Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens įkeisto daikto savininko I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. vasario 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB 2010-02-11 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

UAB „AUTUMA“, į.k. 124477947, užtikrindamas iki 2011-11-09 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-11 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB) I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 252,17 kv.m. ploto negyvenamąją patalpą 3-1 iki 3-16, plane pažymėtą 3v, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui UAB „AUTUMA“, į.k. 124477947, užtikrindamas iki 2011-11-09 suteikto kredito grąžinimą, įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-11 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB) I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias turtines teises – visas esamas ir būsimas nuomos teises į 0,0785 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0020-0077, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, atsiradimo pagrindas – 2001-05-01 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir I. L..

To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui UAB „AUTUMA“, į.k. 124477947, užtikrindamas iki 2011-11-09 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-12-23 įregistruotais Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“,AB) pačiam skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą su priklausiniais, unikalus Nr. 2197-9001-7018, turintį 1 306,52 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-02-12 nutartimi Nr. I-222/2010 (b.l. 81-82) areštavo I. L. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 252,17 kv.m. ploto negyvenamąją patalpą 3-1 iki 3-16, plane pažymėtą 3v, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), uždrausdama įkeisto daikto savininkui juo disponuoti; išaiškino daikto savininkui, kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, bei įspėjo skolininką UAB „AUTUMA“ bei įkeisto daikto savininką I. L., kad per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos negrąžinus kreditoriui skolos – 188 960 EUR negrąžinto kredito, 4386,50 EUR nesumokėtų palūkanų, 1231,20 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 218,67 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso – 194 796, 37 EUR bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas daiktas bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams nebus grąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios nutarties jiems įteikimo dienos turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad I. L. 2005-04-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo iš valstybės nuomotą 785/2724 dalį aukščiau paminėto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos sutartis baigiasi, kai nuomojama žemė parduodama nuomotojui (CK 6.562 str. 4 d.). Kadangi kreditoriui įkeista patalpa yra pastato dalis, turinti aiškią funkcinę paskirtį (butai ir pan.), atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendro naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 9 d.), bet ne visas namas, todėl šiuo atveju nėra reikalaujama, kad būtų įkeistas ir žemės sklypas ar jo nuomos teisė remiantis CK 4.171 str. 7 d. Todėl, teismo manymu, tai nesudaro kliūčių pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš minėtos hipoteka užtikrintos patalpos. Taip pat teismas nustatė, jog skolininkui UAB „AUTUMA“, į.k. 124477947, Vilniaus apygardos teismas 2009-06-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą ir nutartis įsiteisėjo (b.l. 71-73). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 str. visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Todėl, vadovaujantis CK 4.196 str. 1 d. 3 p., kreditoriui atsirado pagrindas reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą pagal 2004-11-09 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais prieš terminą. Iš skolininkui UAB „AUTUMA“ nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 34 str. pagrindu, todėl jam priklausantis hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas turtas neareštuotinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį ar sustabdyti šią bylą iki Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) nustatyta tvarka bus realizuotas skolininkui BUAB „AUTUMA“ priklausantis kreditoriui „Swedbank“, AB įkeistas turtas, prielaidų nesudaro.