Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant N. B. ir R. Š.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorėms N. M. – Posaškovai ir J. Ž.

kaltinamajam D. M., jo atstovui adv. A. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, lietuvis, vedęs, išsilavinimas- vidurinis, dirbantis- (duomenys neskelbtini) statybininkas, deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-05-31 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos) skirta 6 mėn. viešųjų darbų bausmė;

2) 2014-03-28 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., skirta 12 mėn. laisvės apribojimo bausmė;

3) 2017-02-20 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 7 d., skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 ¹ bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, taikant LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Uždrausti 3 m. naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemones. Konfiskuoti automobilį Ford Mondeo v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2017-08-26 apie 11.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,29 promilės girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį savo sutuoktinei N. M. į krūtinės sritį, taip padarydamas krūtinės kairės pusės sumušimą, pasireiškusi skausmingumu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017-08-26 ryte apie 8.00 val. į svečius pasveikinti pas jį atvažiavo jo pusbrolis V. B., gyvenantis Vievyje, kadangi jis (D. M.) buvo savaitę laiko, kaip susituokęs su N. M.. Jis su pusbroliu išgėrinėjo. Maždaug apie 11.00 val. jiems su pusbroliu geriant N. atėjusi į kambarį pradėjo priekaištauti, kad jis geria, pradėjo klausinėti kiek laiko jis dar gers. Dėl šių priekaištų tarp jų iškilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas kitą išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis jai liepė eiti į kambarį, nes ji rėkė ant jo būdama virtuvėje. Kadangi ji nėjo pati į kambarį jis ją pastūmė į kambarį ir uždarė kambario duris. Daugiau jokių fizinių veiksmų jos atžvilgiu nenaudojo. Ar V. B. matė N. pastūmimą negali pasakyti, bet gal ir galėjo matyti. Po kiek laiko atvyko pareigūnai ir jį sulaikė ir išsivežė. Iš dalies savo kaltę pripažįsta todėl, kad sutinka, kad buvo konfliktas su sutuoktine ir jis ant jos rėkė, bet fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir kumščiu jai tikrai nesudavė. Dėl savo tokio poelgio jis labai gailisi.

Nukentėjusioji N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji labai gailisi, kad kvietė policiją. Tą dieną mirė jos tėtė ir ji buvo ne nuotaikoje ir labai suirzusi. Norėjo pasišnekėti su savo vyru, tačiau dar po vestuvių, kurios vyko prieš savaitę atėjo sveikinti vyro pusbrolis. Ji išėjo su šunimi pasivaikščioti. Lauke šuo užsivijo kates, o ji slystelėjo ir pargriuvo, todėl dar daugiau suirzo, kadangi ir taip buvo ne nuotaikoje. Grįžus namo, ji rado savo vyrą ir vyro pusbrolį V. B. namuose ir kadangi jie dar vis išgėrinėjo ji pasakė kelius žodžius savo vyrui, kad tas nustotų gerti. Dėl to kilo konfliktas ir jie abu susibarė. D. ją pastūmė, kad ji eitų į kambarį. Dėl to ji dar labiau supyko ir iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams abu susitaikė ir konfliktas kaip ir buvo išspręstas. Ji nori pridurti, kad atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į Elektrėnų ligoninę, kad apžiūrėtų nuodugniau, kadangi jiems ji pasakė, jog įtaria, kad laukiasi. Ji pasakė, kad vyras ją pastūmė į kairį šoną, ji pasakė ir medikams, kad skauda, vien tam, kad pamokyti vyrą, o sužalojimų nesimatė. D. jokių pretenzijų ji neturi, pati jaučiasi kalta dėl susidariusios situacijos, nes neapgalvotai pranešė policijai ir pasakė, kad skaudėjo. Nežino kodėl medikams ir policijai nepasakė, kad buvo nukritusi ir susižalojo kieme tempiama šuns. Policijos pareigūnus kvietė tik vieną kartą norėdama specialiai pagąsdinti vyrą. Dėl to, kad taip pasielgė labai gailisi.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su D. M. giminaičiai. Kadangi neseniai buvo D. vestuvės, tai jis atėjo pasveikinti D.. Abu ta proga išgėrinėjo. D. žmona N. dėl to buvo nepatenkina ir po kiek laiko ji supyko ir ant D. pradėjo rėkti. Vėliau ji išėjo į lauką pasivaikščioti su šunimi. Kai N. grįžo, tai vėl rėkavo. Tada D. N. įstūmė į kitą kambarį ir ją ten uždarė, kad išvengti konflikto. Gal po 10 minučių atvažiavo policija. Policijos pareigūnai jam liepė eiti namo. Muštynių tikrai jokių nematė, kadangi jų ir nebuvo. Jo akivaizdoje N. atžvilgiu nebuvo jokio smūgio. Policijos pareigūnai jo neapklausė, net neužsirašė jo duomenų. Jis nežino, kodėl N. šovė į galvą apkaltinti D. smurtu.

Kiti byloje ištirti įrodymai.

2017-08-27 apklaustas kaip įtariamasis D. M. parodė, kad 2017-08-26 ryte apie 8.00 val. į svečius pas jį atvažiavo jo pusbrolis V. B., gim. 1983 m., gyvenantis Vievyje, kadangi jis buvo savaitę laiko, kaip susituokęs su N.. Jis su pusbroliu išgėrė alaus ir degtinės. Jiems su pusbroliu geriant N. atėjusi į kambarį pradėjo priekaištauti, kad jis geria, pradėjo klausinėti kiek laiko jis dar gers. Dėl šių priekaištų tarp jų iškilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai liepė eiti į kambarį, kadangi ji rėkė ant jo būdama virtuvėje. Kadangi ji nėjo pati į kambarį jis ją pastūmė į jį ir uždarė kambario duris. Jam ją pastūmus ji nukrito ant lovos ir pradėjo šaukti, kad jai skauda šoną. Jis jos paklausė, ką ji nusišneka. Tuo metu jis išgirdo, kad į duris skambina. Jam atidarius duris jis pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo tokio poelgio jis labai gailisi. (b. l. 50)

2017-12-20 apklaustas kaip įtariamasis D. M. parodė, kad su jam pateiktu įtarimu jis susipažino, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažįsta iš dalies, kadangi savo veiksmuose smurtą prieš sutuoktinę N. jis įžvelgia tik dėl to, kad jis ją pastūmė rankos plaštaka į krūtinės sritį, ji po jo pastūmimo nenugriuvo, jo veiksmai jos atžvilgiu buvo tik tokie. Kumščiu jis jai tikrai nesudavė, lieka prie savo pirminių parodymų duotų 2017-08-27, taip pat jis nori pažymėti, kad dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo sutuoktinės jis atsiprašė ir jai prižadėjo, kad daugiau taip nepasikartos. (b. l. 83, 84)

2017-08-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas (N. G., M. gim. (duomenys neskelbtini)) pageidaujanti pranešti apie įvykį parodė, kad 2017-08-26 apie 11 val. namuose, kilus žodiniam konfliktui vyras D. M. ranka sudavė 2 smūgius į kairį šoną. Dėl to patyrė fizinį skausmą. ( b.l. 2-6)

