Kauno apygardos teismo nutartis

2010-08-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1448-273/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-19
Bylos Nr.
2A-1448-273/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
R. A., R.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį, R. A., P. A.
Civilinė byla Nr. 2A-1448-273/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova;procesinių sprendimų kategorijos: 50.11.2; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovei R. A., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei pagal įgaliojimą Aušrai Barauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3991-249/2010 ieškovės R. A. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių atstatymo, įpareigojimo suteikti kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei R. A., atsakovams R. A. ir P. A. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (išvadą duodanti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 3-7) prašė įpareigoti atsakovę suteikti jai kitą tinkamai įrengtą Savivaldybės gyvenamąją patalpą, nes jai nuomos sutartimi suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios, Kaune, ( duomenys neskelbtini)-3 (toliau – Butas), pripažintos netinkamos gyventi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad ji nuo gimimo 1954 m. gyvena Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute. Butas susideda iš 2-jų kambarių ir atskiros virtuvės, šildomas malkomis, be karšto vandens. Pradžioje bute ji gyveno su močiute I. M., kuri buvo pagrindinė buto nuomininkė. 1973-10-06 ieškovė ištekėjo ir 1975-07-11 susilaukė sūnaus P. A.. Ji su šeima gyveno viename kambaryje, močiutė kitame kambaryje, tvarkėsi atskirai. Vėliau ji išsituokė, sūnus Paulius 1997-08-23 susituokė su R. A., 1998-07-24 jiems gimė sūnus Modestas. Dėl vietos stokos jai teko su močiute gyventi mažesniame kambaryje, o sūnus su šeima gyveno didesniame kambaryje. 2001-12-22 mirus močiutei I. M., atsakovė 2002-03-29 su ja sudarė neterminuotą Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį šiam butui. Ieškovė teigia, kad ji visada nuo sūnaus šeimos gyveno ir tvarkėsi atskirai, dirbo ir išsilaikė iš savo darbo užmokesčio, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, tinkamai prižiūrėjo gyvenamąsias patalpas. Tačiau gyvenamojo namo būklė buvo avarinė, todėl ji daug metų kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kad būtų sprendžiami namo konstrukcijų ir inžinerinių tinklų remonto klausimai, nes namo būklė buvo labai bloga ir kėlė grėsmę jame gyvenantiems nuomininkams. Tačiau atsakovė nesirūpino namo inžinerinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų remontu. Ieškovė teigia, kad namo stogas vietomis yra įgriuvęs, namo sienos ir kitos konstrukcijos yra supelijusios, įskilusios ir išėjusios iš vietų, namo kaminas ir pečius yra kiauras ir įgriuvęs. 2009 m. rugpjūčio mėnesį jos bute įgriuvo antro aukšto kaimyno lubos, todėl iškviesta atsakovės komisija nustatė, kad butas netinkamas gyventi. Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2009-09-03 sprendimu Nr. T-474 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi ir išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos“ Butas buvo pripažintos netinkamas gyventi. Jos sūnaus šeima bijodama su vaiku gyventi tokiose patalpose iš buto išsikėlė į kitą gyvenamąją patalpą, o ji neturi lėšų nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, todėl ir kreipėsi į atsakovę dėl suteikimo kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos. Tačiau atsakovė siūlo jai keltis į gatvę, nes suteikti kitą savivaldybei priklausančią patalpą atsisako ir teigia, kad ji ir sūnaus šeima sudaro vieną šeimą, šeima turi kitą patalpą tinkamą gyventi, turi pakankami pajamų, todėl jie neturi teisės į savivaldybės suteikiamą socialinį būstą. Ieškovė teigia, kad atsakovės atsisakydamas suteikti jai kitą gyvenamąjį plotą pažeidžia jos teises ir įstatymą. Su ja buvo sudaryta neterminuota 2002-03-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią ji perėmė ir vykdė visas buvusios nuomininkės I. M. teises ir pareigas, mokėjo mokesčius už namo techninę priežiūrą. Buto savininkė - Kauno miesto savivaldybė, pripažinus patalpas netinkamomis gyventi, iškeldinant ją ir kitus bute gyvenančius asmenis, privalo suteikti jai kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą (CK 6.615 str., 6.617 str., 2002-03-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4.1 ir 7 punktai). Ieškovė nesutinka išsikelti iš ginčo buto, kol atsakovė nesuteiks jai kitų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų.