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Apeliantas prašo sustabdyti pareiškėjo (kreditoriaus) 2010-02-05 pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimą iki ĮBĮ nustatyta tvarka bus realizuotas skolininkui BUAB „AUTUMA“ priklausantis kreditoriui „Swedbank“, AB įkeistas turtas, esantis Minijos g. 19 Klaipėdoje. Kitaip tariant, prašo sustabdyti bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita – bankroto byla, t.y. taikyti privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, numatytą CPK 163 str. 3 p., kuris nustato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teismo pareigą tokiu atveju sustabdyti bylą, visų pirma, siekia išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, antra – bereikalingo tų pačių faktinių aplinkybių nustatymo. Pažymėtina, jog pagrindiniu kriterijumi CPK 163 str. 3 d. nustatytu pagrindu bylai sustabdyti yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, teismui siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kai bylai iš esmės nagrinėti reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylų dėl hipotekos teisinių santykių pobūdis nulemia šių bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal CPK 542 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, bylas dėl hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka. Nesant specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005). Kadangi CPK XXXVI skyriuje nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2009), CPK 163 str. 3 p. nuostatų, reglamentuojančių procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės privalomą sustabdymą, taikyti nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo sustabdymo galimybių CPK XXXVI skyriaus ar CK atitinkamos nuostatos iš viso nenumato, ir tai neabejotinai sudaro vieną iš CPK 443 str. 1 d. įvardijamų CPK V dalyje numatytų išimčių. Pažymėtina ir tai, kad priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sustabdymo teorinė galimybė egzistuoja, tačiau tik kaip laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 str. 1 d. 10 p.) tuo atveju, kai yra sprendžiamas hipotekos ar įkeitimo sutarties šalių ginčas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, ir tokias priemones taiko šį ginčą nagrinėjantis teismas. Taigi tokiu atveju teismas gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir visa apimtimi sustabdyti Hipotekos skyriaus atliekamas priverstinio skolos išieškojimo procedūras. Tuo tarpu hipotekos teisėjas teismo, nagrinėjančio šalių ginčą, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kvestionuoti negali, juo labiau, jų teisiniai padariniai – išieškojimo vykdymo sustabdymas – galioja hipotekos teisėjo atliekamoms procedūroms hipotekos byloje.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui sustabdyti kreditoriaus 2010-02-05 pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimą iki ĮBĮ nustatyta tvarka bus realizuotas skolininkui BUAB „AUTUMA“ priklausantis turtas nėra teisinių prielaidų. Atsižvelgiant į tai, visi apelianto argumentai, kuriais jis įrodinėja, jog įkeisto daikto savininko pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui galimai atsiranda tik realizavus paties skolininko turtą bankroto procese, kuomet tampa aišku, ar skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui ir jei neįvykdė, tai kokia apimtimi už ją liko atsakingas įkaito davėjas, atmestini kaip prieštaraujantys hipotekos instituto esmei ir šioje byloje teisiškai neaktualūs.

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Kitaip tariant, šis teisinis instrumentas yra skirtas būtent kreditoriaus interesų apsaugai. Kaip minėta, bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas areštuoti hipoteka įkeistą turtą (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi, o apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu.

Nagrinėjamos bylos atveju kreditorius „Swedbank“, AB 2010-02-11 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė pareiškimą Nr. SR-582 dėl priverstinio skolos iš įkeisto daikto savininkui I. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, hipotekos lakštu Nr. 01120040018161 įkeisto „Swedbank“, AB, užtikrinant tinkamą UAB „AUTUMA“ prievolių pagal 2004-11-09 Kredito sutartį Nr. 04-044424-IN įvykdymą, reikalaudamas patenkinti hipoteka apsaugotą kreditoriaus reikalavimą dėl likusios 411 260 EUR kredito sumos, kurios galutinis grąžinimo terminas – 2011-11-09, įvykdymą prieš terminą CK 4.196 str. 3 p. pagrindu, 2009-06-12 skolininkui UAB „AUTUMA“ iškėlus bankroto bylą (b.l. 71-73). Ši teisės norma sutapatina pačiam skolininkui arba įkeisto daikto savininkui pradėtą bankroto procedūrą su skolos grąžinimo termino suėjimu, leidžiančiu hipotekos kreditoriui reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. 2006-06-01 dienai UAB „AUTUMA“ skola bankui sudarė 194 796,37 EUR: 188 960 EUR negrąžinto kredito, 4386,50 EUR nesumokėtų palūkanų, 1231,20 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 218,67 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas (b.l.59). Susiklosčiusioje situacijoje apelianto skundo argumentas, jog skolininko BUAB „AUTUMA“ statuso pasikeitimas (bankroto bylos iškėlimas) negali įtakoti kreditoriaus ir įkaito davėjo tarpusavio santykių ir šalims privalomo hipotekos lakšte įtvirtinto prievolės įvykdymo termino, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, netinkamu paskolos sutarties sąlygų vykdymu, paskolos sutarties vienašaliu nutraukimu prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami, kadangi nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su