2017-09-11 papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji N. M. parodė, su D. M. jie susituokė šių metų rugpjūčio 19 d., jie gyvena kartu apie metus laiko jo mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su D. jie sutaria gerai, konfliktų nebuvo, 2017-08-26 buvo pirmas rimtesnis jų barnis, jie buvo tik savaitę kaip susituokę, visą savaitę ėjo draugai į svečius jų pasveikinti. D. vis išgerdavo ir tai jai jau pradėjo įgristi, todėl tarp jų kilo konfliktas, ji jam dėl girtavimo papriekaištavo, jis tada jai pradėjo priekaištauti dėl maisto ir kitų buitinių reikalų, žodžiu jie susipyko dėl paprastų dalykų. Konfliktas vyko svetainėje, ji artėjo prie jo, kad dar papriekaištautų, o jis tada abiem rankomis du kartus jai į kairį šoną stumtelėjo ir uždaręs kambario duris išėjo į virtuvę. D. tiesiog norėjo ją atstumti, kad ji daugiau neburbuliuotų, jis stumtelėdamas ją pasakė, eik iš čia. Nuo pastūmimo, ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant lovos. Ji laukiasi ir kadangi tuo metu ji dar tiksliai nežinojo, bet įtarė, kad kokia 6-7 nėštumo savaitė, išsigando dėl galimų komplikacijų, todėl ji nenorėdama rizikuoti ir apimta pykčio ant D. bei isterijos paskambino pagalbos telefonu. Tačiau bekalbant ji išgirdo, kad į kambarį ateina D., todėl telefoną ji įsidėjo į kišenę, kad D. nepamatytų, jog ji skambina, gal todėl ir nutrūko pokalbis su pagalbos centru. D. apie jos nėštumą nieko nežinojo, ji jam dar tik ruošėsi pasakyti, bet nespėjo. Skambindama pagalbos telefonu ji tenorėjo pagąsdinti D., ji norėjo, kad jį įspėtų ir viskas, ji nepagalvojo apie skambučio pasekmes, tiesiog įvyko konfliktas, kurio metu D. ją pastūmė, o ji iš pykčio iškvietė policiją. Pastūmimo metu ji jautė išgąstį, skausmo nebuvo, labiau ji D. norėjo pagąsdinti, kad jai skauda, kad jis pamąstytų apie savo elgesį su ja. Ir prie policijos ji pasakė, kad jai skauda vien tam, kad D. girdėtų ir, kad taip jį pagąsdintų. Ji negalvojo, kad dėl to bus jam pradėta byla. Ji gailisi dėl tokio savo neapgalvoto poelgio, tuo metu jai taip šovė į galvą, kad tokiu būdu pamokys savo vyrą. Dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nusikaltimą, ji nesusimąstė, pasirašė viską, ką davė pareigūnas, neskaitydama ir nesigilindama. Ji nori pridurti, kad atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į Elektrėnų ligoninę, kad apžiūrėtų nuodugniau, kadangi jiems ji pasakė, jog įtaria, kad laukiasi. Ji pasakė, kad vyras ją pastūmė į kairį šoną, ji pasakė ir medikams, kad skauda, vien tam, kad pamokyti vyrą, sužalojimų nesimatė. D. jokių pretenzijų ji neturi, pati ji jaučiasi kalta dėl susidariusios situacijos, nes neapgalvotai pranešė policijai ir pasakė, kad skaudėjo. Ji nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ir vyras grįžtų į šeimą. Ji yra pasiruošusi atsakyti už tokį nepagalvotą savo elgesį. (b. l. 20-21)

2017-08-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas (duomenys neskelbtini), butas antrame aukšte, užėjus į vidų smurto požymių nematyti, daiktai vietose, virtuvėje maisto likučiai ant stalo, tvarkinga, svetainėje tvarkinga, tik įlenktas gyvūno gardas, stovintis šalia įėjimo prie sienos. Daiktai nesulaužyti, viskas tvarkinga. (b. l. 2-6)

2017-08-26 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo N. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad žodinio konflikto metu vyras D. M. ranka sudavė 2 smūgius į kairį šoną, padarydamas kairiojo šono sumušimą. ( b.l. 13-14)

2017-09-29 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos skaitmeninės garso įrašų kopijos pavadinimais „2017_08_26_11-02-33_25.04“ ir „2017_08_26_11-03-17_25.04“. Garso įrašo „2017_08_26_11-02-33_25.04“ trukmė 00:43 min. Klausant garso įrašą girdisi, kaip atsiliepia BPC darbuotoja, tačiau su ja niekas nekalba, fone girdisi verkiančios moters balsas, kuri sako „parašau, D., baik“. Garso įrašo „2017_08_26_11-03-17_25.04“ trukmė 01:03 min. Klausant garso įrašą girdisi, kaip atsiliepia moteris, kuri sako, kad nėščią moterį daužo girtas vyras, adresas (duomenys neskelbtini), greitoji reikalinga, girtas vyras puola ant jos nėščios. Perkalusius įrašus, jie įrašyti į kompaktinį diską, ant kurio užrašytas ikiteisminio tyrimo numeris 01-1-43754-17. (b. l. 67- 68)

2017-08-26 N. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 promilių blaivumas. (b. l. 11)

2017-08-26 D. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,29 promilių girtumas. (b. l. 38)

2017-11-30 medicininių dokumentų apžiūros metu teismo medicinos ekspertas nustatė, kad N. M. buvo nustatytas krūtinės kairės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu čiuopiant. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu laiku, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b. l. 26)

2017-12-19 Specialisto paaiškinime į klausimą: "Kokiais veiksmais D. M. N. M. sukėlė skausmus (ar kumščiu)? Specialisto atsakymas: "N. M. nustatytas sužalojimas - krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu, galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu. (b. l. 28)

