Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. R. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nuosprendis pakeistas nustatant, kad nuteistasis visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis nekeista - galutinė bausmė 15 metų 1aisvės atėmimo.

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi perkeltas į atvirąją koloniją tęsti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

Bausmės pradžia – 2007 m. liepos 17 d., pabaiga – 2022 m. liepos 17 d.

Anksčiau teistas du kartus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. yra atlikęs BK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidęs du kartus, iš jų du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi, dvidešimt penkis kartus skatintas, neturi pastovios gyvenamosios vietos, teigia, kad planuoja gyventi pas savo draugę, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo baldų apmušėjo ir avalynės taisytojo specialybes, dirba, išėjęs į laisvę toliau dirbs, lėšų tvarkymo kompetencijos priskiriamos prie kriminologinių veiksnių, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų, praeityje vartojo alkoholį su draugais, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, pataisos namuose taip pat buvo baustas už apsvaigimą nuo alkoholio, gyvenimo stilius ir draugai gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys, psichiką veikiančių medžiagų nevartoja, tačiau nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, dėl alkoholio vartojimo gailisi, nuteistojo nusikalstamas elgesys tiesiogiai siejamas su alkoholio vartojimu, emocinė būsena stabili, pozityvi, dažniausiai geba susidoroti su kasdienėmis užduotimis, praeityje kartojo tas pačias klaidas, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, praeityje ne visuomet gebėjo pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, suvokia, kad alkoholio vartojimas yra pagrindinės nusikalstamo elgesio priežastys, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog R. R. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką du kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką R. R. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nemažai nustatyta jo nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; ryšių palaikymas su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, tačiau taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo atlikimą (itin žiaurų nužudymą), ankščiau du kartus teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, asmuo yra nevykdęs teismo skirtų įpareigojimų. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje buvo įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, buvo įtakojamas alkoholio ir draugų. Nuteistasis pastoviai kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Pataisos įstaigoje nėra fiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų, tačiau nusikaltimų modelis siejamas su alkoholio vartojimu. Nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai. Vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad apie nusikaltimą neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo vertinimu, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnių patyrimų, nusikalstamą veiką atliko apsvaigęs nuo alkoholio, laisvės atėmimo metu baustas du kartus už alkoholio vartojimą. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. R. neatliktos bausmės dalis (5 mėnesiai 7 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. R. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.