Priešieškiniu atsakovė prašė (b. l. 48-51)ieškovės ieškinį atmesti, nutraukti Buto nuomos sutartį, sudarytą 2002-03-29 tarp SĮ „Santakos butų ūkis“ ir ieškovės; iškeldinti ieškovę, R. A. ir P. A. kartu su nepilnamečiu vaiku M. A. iš buto su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad Butas 2009-09-03 atsakovės tarybos sprendimu Nr. T-474 pripažintas netinkamas gyventi. 2009-10-22 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių su prašymu išnuomoti ieškovės 4 asmenų šeimai socialinį būstą kaip keldinamai iš pripažintų netinkamomis gyventi patalpų, pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-03 sprendimą Nr. T-474. Ieškovei kreipusis į savivaldybę, dėl socialinio būsto išnuomojimo ir pristačius reikalingus dokumentus, paaiškėjo, jog ieškovės šeimos pajamos viršija Vyriausybės nustatytus dydžius. 2003-05-28 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 670 2.1.3 p. numatyta, jog keturių ir daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestuose, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7 700 Lt ir turtas vienam asmeniui – 26 000 Lt. 2009-10-22 asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto deklaracijoje nurodyta, jog šeimos pajamos yra 58 073,50 Lt. Vadinasi, šeimos pajamos viršija 27 273,50 Lt Vyriausybės nustatytus dydžius.

Taip pat paaiškėjo, jog R. A. nuo 2009-08-17 nuosavybės teise yra įgijusi 44.98 kv. m. butą esantį Lazdijų m. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d. nurodyta, jog teisę į socialinį būstą turi šio įstatymo 1 str. nurodytos šeimos ir asmenys, kurių kalendorinių metų turtas ir pajamos, apskaičiuoti šio įstatymo 4 str. 1 d. nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašą metus ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. Kaip jau minėta, R. A. nuosavybės teise valdomas turtas, remiantis 2009-10-05 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu yra 44.98 kv. m. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ieškovė ir jos sūnaus P. A. šeima kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrių ne dėl valstybės paramos išsinuomoti Savivaldybės socialinio būsto gyvenamąsias patalpas, o dėl kitų tinkamų gyventi Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų suteikimo, nes namas, kuriame yra nuomojamas butas, techniškai susidėvėjęs ir pripažintas netinkamu gyventi. Tačiau, kaip jau minėta, 2009-10-22 prašyme ieškovė prašo jos 4 asmenų šeimai išnuomoti socialinį būstą, kaip keldinamai iš pripažintų netinkamomis gyventi patalpų. Taip pat ieškovė nurodo, jog Butas nei ieškovei, nei su ja gyvenantiems asmenims niekada nebuvo išnuomotas kaip socialinis būstas. Atkreiptinas dėmesys, jog socialinio būsto sąvoka atsirado nuo 2003-01-01, LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p. numatyta savarankiška savivaldybių funkcija - savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 6 p. apibrėžiama savivaldybės socialinio būsto fondo sąvoka - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teises valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Savivaldybė vykdydama įstatymo numatytą funkciją, t. y. socialinio būsto nuomą, neturi ir negali išnuomoti kito, išskyrus socialinį, būsto. Pažymėtina, kad 2005-09-08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-450 patvirtinto socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 8 p. nurodyta, jog patuštintą socialinį būstą pirmumo teise siūloma išsinuomoti Savivaldybės socialinio būsto nuomininkams, gyvenantiems gresiančiuose sugriūti namuose, po to Savivaldybės socialinio būsto nuomininkams, iškeliamiems iš patalpų, pripažintų netinkamomis gyventi. Nauja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 4 d. numatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, jog galiojant įstatymų nustatyta tvarka su ja sudarytai neterminuotai 2002-03-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, savivaldybė privalo suteikti kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Taip pat nurodo, jog jokio įpareigojimo teikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas tokiu atveju nei pačioje nuomos sutartyje, nei CK 6.615 str. ir 6.617 str. nėra numatyta, todėl savivaldybės darbuotojų reikalavimas buvo neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovės teises, garantuotas tiek paminėtų įstatymų, tiek asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė pristatė turto ir pajamų deklaracijas, nereiškė jokių pretenzijų ar prieštaravimų, taip pripažindama, jog darbuotojų prašymas pateikti minėtus dokumentus buvo teisėtas. Taip pat pažymėtina, jog 2002-03-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 8 p. numatyta, jog šioje sutartyje nenumatyti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 7 p. socialinį būstą apibrėžia, kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. O šio įstatymo 8 str., apibrėždamas asmenų teisę į socialinį būstą faktiškai nustato, kad tokio būsto nuoma gali pasinaudoti tik itin socialiai pažeidžiami asmenys. Todėl vertinant asmens teisę suteikti kitą socialinį būstą, kai jo (šeimos) pajamos viršija Vyriausybės nustatytus gaunamų pajamų dydžius, remtis ir atsižvelgti vien į jo interesus, ignoruojant kitų asmenų, turinčių įstatymo nuostatomis pagrįstą teisę į socialinį būstą, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga. Teismas, įpareigodamas suteikti kitas tinkamas gyventi patalpas, sukurtų išimtį vienam asmeniui, taip pažeisdamas teisingumo principą, nes kito būsto suteikimas prieštarauja Vyriausybės nutarimui, savivaldybės tarybos sprendimui ir kitų laukiančių socialinio būsto piliečių interesams. LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p. numatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmenims neturint teisės gyventi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, savivaldybė ne tik negali vykdyti jai įstatymais priskirtų funkcijų, bet taip yra pažeidžiamos asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą teisės ir teisėti interesai. Pagal CK 6.610 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 83-87) ieškinį tenkintino, priešieškinį atmetė; atstatė ieškovės pažeistas teises, įpareigojo atsakovę suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą; priteisė iš atsakovės ieškovei 130 Lt žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad 2009-11-16 raštu Nr. 301-2-322 atsakovės administracijos Turto valdymo departamentas, atsisakė suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą ir pasiūlė iš netinkamo gyventi buto išsikelti (b. l. 15). Tačiau ieškovė gyvena savivaldybei priklausančiame bute, pagal sudarytą rašytinę nuomos sutartį ir jos santykius su atsakove dėl gyvenamosios patalpos nuomos reguliuoja CK 6. 575 str. - 6. 617 str. nuostatos. Atsakovė pateikė teismui aktą, kuriuo ieškovės užimamos patalpos pripažintos netinkamos gyventi, tačiau atsakovė nenurodo, kad šios patalpos pasidarė netinkamos gyventi dėl ieškovės ar jos šeimos narių kaltės. Tuo pačiu atsakovė gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi (4.2. p.) įsipareigojo užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą. Šių pareigų atsakovė nevykdė, ko pasekoje ieškovės užimamas Butas, esantis avariniame name tapo netinkamas gyventi. CK. 6. 615 str. nustato, kad jeigu dėl techninio susidėvėjimo savivaldybės gyvenamoji patalpa tampa netinka gyventi, fiziniai asmenys iš jų iškeldinami ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Šią patalpą suteikia pastato, kuriame yra netinkama gyventi patalpa, savininkas. Dėl šių aplinkybių teismas darė išvadą, kad atsakovės atsisakymas suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą savivaldybei priklausančiuose patalpose pažeidžia ieškovės teisę į būstą, todėl turi būti atstatytos. Atsakovė teismine tvarka įpareigotinas suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, atitinkančią CK 6. 