Iš formos Nr. 025/a-LK kopijos matyti, kad 2017-08-26 11.58 val. į VšĮ Elektrėnų ligoninę kreipėsi N. G., kuri nurodė, kad prieš 30 min. jai trenkė vyras. Skundžiasi kairės pusės krūtinės ląstos skausmingumu. ( b.l. 24)

Iš formos Nr. 025/a-LK kopijos matyti, kad 2017-08-27 18.39 į VšĮ Elektrėnų ligoninę kreipėsi N. G., kuri nurodė, vakar buityje sumušė kairį šoną, 08-26 , bute, Elektrėnų m. ( b.l. 25)

2017-12-22 surašytas tarnybinis pranešimas dėl D. M. atsisakymo padengti Vilniaus teritorinės ligonių kasų pateiktą civilinį ieškinį, kurio žala - 80,62 eurų. (b. l. 85)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

LR BK 140 str. 2 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui.

Teismas vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamojo, nukentėjusios bei liudytojo V. B. teisminio tyrimo metu duotus parodymus ir išaiškintas aplinkybes lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasi D. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 d.

Nors D. M. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies nurodydamas, kad tik tarp jo ir sutuoktinės buvo konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiajai N. M. jokio smūgio į krūtinės sritį nesudavė, o tik pastūmė ją, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas vertindamas turimus įrodymus mano, kad garso įrašas esantis byloje t.y. nukentėjusios du skambučiai į bendrąjį pagalbos centrą visiškai patvirtina, kad N. M. atžvilgiu kaltinamasis D. M. naudojo smurtą, kas atsispindį esamame garso įraše. Teismas mano, kad nukentėjusios atžvilgiu buvo naudojamas būtent fizinis smurtas ir nukentėjusioji matydama jos atžvilgiu iškilusią realią grėsmę kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą. Taip pirmame įraše ji tik paskambina, bet nešneka su operatoriumi, kadangi tuo metu įraše girdimi kaltinamojo aktyvūs veiksmai nukentėjusios atžvilgiu. Antrame gi įraše nukentėjusioji aiškiai įvardija kokie veiksmai jos atžvilgiu jau buvo atlikti.

Vertinant gi pačios nukentėjusiosios N. M. parodymus duotus teisiamajame posėdyje, teismas pažymį, kad šie parodymai nėra nuoseklūs, kadangi kaip matyti ji nurodo, kad su kaltinamuoju jau susitaikė, jam atleido ir nenori, kad jis būtų teisiamas. Todėl jos parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu vertintini kritiškai, kaip bandymas padėti kaltinamajam t.y. savo vyrui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas laiko, kad būtent jos pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką yra objektyvus ir atspindį tikrąsias įvykio aplinkybes, kas patvirtinama ir foto lentele Nr. 1. Analogiškai vertinami ir liudytojo V. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kadangi šis liudytojas yra kaltinamojo D. M. giminaitis, todėl jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo D. M. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o sunkinančia atsakomybę aplinkybe teismas laiko, tai, kad nusikaistamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

D. M. nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). D. M. ankščiau yra teistas tris kartus, tame tarpe du kartus už smurtinius nusikaltimus pagal BK 140 str. 2d., nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, visa tai jį charakterizuoja kaip asmenį linkusį nusikalsti. D. M. yra baustas administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas, yra dirbantis.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus ir kriterijus mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai D. M. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau įgyvendinant teisingumo principą atsižvelgiant į nusikalimo pobūdį bei pasekmes teismas mano, kad yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei numato šio straipsnio sankcijos vidurkis, toks bausmės paskyrimas bus adekvatus nusikalstamos veikos padariniams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-08-26 iki 2017-08-28.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su garso įrašu paliktinas prie bylos.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 80,68 Eur sumai civilinis ieškinys, kuris yra pilnai įrodytas esamais byloje dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 2 d. 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., D. M. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-02-26 d. teismo nutartimi, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir D. M. pasiųstas atlikti 2017 vasario 20 d. Trakų rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies bausmes sudedant ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. M. paskirti kardomąją priemonę suėmimą ir D. M. suimti teismo salėje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. išbūtą laiką, bei pagal 2018-02-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį atliktą laisvės atėmimo bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su garso įrašu palikti prie bylos.

Priteisti iš D. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 80,68 Eur. turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.