Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-13-384/2017, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį surašytas A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 27 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį surašytas A. K.. 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. sausio 16 d. nutartimis nuo minėtos bylos nagrinėjimo nusišalino Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjai, atitinkamai Raimundas Klimaitis, Arūnas Bacevičius ir Saulius Mikšys. Minėtose nutartyse sprendimas dėl nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo grindžiamas tuo, kad šioje byloje nukentėjusiuoju esantis V. K. ne kartą yra suabejojęs Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu, rašęs į įvairias institucijas skundus dėl to, o nuo bylų, kuriose dalyvaudavo A. K. ir V. K., nagrinėjimo Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjai, įvertinę reiškiamas abejones dėl jų nešališkumo, ne kartą yra nusišalinę. 2017 m. sausio 13 d. nutartimi nuo pirmiau paminėtos bylos nagrinėjimo nusišalino ir Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, nurodžiusi, kad šioje byloje ji jau yra išnagrinėjusi nukentėjusio asmens V. K. skundą ir dėl jo yra priėmusi 2016 m. lapkričio 20 d. nutartį. Teisėjų Raimundo Klimaičio, Arūno Bacevičiaus ir Jūratės Lukšienės nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo patvirtino laikinai einantis Jurbarko rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjas Saulius Mikšys.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 576 straipsnyje reglamentuota nušalinimų pareiškimo administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems teisėjams tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjams mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Be BPK 58 straipsnyje nurodytų konkrečių aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negali nagrinėti bylos, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Minėta Baudžiamojo proceso kodekso nuostata taikoma ne tik tais atvejais, kai aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo, yra ar tampa žinomos proceso dalyviams, tačiau taip pat taikoma ir tais atvejais, kai aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, yra žinomos ar tampa žinomos bylą nagrinėjančiam teisėjui. Paaiškėjus, jog egzistuoja aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo turi pats teisėjas, kuriam paskirta nagrinėti byla. Nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo teisme tvarka reglamentuota BPK 59 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi Jurbarko rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai – Raimundas Klimaitis, Arūnas Bacevičius, Jūratė Lukšienė ir Saulius Mikšys nusišalino nuo administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį traukiamas A. K., nagrinėjimo, todėl Jurbarko rajono apylinkės teisme nelikus teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, ji perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Spręsdamas klausimą, kuriam apylinkės teismui perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama nagrinėti tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas, antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Šakių rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra nedaug didesnis už apygardoje esančių apylinkių teismų vidurkį, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-13-384/2017, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį surašytas A. K., perduoti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Šakių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Jurbarko rajono apylinkės teismo pirmininkui ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.