617 str. numatytiems reikalavimams. Atsakovės atsisakymą suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, teismas laiko neteisėtu ir nepagrįstu dėl šių aplinkybių. Atsakovė savo atsisakymą grindžia tuo, kad atsakovė turi teisę suteikti fiziniams asmenims tik socialinį būstą, tačiau ieškovė ir jos šeimos nariai neturi teisės būti įrašyti į sąrašą asmenų keldinamų iš netinkamų gyventi patalpų (remiantis LR vyriausybės 2003-05-28 nutarimu Nr. 670 „Dėl asmens metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti, tvarkos aprašo patvirtinimo“). Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė prašė išnuomoti jai ir jos šeimos nariams būtent socialinį būstą, tačiau iš ieškovės ir jos šeimos narių pateiktos deklaracijos (b. l. 22-23) matyti, kad jų pajamos ir turtas viršija LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nurodytus leistinus dydžius. Ieškovės marti R. A. nuo 2009-08-17 nuosavybės teise valdo 44, 98 kv. m. ploto butą, esantį Lazdijuose, M. G. g. 5-16. Tačiau pažymėtina, kad ieškovei ginčo Butas niekada nebuvo suteiktas ar išnuomotas kaip socialinis būstas. Pati atsakovė pripažino, kad socialinio būsto sąvoka atsirado nuo 2003-01-01, kai LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p. nustatė savarankiška savivaldybės funkciją – savivaldybės socialinio būsto sudarymas ir jo remontas, socialinio busto nuoma. Socialinis būstas suteikiamas fiziniams asmenims atsižvelgiant į jų pajamas ir nuosavybės teisėmis valdomą turto dydį ir sutinkamai su LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti ar išsinuomoti ar daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, jo nustatyta tvarka ir sąlygomis, kuris ieškovės teisėms ir pareigoms neturi jokios reikšmės. Iš ieškovės pareiškimo matyti, kad ieškovė prašė suteikti jai socialinį būstą (b. l. 29), tačiau šio atveju, tai taip pat esminės reikšmės neturi, nes iš atsakovės atsiliepimo seka, kad būtent atsakovė paaiškino ieškovei, kad jis gali suteikti tik socialinį būstą, nes kito gyvenamojo ploto jis neturi. Tačiau atsakovė neginčijo, kad savivaldybei priklausančiuose patalpose gyvena ne tik fiziniai asmenys, kuriems savivaldybei priklausantis gyvenamas plotas buvo suteiktas kaip socialinis būstas. Atsakovė pareikalavo iš ieškovės pateikti dokumentus apie jos šeimos narių pajamas ir turtą. Tačiau ieškovė teigia, kad ji ir jos sūnaus P. A. šeima sudaro dvi atskiras šeimas ir priešingu įrodymų byloje nepateikta. Tą aplinkybė, kad ieškovės marti R. A. nuosavybės teisę valdo 44, 98 kv. m. ploto butą taip pat negali turėti reikšmės, nes nėra duomenų, kad tai yra šeimos turtas, o ne R. A. asmeninė nuosavybė. Be to butas yra kitoje vietovėje ir dėl to, kad atsakovė nesirūpino jai priklausančia gyvenamąją patalpą, dėl ko ji buvo pripažinta netinka gyventi, ieškovė negali būti „ištremta“ iš Kauno. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ginčo butas buvo suteiktas ne kaip socialinis būstas, gyvenamoji patalpa tapo netinkama gyventi ne dėl ieškovės ar jos šeimos narių, teismas darė išvadą, kad atsakovė privalo suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, savivaldybei priklausančiuose gyvenamose patalpose, vadovaujantis CK 6. 615 str. 6.617 str., be eilės nežiūrint į ieškovės arba jos šeimos narių turtinę padėtį, todėl ieškinys tenkintinas. Atsakovės priešieškinys atmestinas dėl šių motyvų. Atsakovė prašydama nutraukti Buto nuomos sutartį, sudarytą 2002-03-29, tarp savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ ir ieškovės ir iškeldinti ieškovę ir jos šeimos narius, atsakovė vadovaujasi CK 6.610 str., kuris nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, fiziniai asmenys iškeldinti tik teismo tvarka ir kito įstatyminio pagrindo nenurodo. Tačiau ieškovė pareiškė, kad jos sūnaus P. A. šeima su nepilnamečiu sūnumi išsikėlė iškarto kai nukrito dalis buto lubų. Iš byloje esančių pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 36-38) matyti, kad P. A., R. A. ir M. A. 2010-02-04 deklaravo gyvenamąją vietą Kaune, Partizanų g. 86-26. Atsakovė neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad šie asmenys iki šiol gyvena ginčo bute nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvadą, kad ieškinys dalyje dėl atsakovų P. A., R. A. ir M. A. iškeldinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Patenkinus ieškovės ieškinį, nėra pagrindo nutraukti Buto nuomos sutarties ir iškeldinti ieškovę, nes iki jai bus suteikta kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, ieškovė gyvena bute, moka atsakovei komunalinius mokesčius, tarp kurių yra mokestis už namo techninę priežiūrą (b. l. 72). Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 93 str.)

