Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-75/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
2-75/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
"Bordolina"
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-75/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 127.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5998-619/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ prokuristo A. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Bordolina“.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Bordolina“ prokuristas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė UAB „Bordolina“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo procesui pradėti ir restruktūrizavimo bylai iškelti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Bordolina“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta 2013 m. gegužės 31 d. analogiškoje civilinėje byloje Nr. B2-4139-619/2011. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo atskirasis skundas ir palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis.

Teismas pažymėjo, kad kitoje analogiškoje byloje apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje sprendė, jog įmonės finansiniai sunkumai vertintini kaip nemokumas, o tai paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nors apeliantas teismui pateikė 2012 metų ir 2013 m. balandžio 30 d. balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas, tačiau aplinkybė, jog UAB „Bordolina“ nuo 2009 metų nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat sudaro pagrindą abejoti teismui pateiktose ataskaitose nurodytų duomenų patikimumu.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau ? ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą, tuo atveju, jeigu konstatuojama, kad įmonė yra nemoki, ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau ? ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne pakartotinai inicijuojamas restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2714/2011). Ši pareiga visų pirma taikoma įmonės vadovui (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Pareiškėjas padavė naują pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nors toks prašymas jau buvo atmestas. Teismas, lygindamas įmonės 2013 m. spalio 28 d. balanso duomenis su pateikto įmonės 2013 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis (buvo pateiktas byloje Nr. B2-4139-619/2013), padarė išvadą, kad šiai dienai įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tik išaugo 175 757 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo 45 399 Lt. Per šešis šių metų mėnesius įmonė neteko 56 darbuotojų, nes pateikiant prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. B2-4139-619/2013 darbuotojų buvo 95, o šiuo metu jų yra 39. Įmonė deklaruoja, jog per 2013 metų dešimt mėnesių uždirbo 95 000 Lt pelno, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola nuo 2013 m. gegužės mėnesio žymiai išaugo ? 2013 m. gegužės 24 d. įmonės skola VSDFV buvo 138 765,67 Lt, o 2013 m. rugsėjo 30 d. ji jau siekė 231 472,20 Lt, taigi skola sparčiai auga, nors darbuotojų sumažėjo daugiau nei per pusę. Teismas, remdamasis šiais duomenimis konstatavo, jog restruktūrizavimo byla įmonei negali būti keliama (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, kai atsakovo atžvilgiu yra inicijuoti bankroto procesai ir bankroto byla nagrinėjama teisme, pakartotinai paduoti tapatų ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2714/2011, 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1681/2013).

Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas UAB „Bordolina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir pareiškėjo UAB „Bordolina“ prokuristo A. K. 2013 m. spalio 30 d. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Bordolina“ priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsisakė priimti akivaizdžiai netapatų pareiškimą dėl UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2013 m. spalio 30 d. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindas yra grindžiamas naujais UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo plano metmenimis. UAB „Bordolina“ išdėstė visiškai naujus bendrovės finansinius duomenis nei pirmosios instancijos teismo buvo nagrinėjami priimant 2013 m. gegužės 31 d. nutartį ar netgi Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2013 m. spalio 24 d. nutartį kitoje byloje. Be to, UAB „Bordolina“ pateikė naują restruktūrizavimo metmenų planą, kuriame buvo išdėstytos naujos ir iki tol niekuomet teismo nenagrinėtos aplinkybės, kurios patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas nepagrįstai ir neprofesionaliai pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo stadijoje vertino konkrečius UAB „Bordolina“ finansinius rodiklius. Tokiu būdu teismas pažeidė ne tik ĮRĮ nuostatas, tačiau ir susiklosčiusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką konkretus įmonės finansinę padėtį patvirtinančių rodiklių vertinimas yra atliekamas sprendžiant dėl materialiųjų restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų egzistavimo, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės, o pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo stadijoje toks rodiklių vertinimas neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, atliktas vertinimas yra neprofesionalus ir paviršutiniškas, nes nutartyje teismas nurodė, kad nors UAB „Bordolina“ ir turi pelno, tačiau jos įsiskolinimas Valstybiniam socialinio draudimo fondui tik padidėjo. Tuomet, kai UAB „Bordolina“ atgaus dėl pirkėjų įsiskolinimo susidariusias sumas, kurios dėl kaupimo principo balanse yra atvaizduojamos kaip grynasis pelnas, UAB „Bordolina“ nedelsiant pradės vykdyti savo kreditorinius reikalavimus visiems savo kreditoriams, įskaitant Valstybinio socialinio draudimo fondą. Iki tol UAB „Bordolina“ grynasis pelnas gali būti atvaizduojamas sudaromame balanse.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Bordolina“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Bordolina“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškimą grąžino jį padavusiam asmeniui CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nustatė, kad yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta kitoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. B2-4139-619/2011. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą.

Sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties teisėtumo, yra kilęs šioje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. B2-4139-619/2011 pateiktų pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tapatumo klausimas, įvertinant į tai, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. B2-4139-619/2011 teismas įsiteisėjusia 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo bylą. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus reikalavimas, ex officio turi išsiaiškinti ir konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti akivaizdžiai netapatų pareiškimą.

