- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 1A-326-382-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. A., Ž. B., Ž. B. D. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. ir Ž. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta penkeri metai laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistųjų A. A. ir Ž. B. D. K. solidariai priteisti 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 953 litai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. ir Ž. B. nuteisti už tai, kad 2007 m. sausio 3 d., apie 24 val., Tauragės rajono (duomenys neskelbtini), pavartodami fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą, t. y. Ž. B. sudavė kuolu D. K. į galvą. Nuo smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės Ž. B. ir A. A. apie 15-20 kartų spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Taip nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po to kaltinamieji pagrobė D. K. priklausiusius 10 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo A. V. ir liudytojos J. U. parodymus. Liudytojas A. V. įvykio metu buvo kartu ir viską matė. Jis parodė, kad nematė, jog nuteistasis mušė D. K.. Minėtas liudytojas nurodė, kad nuteistasis A. A. traukė Ž. B. nuo mušamo D. K.. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai A. V. parodymus vertino kaip nepatikimus vien dėl to, kad A. V. yra jo brolis. Teismas kaip nepatikimus turėjo vertinti ir nukentėjusiojo tėvų parodymus.
Konfliktas tarp Ž. B. ir D. K. įvyko tamsiu paros metu neapšviestoje vietoje, todėl liudytoja J. U. negalėjo matyti įvykio. Iš pastarosios parodymų neaišku, ar ji matė apeliantą, ar atpažino jį iš balso.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. B. prašo jo veiką kvalifikuoti kaip chuliganizmą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad pinigų iš nukentėjusiojo jis nereikalavo. Pinigus atidavė pats D. K.. Jis kaltu prisipažino visiškai, turi sūnų, sugyventinę, kuriuos išlaikė dirbdamas atsitiktinius darbus. Mano, kad esant šioms aplinkybėms jam paskirta per griežta bausmė.
Nuteistasis A. A., jo gynėjas ir nuteistojo Ž. B. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, nuosprendyje išsamiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino A. A. bei Ž. B. kaltais, jų veikai pritaikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą.
Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jo pinigus užvaldė ir smurtą prieš jį vartojo abu nuteistieji. Nukentėjusiojo parodymus objektyviai patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir liudytoja J. U., kuri parodė, kad matė, kaip nukentėjusįjį mušė abu nuteistieji. Minėta liudytoja parodė, kad matė įvykį. Nors jis vyko tamsiu paros metu, bet vietą, kurioje buvo mušamas D. K., apšvietė nuo mokyklos sklindanti šviesa. Nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai dėl nuteistųjų veiksmų įvykio metu visiškai sutampa. Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji, tiek liudytoja J. U. yra vieno kaimo gyventojai, vieni kitus pažįsta. Apeliantai teigdami, kad liudytojos parodymai turi būti vertinami kaip nepatikimi, nenurodo tokio vertinimo motyvų. Taigi netikėti minėtos liudytojos ir nukentėjusiojo nuosekliais parodymais ar vertinti juos kaip nepatikimus teismas neturėjo jokio pagrindo.
Liudytojo A. V. parodymus teismas pagrįstai vertino kaip nepatikimus. Jis yra nuteistojo A. A. brolis ir parodė, kad nematė, kaip jo brolis mušė D. K.. Šio liudytojo parodymai visiškai prieštarauja tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos J. U. parodymams. Akivaizdu, kad minėtas liudytojas, duodamas tokius parodymus, siekia palengvinti savo brolio teisinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo apeliantų veiką. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad nuteistieji D. K. mušė ne dėl chuliganiškų paskatų, o todėl, kad norėdami išgerti tikėjosi iš pastarojo atimti pinigus. Kadangi užvaldant D. K. pinigus buvo vartojamas fizinis smurtas, apeliantų veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d.
Ž. B. teigia, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad jis prisipažino kaltu ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Tačiau tokie jo teiginiai deklaratyvūs, nes jis ne kartą keitė parodymus, o nusikaltimas išaiškintas ne dėl apelianto prisipažinimo, bet nukentėjusiojo ir teisėsaugos institucijų. Skirdamas bausmę Ž. B. teismas atsižvelgė į tai, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertino pastarojo asmenybę, atsižvelgė į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Jo teiginiai apie sūnaus išlaikymą paneigti 2007 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, iš kurio matyti, kad teismas neterminuotai apribojo Ž. B. tėvo valdžią į jo nepilnametį sūnų. Iš minėto sprendimo matyti, kad Ž. B. girtauja, vaiku nesirūpina, jo elgesys nesuderinamas su tėvo pareigomis. Esant tokioms aplinkybėms švelninti bausmę Ž. B. nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų A. A. ir Ž. B. apeliacinius skundus atmesti.