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 91-95) atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3991-249/2010 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkinti.

Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, apart:

Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovei ginčo Butas niekada nebuvo suteiktas ar išnuomotas kaip socialinis būstas, jog atsakovė privalo suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas numatė, jog savivaldybės sudaro šiuos butų fondus: pagrindinį, manevrinį, tarnybinį ir specialųjį. Kaip jau priešieškinyje minėta, nuo 2003-01-01 įstatymą išdėsčius nauja redakcija, atsirado socialinio būsto sąvoka. LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p. numatyta savarankiška savivaldybių funkcija - savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 6 p. apibrėžiama savivaldybės socialinio būsto fondo sąvoka - tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teises valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Todėl, savivaldybė vykdydama įstatymo numatytą funkciją, t. y. socialinio būsto nuomą, neturi ir negali išnuomoti kito, išskyrus socialinį, būsto. Vadinasi, teismo nurodytas motyvas prieštarauja aukščiau nurodytoms materialinės teisės nuostatoms. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo motyvu, jog aplinkybė, kad ieškovės marti R. A. nuosavybės teise valdo 44,98 kv. m. ploto butą taip pat negali turėti reikšmės, nes nėra duomenų, kad tai yra šeimos turtas, o ne R. A. asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, jog LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. numatyta, jog šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Vadinasi, įstatymas nenumato nuosavybės pobūdžio (asmeninė, šeimos ar kt.) ir tai negali būti vertinama kaip ieškovei teiktina lengvata ir pirmenybė suteikti kitas gyvenamąsias patalpas. Taip pat, apeliantės nuomone, nepagrįstas teismo motyvas , jog ieškovė ir jos sūnaus P. A. šeima sudaro dvi atskiras šeimas ir priešingų įrodymų byloje nepateikta. 2002-03-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos (Butas) nuomos sutartimi išnuomotos 4 šeimos nariams. CK 6.589 str. 1 d. numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Kaip jau minėta, LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. numatyta, jog šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat sprendime nurodyta, jog, kadangi minėtas butas yra kitoje vietovėje, ieškovė negali būti „ištremta“ iš Kauno. Pabrėžtina, kad įstatymas nenumato, jog nuosavybės teise įgyta patalpa turi būti toje pačioje vietovėje, kaip ir išnuomotas socialinis būstas. Todėl, toks teismo motyvas nėra pagrįstas jokia teisės norma, nors (duomenys neskelbtini) str. 4 d. 4 p. yra įtvirtinta nuostata, jog sprendime turi būti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriai teismas vadovavosi. Sprendime tai pat nurodyta, jog atsakovė privalo suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, vadovaujantis CK 6.615 str. ir 6.617 str., be eilės, nežiūrint į ieškovės arba jo šeimos narių turtinę padėtį. Toks teismo motyvas sukuria išimtį vienam asmeniui, taip pažeisdamas CPK įtvirtiną teisingumo principą, bei prieštarauja Vyriausybės nutarimui, 2005-09-08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimui Nr. T-450 ir kitų laukiančių socialinio būsto piliečių interesams. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatyta, kad teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, t. y. valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms forma. Įstatymo 2 str. 7 p. socialinį būstą apibrėžia, kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas. Ši teisės norma reiškia, kad socialinis būstas suteikiamas ne kiekvienam asmeniui, o tik tokiam, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas (LAT 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2009). Minėto įstatymo 8 str., apibrėždamas asmenų teisę į socialinį būstą, faktiškai nustato, kad tokio būsto nuoma gali pasinaudoti tik itin socialiai pažeidžiami asmenys. Todėl vertinant asmens teisę suteikti kitą socialinį būstą, kai jo (šeimos) pajamos ir turtas viršija Vyriausybės nustatytus dydžius, remtis ir atsižvelgti vien į jo interesus, ignoruojant kitų asmenų, turinčių įstatymo nuostatomis pagrįstą teisę į socialinį būstą, būtų neteisinga ir toks sprendimas prieštarautų aukščiau nurodytoms imperatyvioms teisės normoms. Teismo sprendime nurodyta, jog priešieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo, ieškovės, atsakovų R. A., P. A. iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, atmestinas, nes ieškovės teigimu, sūnaus P. A. šeima su nepilnamečiu sūnumi gyvenamosiose patalpose negyvena, gyvenamąją vietą nuo 2010-02-04 yra deklaravę ( duomenys neskelbtini). Su šiuo teismo motyvu apeliantė taip pat nesutinka. CK 2.16 str. 1 d. nurodyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. 2.17 str. 1 d. numatyta, jog nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Kaip jau minėta, gyvenamoji patalpa - Butas buvo suteiktas R. A. keturių asmenų šeimai, CK 6.589 str. 1 d. apibrėžia nuomininko šeimos narių lygias teises ir pareigas, pati ieškovė ieškinyje nurodo, jog ji su savo sūnaus P. A. šeima kreipėsi į savivaldybę dėl kitų tinkamų gyventi gyvenamųjų patalpų suteikimo. Tačiau, teismas, atsižvelgdamas tik į pažymas apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, priešieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010 m. gegužės 3 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių atstatymo, įpareigojimo suteikti kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei R. A., atsakovams R. A. ir P. A. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Minėtos dienos sprendimu teismas ieškovės ieškinį tenkino ir nusprendė atstatyti ieškovės R. A. pažeistas teises, įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę suteikti ieškovei R. A., gyvenančiai ( duomenys neskelbtini), Kauno m. kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas esantis ( duomenys neskelbtini) priklauso Kauno miesto savivaldybei.(b.l.25). Iš Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 03 26 sprendimo Nr. 291 (b.l. 9) bei Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos 2002 03 29 sutarties (b.l. 10-11 ) matosi, kad ieškovės 4 asmenų šeimai buvo išnuomotas 2 kambarių 47,72 kv.m. ploto savivaldybei priklausantis butas, esantis ( duomenys neskelbtini), Kauno m. Jau tuo metu namas buvo pripažintas avariniu LDT Vykdomojo komiteto 1982 02 26 sprendimu Nr. 64. Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 09 03 sprendimu Nr. T-474 patvirtino gyvenamųjų patalpų, esančių ( duomenys neskelbtini) Kauno m. pripažinimo netinkamomis gyventi aktą (b.l. 12-13). 2009 11 16 raštu Nr. 301-2-322 atsakovo administracijos Turto valdymo departamentas atsisakė suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą ir pasiūlė iš netinkamo gyventi buto išsikelti (b.l. 15). Tačiau atsakovė gyvena savivaldybei priklausančiame bute pagal sudarytą rašytinę nuomos sutartį ir jos santykius su atsakovu dėl gyvenamosios patalpos nuomos reguliuoja CK 6.575 str.- 6.617 str. nuostatos. Atsakovas nenurodė, kad ieškovės užimamos patalpos pasidarė netinkamomis gyventi dėl ieškovės ar jos šeimos narių kaltės. Atsakovas Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi 4.2. įsipareigojo užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą. Šių pareigų atsakovas nevykdė, ko pasekoje ieškovės užimtas butas, esantis avariniame name tapo netinkamas gyventi.