Iš jau minėtų kitoje byloje priimtų Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarčių turinio matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog UAB „Bordolina“ finansiniai sunkumai vertintini kaip įmonės nemokumas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.) (civilinė byla Nr. B2-4139-619/2013, 1 t. 202-207 b. l., 2 t., 8-13 b. l.). Vienas esminių dokumentų, pagal kurį spręstina dėl tiriamo pareiškimo pagrindo tapatumo ar netapatumo, yra įmonės restruktūrizavimo plano metmenys. Lyginant nagrinėjamoje byloje pateiktus UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo metmenis su jau išnagrinėtoje byloje pateiktais metmenimis, jokio esminio aplinkybių pasikeitimo, išskyrus tai, kad UAB „Bordolina“ vienintelio akcininko sprendimu naujai patvirtintuose metmenyse remiamasi 2013 m. spalio 28 d. sudarytais finansinės atskaitomybės dokumentais (balansu, pelno ir nuostolių ataskaita), nenurodoma. Jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-4139-619/2013 buvo remiamasi įmonės 2012 m. lapkričio 1 d., 2012 m. gruodžio 31 d. balansais, pelno (nuostolių) ataskaita, taip pat tarpiniais finansinę atskaitomybę patvirtinančiais dokumentais, sudarytais 2013 m. balandžio 30 d. Nors apeliantas skunde ir nurodo, kad pateikė naują restruktūrizavimo metmenų planą, kuriame išdėstytos naujos ir iki tol niekuomet teismo nenagrinėtos aplinkybės, kurios esą patvirtina tai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau nedetalizuoja, kokios yra tos naujos aplinkybės (išskyrus įmonės finansinės padėties nežymų pasikeitimą). Apeliacinės instancijos teismas jokių naujų aplinkybių (išskyrus pateiktus naujesnius tarpinius įmonės finansinės padėties duomenis) pateikimo 2013 m. spalio 28 d. restruktūrizavimo plano metmenyse neįžvelgia, todėl sprendžia apie egzistuojančias arba nebeegzistuojančias aplinkybes (aplinkybių pokytį) remdamasis pateiktais UAB „Bordolina“ vėliausiais 2013 m. spalio 28 d. tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentais.

Lyginant 2013 m. balandžio 30 d. ir naujausius (2013 m. spalio 28 d.) pateiktus finansinę atskaitomybę patvirtinančius dokumentus matyti, kad 2013 m balandžio 30 d. įmonės turto vertė sudarė 5 911 061 Lt, 2013 m. spalio 28 d. ? 6 164 626 Lt, 2013 m. balandžio 30 d. įmonės ilgalaikio turto vertė sudarė 105 757 Lt, 2013 m. spalio 28 d. ? 108 109 Lt, 2013 m. balandžio 30 d. įmonės trumpalaikio turto vertė sudarė 5 805 304 Lt, 2013 m. spalio 28 d. ? 6 056 517 Lt; 2013 m. balandžio 30 d. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 5 285 097 Lt, 2013 m. spalio 28 d. ? 5 460 854 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai atitinkamai sudarė 5 285 097 Lt ir 5 460 854 Lt, o skolos tiekėjams – 5 205 275 Lt ir 5 408 407 Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atskirajame skunde kaip pasikeitusią aplinkybę apeliantas akcentuoja tai, jog 2013 m. balandžio 30 d. UAB „Bordolina“ grynasis pelnas sudarė tik 10 892 Lt, o 2013 m. spalio 28 d. ? net 95 089 Lt, tačiau apeliantas neužsimena, kad iš įmonės tipinės veiklos gaunamo pelno (nuostolių) dydžio pokyčiai yra neigiami, jie pasikeitę nuo -49 253 Lt 2013 m. balandžio 30 d. iki -137 352 Lt 2013 m. spalio 28 d. (civilinė byla Nr. B2-4139-619/2013, 1 t., 109-110, 111 b. l., civilinė byla Nr. B2-5998-619/2013, 39-40, 41 b. l.). Iš šių duomenų matyti, kad nors UAB „Bordolina“ turto vertė nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. spalio 28 d. padidėjo 253 565 Lt suma, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat išaugo 175 757 Lt suma. Tai leidžia daryti išvadą, jog nėra įvykę žymesni UAB „Bordolina“ turto (ilgalaikio ir trumpalaikio) vertės, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš tipinės įmonės veiklos gaunamo pelno (nuostolių) dydžio pokyčiai. Vadinasi, įmonės finansinė situacija iš esmės nėra pasikeitusi, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi įmonės finansinius rodiklius vertino kaip nemokumo būsenos požymius. Dėl šios priežasties pateikti nauji finansinės atskaitomybės duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo ankstesnio išsprendimo būtų iš esmės pasikeitusios aplinkybės, kurios tuo metu sudarė pagrindą pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą atsisakyti iškelti UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad konkrečių įmonės finansinę padėtį patvirtinančių rodiklių vertinimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą, o turėtų būti atliekamas sprendžiant dėl materialiųjų restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų egzistavimo ar neegzistavimo (ĮRĮ 7 str. 4, 5 d.). Tačiau šiuo atveju net ir nevertinant konkrečių UAB „Bordolina“ finansinę padėtį patvirtinančių rodiklių yra akivaizdu, kad UAB „Bordolina“ finansinė padėtis nėra pasikeitusi. Įmonės finansinė būklė pagal pateiktus naujausius finansinės atskaitomybės dokumentus nepaneigia civilinėje byloje Nr. B2-4139-619/2011 teismų padarytos išvados dėl įmonės nemokumo, o šiuo atveju būtent tokia aplinkybė sudarytų pagrindą vertinti, ar šioje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. B2-4139-619/2011 pateikti pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra tapatūs. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti UAB „Bordolina“ prokuristo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra galimybės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis