- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-198-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43922-20
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- G. P.
- Advokatai
- Marius Barisevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. išteisinta iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
L. K. civilinis ieškinys bei prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas.
Iš L. K. G. P. naudai priteistos 1 210 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 18 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą lenta smogė L. K. į kairiąją šlaunį, taip dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje nukentėjusiajam L. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir G. P. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokymusi. Nurodo, kad teismas, analizuodamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisme ištirtus duomenis, itin didelį dėmesį skyrė L. K. padarytai nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo aplinkybei. Tačiau to, kad kaltinamoji G. P., niekieno nekviesta, 2020 m. spalio 24 d. atėjo į nukentėjusiojo L. K. kiemą, būdama agresyviai nusiteikusi dėl jos vyro E. P. sužalojimo, daužė nukentėjusiojo namo lauko duris, šaukė, reikalavo ją įleisti, taip atskleisdama savo tikruosius ketinimus – atkeršyti L. K. už jos vyro E. P. sužalojimą, teismas išteisinamajame nuosprendyje visiškai nevertino ir dėl šių aplinkybių nepasisakė, nors jos yra reikšmingos bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju apylinkės teismasč neatlikęs visos konfliktinės situacijos analizės bei asmenų elgesio konflikto metu, kas įgalintų spręsti apie atitinkamo asmens duodamų parodymų patikimumą ir pagrįstumą, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad konflikto iniciatorė buvo pati įtariamoji. Pažymėtina, kad net teismo nuosprendyje užfiksuoti pačios G. P. parodymai, kad ji pirmoji nuėjusi į kaimynų K. kiemą pradėjo konfliktą, tačiau ši svarbi aplinkybė teismo nebuvo įvertinta, kaip ir paties konflikto vystymasis ir jo peraugimas į fizinius veiksmus. Cituoja G. P., L. K., E. P., E. P., A. K. ir J. K. parodymus. Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik kaltinamajai G. P. palankiais įrodymais, neįvertino P. šeimos narių parodymų nepatikimumo, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepagrįstai ir neteisingai G. P. ir jos šeimos narių parodymus pripažino G. P. nekaltumo įrodymais, neatsižvelgė ar jie patvirtina, ar paneigia kokias nors reikšmingas šios bylos aplinkybes, nesiejo tarpusavyje su visais bylos duomenimis. Priimdamas tokį sprendimą, teismas iš esmės apsiribojo vien kaltinamosios G. P., jos dukters E. P. prieštaringais parodymais. Cituoja E. P. duotus parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme. Atkreipia dėmesį į jų prieštaringumą. Teigia, kad visos E. P. vėlesnėse apklausose nurodytos aplinkybės idealiai sutampa su motinos G. P. parodymais. Dėl to yra neatmetama kaltinamosios G. P. įtaka E. P. parodymams. Juk paprastai pirminiuose parodymuose apklausiami asmenys teisingiau nurodo aplinkybes, kuomet dar nebūna priderinę savo parodymų prie bylos aplinkybių ir nebando apie įvyki papasakoti sau palankiau. Išvardintos aplinkybės didina abejones liudytojos E. P. parodymų teisingumu. Tačiau teismas neįvertino, kad parodymai nenuoseklūs, nesuabejojo jos parodymų teisingumu, kaip ir besąlygiškai patikėjo liudytojo E. P. parodymais, kuriam 2020 m. spalio 24 d., įvykio vakarą 21.04 val., nustatytas 1,55 prom. neblaivumas. Cituoja E. P. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atkreipia dėmesį į jų prieštaringumą. Pažymi, kad apklausiamas teisme jis detaliai nurodė įvykio aplinkybes, kad jo žmona G. P. lenta smūgių L. K. nesudavė, nors įvykio vakare jis buvo vidutinio girtumo laipsnio ir į K. kiemą atėjo pavėlavęs, kai jau jo žmona ir jo dukra E. P., buvo beveik išsprendusios konfliktą dėl jo sužalojimo. Įdomi ir ta aplinkybė, kad E. P., apklausiamas teisme nurodė vienintelę priežastį, dėl ko jo žmona G. P. negalėjo paimti lentos ir suduoti smūgio kaimynui – ilgi rankų pirštų nagai. Nei kaltinamosios vyras, nei dukra, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apklausti nenurodė, kad G. P. serga (duomenys neskelbtini) ir jos rankų judesiai yra riboti ir skausmingi, ji negali atlikti namų ruošos darbų, dėl ligos nuolat kreipiasi į gydymo įstaigą ir dėl to negalėjo nuo žemės pakelti lentos ir suduoti smūgio L. K.. Pati kaltinamoji G. P., apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat nenurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), jaučia skausmą, jos judesiai yra riboti, lankosi dėl šios ligos pas gydytojus. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tik vieną kartą - 2021 m. vasario 26 d., akistatos su nukentėjusiuoju L. K. metu, tik jos gynėjo paklausta, ar objektyviai gali dešine ranka pakelti ranką, G. P. atsakė, kad negali, nes serga. Taip pat teismo posėdžio metu tik atsakydama į advokato klausimą, prisiminė serganti šia liga. Iš prie bylos prijungtos CD laikmenos matyti, kad G. P. laisvai valdo dešinę ranką, gali pakelti įvairius daiktus ir dirbti įvairius darbus. Pabrėžia, jog nukentėjusysis L. K. dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų kreipėsi į šeimos kliniką, ant jo kūno buvo nustatytos smurto žymės, jo paaiškinimai nuoseklūs. Sulyginus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus nukentėjusiojo parodymus jie vertintini kaip vienodi ir patikimi. Apklaustas įvairiose proceso stadijose jis davė tokius pat parodymus, jie nesiskyrė, kas rodo didelį jo parodymų patikimumą. Teismas nuosprendyje neįvardijo motyvų, kodėl remiantis P. parodymais, buvo atmesti vienodi ir nuoseklūs nukentėjusiojo, liudytojos A. K., J. K. parodymai dėl G. P. smurtinių veiksmų L. K. atžvilgiu. Šių liudytojų parodymai, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo. Tai, kad L. K. apie savo sužalojimą policijai pranešė naudodamasis e.Policija.lt paslaugų portalu tik 2020 spalio 26 d., dar neįgalina išteisinamajame nuosprendyje teigti, kad tokio nusikaltimo, padaryto jo atžvilgiu ir nebuvo – gal jis susižalojo pats. Tokie teismo motyvai yra deklaratyvūs. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo su kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kas akivaizdžiai paneigia teismo versiją, kad L. K. susižalojo mušdamasis su E. P.. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad G. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodinėjama ne tik specialisto išvadoje fiksuota L. K. poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, bet ir liudytojų parodymais, kurie matė kraujosruvą L. K. kojoje. Nors šių liudytojų parodymai ir nėra tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad kaltinamoji G. P. vieną kartą lenta smogė L. K. į kairiąją šlaunį, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau turi būti laikomi netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais tiesioginius – nukentėjusiojo L. K. parodymus. Nėra pagrindo pripažinti liudytojų parodymų nepatikimais vien dėl to, kad jie nematė sužalojimo aplinkybių. Liudytojai V. B. ir A. M. yra nukentėjusiojo L. K. pažįstami, todėl nekyla abejonių, kad nukentėjusysis galėjo jiems papasakoti apie sužalojimo aplinkybes ir parodyti patį sužalojimą. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusysis L. K. atsiliepime į prokuratūros apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti. Sutinka su prokurorės argumentu, kad būtent niekieno nekviesta, neadekvačiai bei agresyviai elgdamasi, G. P. įsibrovė į jų šeimos privačia erdvę bei daužydama, trankydama namo duris, bandė į jį patekti. Pažymi, kad visus brovimosi veiksmus per duryse esančius stiklus matė ir jo nepilnamečiai vaikai, kai G. P. pradėjo daužyti duris, net nebandydama skambinti prie durų esančiu skambučiu ir laužtis į jų namus. Jo mažasis vaikas, kuriam tuomet buvo (duomenys neskelbtini) metai, labai išsigando, pradėjo verkti ir kviesti mamą. Po šio įvykio beveik visus metus jis nemiegojo vienas savo kambaryje, bijojo. Tačiau į šiuos argumentus teismo nebuvo atsižvelgta. Patvirtina, kad yra melas, jog G. P. nevaldo dešinės rankos. Teismui pateikė vaizdo įrašus, kad ji puikiai dirba su dešine ranka ir ją valdo. Nuolat mato lauke atliekant įvairius darbus dešine ranka. Pažymi, kad netgi teismo ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji galėjo trenkti lenta. Bei tai, kad nustačius tam tikrus ligos simptomus nebuvo skirtas joks gydymas. Tačiau teismas į šiuos įrodymus kažkodėl neatsižvelgė. Pabrėžia, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme visuomet buvo vienodi, nuoseklūs ir teisingi. Nors E. P. ir E. P. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme skyrėsi, tačiau teismas juos kažkodėl laikė teisingais. Papildomai atkreipia dėmesį, kad teisminio proceso eigoje nebuvo kreiptasi į jų kaimynus dėl jų apklausos. Galimai jie kažką girdėjo. Įvykį puikiai žino aplinkiniai kaimynai, tačiau galimai bijo jų keršto ir nenori turėti problemų. Jų aplink yra tikrai ne vieni, bet teismui neatrodė reikalinga tai atlikti. Taip pat nebuvo peržiūrėti G. P. socialiniai tinklai, kuriuose galimai ji bendravo su sau artimais žmonėmis ir aptarinėjo įvykį. Telefoniniai pokalbiai nebuvo perklausomi, skaitomos SMS žinutės. Mano, kad tai būtų padidinę įvykio ištyrimo teisingumą.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o išteisintoji ir jos gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
8. Nagrinėjamu atveju G. P. buvo kaltinama tuo, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 18 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą lenta smogė L. K. į kairiąją šlaunį, taip dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje nukentėjusiajam L. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.
9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su G. P. išteisinimu iš kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kritikuojamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad išteisinamasis nuosprendis G. P. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad ji susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog L. K. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kas pripažinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau keliamas klausimas, ar šį sužalojimą nukentėjusiajam, smogdama vieną kartą lenta į kairiąją šlaunį, padarė G. P..
12. Teisiamojo posėdžiu metu apklaustas nukentėjusysis L. K. parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu į jo namo duris smarkiai beldėsi G. P.. Išėjęs į kiemą pamatė G. P. ir jos dukrą E. P.. G. P. nuolat rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, pasiėmusi lentą, kuri buvo patiesta ant žemės praėjimui į namą, ja mosikavo. Vienu momentu, E. P. atsitraukus, ji lenta sudavė jam į koją. Tuomet jis koja prispaudė vieną lentos galą ir G. P. paleido lentą iš rankų. Netrukus į kiemą atėjo E. P., kuris rėkavo necenzūriniais žodžiais. Varant E. P. iš kiemo, šis pats griuvo ir sudaužė vazoną. Analogiškas aplinkybes L. K. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad šias nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino byloje liudytoja apklausta, kieme kartu buvusi jo žmona A. K., kuri teisiamojo posėdžiu metu parodė, kad lauke matė G. P., kuri mojavo lenta ir trenkė vyrui per koją.
13. G. P. viso proceso metu savo kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo neigė. Apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, po L. K. pavartoto smurto prieš sutuoktinį, kartu su dukra E. P. nuėjo pas A. K. į namus, pasiteirauti dėl jos vyro elgesio. Pirmas į kiemą išėjo L. K., o po to A. K.. Vykstant žodiniam konfliktui atėjo jos sutuoktinis E. P., kurį pamatęs L. K. pastūmė ir šis, krisdamas ant žemės, sudaužė vazoną. Tuo metu ji lentos nebuvo paėmusi, ir L. K. jokių smūgių nesudavė. Mano, jog L. K. pamatęs, jog iškviesti policijos pareigūnai, nusprendė pakenkti, ir išgalvojo minėtą istoriją. Jai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Šis susirgimas riboja rankų judesius - lentos ji niekaip nebūtų galėjusi pakelti. Tai, jog G. P. jokių smurtinių veiksmų L. K. atžvilgiu neatliko, nurodė ir byloje apklausti, įvykio vietoje buvę jos šeimos nariai – E. P. ir E. P.. E. P., apklausiama apylinkės teisme parodė, kad mama G. P. lentos nebuvo paėmusi, ir ja L. K. nesudavė. Visą laiką stovėjo šalia mamos, matė visą įvykį. Mama lentos nebuvo pakėlusi. E. P., apklausiamas teisme parodė, kad atėjęs į kaimynų kiemą nematė, jog žmona G. P. būtų paėmusi lentą, ar ja suduotų L. K..