CK 6.615 str. nustato, kad jeigu dėl techninio susidėvėjimo savivaldybės gyvenamoji patalpa netinkama gyventi, fiziniai asmenys iš jų iškeldinami ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Šią patalpą suteikia pastato, kuriame yra netinkama gyventi patalpa, savininkas. Dėl šių duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovo atsisakymas suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą pažeidžia ieškovės teisę į būstą, todėl turi būti atstatytos, atsakovas įpareigotinas suteikti ieškovei kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, atitinkančią CK 6.617 str. numatytiems reikalavimams.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu savivaldybė neturi ir negali išnuomoti kito, išskyrus socialinį būstą. Šio įstatymo 11 str. 4 d. numatyta, jog socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat konstatuoja, kad ieškovės šeimos 2009 m. spalio 22 d. metinių pajamų ir turto deklaracijoje nurodyta, kad šeimos pajamos yra 58073,50 Lt ir ieškovės pajamos viršija 27273,50 Lt Vyriausybės nustatytus dydžius. Be to, nurodo, kad R. A. nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nuosavybės teise yra įgijusi 44.98 kv.m. butą, esantį Lazdijų m.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovei ginčo butas, esantis ( duomenys neskelbtini). Kauno mieste niekada nebuvo suteiktas ir išnuomotas kaip socialinis būstas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad socialinio būsto sąvoka atsirado nuo 2003 m. sausio 1 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, kuriame nustatyta valstybės parama būstui įsigyti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą, todėl šioje byloje ieškovei šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos CK 6.615 str. nuostatos, kurios numato iškeldinimą iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, nes Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nereglamentuoja iškeldinimo iš gresiančių sugriūti patalpų. Todėl taikytinos Lietuvos Respublikos CK normos, nes minėto įstatymo normos įtvirtina iškeldinimą iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų patalpų (CK 1.3 str. 2 d.).

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad be pagrindo buvo nepatenkintas priešieškinys dalyje dėl atsakovų R. A. ir P. A. iškeldinimo, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, nes gyvenamoji patalpa ( duomenys neskelbtini), Kaune buvo suteikta R. A. keturių asmenų šeimai, o teismas atsižvelgdamas tik į pažymas apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, priešieškinį atmetė. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. A. ir M. A. 2010 02 04 deklaravo gyvenamąją vietą ( duomenys neskelbtini) Kauno m. Iš ieškovės R. A. parodymų matosi, kad jos sūnaus P. A. šeima su nepilnamečiu sūnumi išsikėlė iškarto kai nukrito dalis lubų. Dėl to nesant neginčijamų įrodymų, kad šie asmenys iki šiol gyvena ginčo bute ieškinys dalyje dėl atsakovų P. A., R. A. ir Modesto iškeldinimo atmestas kaip nepagrįstas.

2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 p. teismams išaiškinta, jog jų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl patikimumo, sąsajumo, leistinumo.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pateiktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

2010 m. gegužės 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas