 885,70 Lt palūkanų iki civilinės bylos iškėlimo bei 5 proc. dydžio procesines (CK 6.37 str. 2 d., 6.200 str. 1 d., 6.314 str. 5 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas – ieškinys tenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.).
Iš atsakovo ieškovui priteistina 150 Lt pastarojo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinius skundus (b. l. 10, 70, 140), 400 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 12, 58) ir 200 Lt išlaidų antstoliui dėl nutarties vykdymo (b. l. 57, 58, CPK 93 str. 1, 3, 5 d., 98 str.).
Iš atsakovo valstybei priteistina 17 Lt pašto išlaidų (b. l. 59) ir žyminio mokesčio už ieškinį ir du apeliacinius skundus dalis, nuo kurios sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš viso – 2 846 Lt (CPK 96 str. 1 d.).
Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 14, CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti.
Ieškovui P. D. iš atsakovo D. D. priteisti 32 400 Lt skolos, 885,70 Lt palūkanų iki ieškinio pareiškimo dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (33 285,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 750 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo D. D. priteisti 17 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 2 846 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Palangos miesto apylinkės teismo 2009-10-20 nutartimi atsakovo D. D. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.