14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis nurodė skirtingas nagrinėjamo įvykio versijas. Jų duotų parodymų prieštaravimų šiuo atveju nėra galimybės pašalinti, kadangi ir įvykio vietoje buvę liudytojai nurodė priešingas įvykio aplinkybes, t. y. E. P. ir E. P. patvirtino G. P. duotus parodymus, o A. K. – L. K.. Be kita ko, pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, A. K. viso proceso metu duoti parodymai stokoja nuoseklumo, t. y. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad matė, jog G. P. mojuodama medine lenta vyrui sudavė kelis kartus į nugarą bei kairę koją, o apklausta teisme nurodė, kad matė G. P., kuri mojavo lenta ir trenkė vyrui per koją. Taip pat aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog G. P. sudavė lenta vyrui keletą kartų, nes nuolat mojavo, todėl manė, jog vyrui sudavė daugiau smūgių. Taip pat šiuo atveju sutiktina ir su prokurorės apeliacinio skundo teiginiais, jog E. P. proceso metu duoti parodymai buvo prieštaringi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad dėl streso nepamena, ar G. P. į rankas buvo paėmusi lentą. Kad G. P. lenta būtų smogusi L. K., nematė. Ne viską pamena dėl patirto streso. Tačiau teisme E. P. jau teigė, kad visą laiką stovėjo šalia mamos, matė visą įvykį, mama lentos nebuvo pakėlusi. Be to, pažymėtina ir tai, kad E. P. įvykio metu buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas, taigi akivaizdu, jog jis galėjo visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminti. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nei vieno iš minėtų liudytojų parodymais besąlygiškai remtis šiuo atveju negalima. Jokių kitų asmenų, galėjusių matyti aptariamą konfliktą ir patvirtinti ar paneigti vieną iš pateiktų įvykio versijų, nėra. Pažymėtina, kad byloje liudytojais taip pat buvo apklausti V. B., A. M., A. P., J. K., kurie tiesiog atpasakojo L. K. jiems nurodytas konflikto aplinkybes, todėl vien tik jų parodymų apkaltinamajam nuosprendžiui prieš G. P. priimti nepakanka. Taigi, šiuo atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių G. P. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos L. K. atžvilgiu padarymo, kilusių neaiškumų nėra galimybės pašalinti, todėl jie aiškintini būtent kaltinamosios naudai. Pažymėtina, kad vien tik tai, kad pati G. P. įvykio vakarą nuėjo pas kaimynus K., kėlė triukšmą, neįrodo jos kaltės sužalojus L. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog tą pačią dieną L. K. konfliktavo ir su E. P., vyko grumtynės, todėl labai tikėtina, jog jis sužalojimų galėjo patirti būtent šio konflikto metu. Šios sužalojimo atsiradimo versijos neatmetė ir byloje apklaustas specialistas D. F., kuris nurodė, kad jei asmuo smūgiuotų kitam asmeniui su koja, kaip buvo prieš aptariamą įvykį su kaltinamosios vyru, jį verstų ir pan., jeigu būtų kontaktuojama su koja iš esmės toks sužalojimas kaip kraujosruva tokioje vietoje, kokia nurodyta, medicininiuose dokumentuose, yra įmanoma.
15. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl kilusio konflikto tarp L. K. ir G. P., bei jo patirto sužalojimo, į policiją buvo kreiptasi tik po dviejų dienų, t. y. 2020 m. spalio 26 d. Pareiškimą dėl šio įvykio per portalą e-policija pateikė ne pats L. K., o jo sutuoktinė A. K.. Pats L. K. protokolą-pareiškimą policijai pateikė tik 2020 m. lapkričio 3 d. Be kita ko, pažymėtina, kad policijos pareigūnams, 2020 m. spalio 24 d. atvykusiems dėl L. K. konflikto su E. P., niekas net neužsiminė, jog iki jiems atvykstant įvyko dar vienas kaimynų kivirčas, kurio metu L. K. buvo sužalotas G. P.. Šį faktą patvirtina tiek policijos pareigūno J. K. parodymai, tiek ir byloje esantys vaizdo įrašai. Taipogi, iš bylos duomenų matyti, kad jis lentą, kuria neva G. P. jam trenkė į koją, parodė tik 2021 m. kovo 7 d., t.y. tik po 5 mėnesių, atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje. Byloje liudytoja apklausta tyrėja J. A. parodė, kad atliko įvykio vietos apžiūrą, kadangi L. K. negalėjo tiksliai nurodyti, kokia lenta jam sudavė G. P., todėl ji ir nebuvo paimta (įvykio vieta apžiūrėta 2020 m. lapkričio 4 d.). Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad L. K., pranešdamas apie neva G. P. smurtavimą prieš jį, tiesiog siekė kuo nors apkaltinti ją ir jos šeimos narius, tam galėtų pateisinti savo veiksmus, kadangi tarp jų jau kuris laikas vyrauja konfliktiški santykiai, be to, jie pranešė policijai, jog L. K. sužalojo E. P., dėl ko šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose. Be to, ir pats L. K., apklausiamas ikiteisminiame tyrime parodė, kad kai sužinojo, kad E. P. išsikvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie įvykį, kurio metu jis buvo sužalotas kaimyno, kartu su žmona nusprendė policijos pareigūnams pranešti apie vėlesnį įvykį. Kaip minėta, į policiją K. kreipėsi tik 2020 m. spalio 26 d, nors E. P. policijos pareigūnus buvo iškvietęs jau įvykio dieną - 2020 m. spalio 24 d, kurie atvykę, be kita ko, apklausė ir L. K.. Taigi, šiuo atveju kyla abejonė, ar L. K. buvo sužalotas G. P. jų konflikto metu, nes policijos pareigūnams jis nieko nepasakė apie šį įvykį ir jo pasekmes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jo kaltinimas, reiškiamas G. P., yra susijęs su bandymu pateisinti save ir pagrįsti jų ilgalaikių konfliktinių santykių priežastis.
16. Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su G. P. liga – (duomenys neskelbtini), kuri galimai riboja jos kūno judesius, apeliacinės instancijos teismas priimamoje nutartyje plačiau nepasisako, kadangi ši aplinkybė nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, nebeturi esminės reikšmės sprendžiant dėl G. P. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą.
17. L. K. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog šiuo atveju buvo reikalinga peržiūrėti G. P. socialinius tinklus, perklausyti jos telefoninius pokalbius, perskaityti SMS žinutes, kreiptis į kaimynus, kurie galėjo kažką girdėti. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai bei surinkti visi reikalingi įrodymai sprendimui dėl G. P. kaltės (nekaltumo) priimti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus, L. K. nurodomus veiksmus, minėtos teismo išvados dėl G. P. išteisinimo iš jai pareikštų kaltinimų, pasikeistų. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas. Papildomai pažymėtina, kad L. K. nei apklausų metu, nei pateiktame atsiliepime nenurodė jokių kitų asmenų, kurie galėjo matyti nagrinėjamą įvykį, jų nebuvo nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl neapibrėžto skaičiaus kaimynų ir kitų asmenų apklausos šiuo atveju būtų pertekliniai veiksmai, prieštaraujantys proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams.
18. 2021 m. spalio 28 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas G. P. gynėjo advokato M. Barisevičiaus prašymas iš L. K. priteisti G. P. naudai 363 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra, kuri nesutiko su G. P. išteisinimu iš kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. L. K. pateiktu atsiliepimu sutiko su šiame apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais ir prašė jį tenkinti. Apeliacinis skundas yra atmetamas. G. P., pasinaudodama savo teise į gynybą, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kuris ją gintų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. gynė advokatas M. Barisevičius. Už gynybos paslaugas Panevėžio apygardos teisme G. P. advokatui sumokėjo 363 Eur. Tą patvirtina į bylą pateikta 2021 m. spalio 28 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigų priėmimo kvitas, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Gynėjas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad nurodoma išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos išteisintajai turi būti atlyginamos L. K. (BPK 105 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš L. K. G. P. 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur jos turėtų išlaidų už advokato darbą apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.