netinkamu kreditavimo sutarties sąlygų vykdymu, paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą įtakos įkeisto daikto savininko teisėms ir pareigoms, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Teisėjų kolegija dėl apelianto (įkaito davėjo) atsakomybės kreditoriui pažymi, jog turto įkeitimas yra daiktinis teisinis prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, palyginti su pagrindine prievole, suteikiantis papildomą garantiją kreditoriui, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, šiuo atveju dėl to, kad skolininkui iškelta bankroto bylą, kreditoriaus turima įkeitimo teisė įgyvendinama realizuojant įkeistą turtą ir perduodant kreditoriui tam tikrą pinigų sumą. Įkaito davėjo prisiimtų įsipareigojimų (atsakomybės) bankui ribos apibrėžtos būtent įkeistu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-162/2009, 2004-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-470/2004 ).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui bei įkeistų daiktų savininkui, kurių pasirašytas hipotekos lakštas Nr. Nr. 01120040018161 užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal minėtą 2004-11-09 kredito sutartį iki skolininkas įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ne tik iš skolininko, bet ir įkeisto daikto savininko turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Tą numato ir Kredito sutarties Nr. 04-044424-IN nuostatos. Faktas, kad skolininkui BUAB „AUTUMA“ buvo iškelta bankroto byla, neįtakoja pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda tuomet, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo. Kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad įkeitimas prievolinės teisės prasme yra akcesorinė, t.y. papildoma prievolė pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą užtikrina, atžvilgiu, jeigu skolininkas neįvykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus kreditoriui. Įvykdymo termino, numatyto sutartyje, praleidimas taip pat yra sutarties neįvykdymas (CK 6.205 str.) Kita vertus, įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais hipotekos kreditorius gali reikalauti įvykdyti hipoteka apsaugotą prievolę prieš terminą, o toks reikalavimas realizuojamas ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui - iš įkeisto nekilnojamojo daikto. Tokių atvejų kategorijai yra priskiriama pradėta prieš skolininką ar įkeisto daikto savininką bankroto procedūra (arba vieno, arba kito atžvilgiu) (CK 4.196 str. 1 d. 3 p.). Ši situacija įstatymų leidėjo valia yra prilyginama skolos grąžinimo termino suėjimui (pasibaigimui). Tokia įstatymų leidėjo pozicija reiškia, kad kreditoriaus skolinio reikalavimo teisę sąlygoja tik hipotekos (įkeitimo) lakšto turėtojo teisės turinys, t.y. lakšto turėtojas savo pasirinkimu turi teisę nukreipti pagrindinio reikalavimo įvykdymą į visą (į bet kurį) įkeistą jam turtą - tiek į skolininko, tiek ir į įkeisto daikto savininko, ir tik pagrindinis reikalavimas lemia įkeitimo teisės realizavimo ribas - turtu apsaugomos skolos suma negali būti didesnė už pagrindinio reikalavimo dydį, nes įkeitimo teisė nėra savarankiška.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad hipotekos teisėja, areštavusi įkeistą daiktą, įspėjo įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos, terminą (CPK 4.185 str. 5 d.), įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti (b.l. 81-82). Atsižvelgiant į tai, kad įspėjime nurodytas vieno mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos, apelianto argumentas dėl sužinojimo apie jam nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto arešto momentą nėra teisiškai reikšmingas. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrįstas ir apelianto argumentas dėl netinkamos kreditoriaus informavimo pareigos prieš terminą nutraukiant sutartį atlikimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad kreditorius kartu su 2010-02-11 pareiškimu pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto pateikė teismui įrodymus, jog skolininkui yra iškelta bankroto byla (b.l. 71-73). Jau nurodyta, kad pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra pagal CK 4.196 str. nuostatas yra prilyginama skolos grąžinimo termino suėjimui. Apie skolos grąžinimo termino pasibaigimą skolininkas ir įkeisto daikto savininkas žino iš sutarties ir apie tai kreditorius neturi pareigos papildomai jų informuoti. Apie bankroto bylos iniciavimą ir jos iškėlimą kaip įstatyminį pagrindą paskolos grąžinimo terminui pasibaigti apeliantas, buvęs skolininko BUAB „AUTUMA“ vadovu (direktoriumi), jos vardu pasirašęs Kredito sutartį Nr. 04-044424-IN, todėl gerai žinojęs šios kreditavimo sutarties nevykdymo ir(ar) netinkamo vykdymo pasekmes, taip pat neabejotinai žinojo.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdama atitinkamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 14,15 Lt (b.l. 171) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. L. 14 (keturiolika) litų 15 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.