- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- eA-5332-552/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01516-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos
- Pareiškėjas
- J. D., G. J.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centrui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir G. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai J. D. ir G. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba, atsakovas) 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos valdybą išduoti pareiškėjų sūnui pasą pavarde „J.“ įrašant originalią formą paso pagrindiniame puslapyje ir išsaugant originalią pavardės formą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre „pavardės“ lauke; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Migracijos valdyba skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti prašymą išduoti pasą pareiškėjų sūnui J. J. pavarde „J.“ pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017 be pavardės pakeitimų Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Minėtoje nutartyje buvo nurodytas įpareigojimas Migracijos valdybai išduoti Lietuvos Respublikos pasą J. J. užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma pavardę „J.“.
3. Pareiškėjai nurodo, kad Migracijos valdyba skundžiamame sprendime nurodė, jog vykdant minėtą teismo nutartį ir pareiškėjams pateikus nustatytos formos prašymą išduoti (pakeisti) pasą, pareiškėjų sūnaus J. J. pavardė lietuviškais rašmenimis bus įrašoma Lietuvos Respublikos paso duomenų lape, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma – kitų įrašų puslapyje. Pareiškėjų teigimu, šiuo sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės, nutarties vykdymo būdas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir LVAT išaiškinimams.
4. Pareiškėjai pažymėjo, kad Migracijos valdybos sprendimu jie yra verčiami pateikti prašymą, pagal kurį Gyventojų registre jų sūnaus pavardė būtų pakeista iš „J.“ į lietuvišką versiją. Originalios pavardės perkėlimas iš „pavardės“ lauko registre į „pastabų“ lauką tolygus pavardės priverstiniam keitimui. Pakeitus duomenis registre, pareiškėjų sūnaus pavardė nesutaptų nei su tėvo pavarde, nei su įrašais kituose dokumentuose, nei Prancūzijos pasu. Šiuo metu pareiškėjų sūnaus gimimo liudijime pavardė yra „J.“, Gyventojų registre – „J.“, Prancūzijos pase – „J.“. Įrašius lietuvišką versiją kaip pagrindinę, pareiškėjų vaikui būtų sukuriama dviguba tapatybė.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Migracijos valdyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad išduodamas (keisdamas) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsniu, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių duomenų įrašymą asmens tapatybės kortelėje ir pase. Įstatyme nustatyta, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvių kalbos raidyne raidės „Q“ nėra.
7. Atsakovas pažymėjo, kad ėmėsi priemonių įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį. Migracijos valdyba, 2017 m. balandžio 7 d., išsiųsdama informacinio pobūdžio raštą Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) pareiškėjams, neatsisakė vykdyti teismo nutartį, bet paaiškino, kaip ji bus įvykdoma, jeigu pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis dėl paso išdavimo sūnui J. J..
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu sutiko iš dalies.
9. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų sūnaus pavardė „J.“ įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma atsirado Gyventojų registre asmens gimimo įrašo pagrindu. J. J. buvo suteiktas asmens kodas, Gyventojų registre saugomi įrašai apie tėvus.
10. Atsakovas negali reikalauti pareiškėjų užpildyti prašymo dėl paso išdavimo jų sūnui J. J. formą būtent taip, kaip pateikta skundžiamame sprendime, motyvuojant duomenimis, saugomais Gyventojų registre. Toks prašymo užpildymo reikalavimas prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarčiai. Pažymėjo, kad teismo nutarties rezoliucinės dalies turinys ne tik išsprendžia pavardės rašymo teisinį aspektą, tačiau iš esmės suponuoja ir taisyklę, kuriame paso lauke turi būti abu duomenys įrašyti, o kadangi tai pavardė, todėl neabejotinai tik lauke „Pavardė“. Pavardės įrašymas kitame lauke būtų traktuojamas ne tik kaip priverstinis pavardės keitimas, bet ir reikštų nepagarbą J. J. ir jo tėvo G. J., kuris yra Prancūzijos pilietis, identitetui.
11. Paaiškino, kad pareiškėjų pavardės yra skirtingos, todėl įvairiose institucijose arba kertant Lietuvos Respublikos sieną, bet koks giminystės ryšys tarp pareiškėjų ir jų mažamečio sūnaus būtų sunkiai įrodomas. Tai galėtų sukelti skaudžias ir neprognozuojamas teisines bei fizines pasekmes pareiškėjams ir jų sūnui. Be to, priverstinai būtų sukurta J. J. dviguba tapatybė valstybės registruose, tai yra labai jautru, kadangi sprendžiamas mažamečioasmens duomenų klausimas ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir keliaujant už jos ribų. VĮ Registrų centras mano, kad pareiškėjų nesutikimas dėl atsakovo reikalavimo užpildyti prašymą naujam pasui gauti, įrašant originalią pavardę pastabų lauke, yra pagrįstas.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) ir įpareigojo Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų sūnui J. J., paso pagrindiniame puslapyje užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („J.“) ir išsaugant originalią formą VĮ Registrų centre „pavardės“ lauke.
13. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017 nutarė įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą J. J., užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („J.“).
Šalies argumentai
14. Pareiškėjai 2017 m. kovo 8 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pateikti informaciją kokius veiksmus reikia atlikti, kad būtų įvykdyta teismo nutartis ir J. J. išduotas pasas su dviem įrašais – lietuviška ir originalia forma. Taip pat prašė informuoti, ar vykdant teismo nutartį bus pakeista sūnaus pavardė Gyventojų registre į lietuvišką versiją.
15. Migracijos valdyba 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) „Dėl J. J. pavardės rašymo pase“ pareiškėjams pranešė, kad vykdant teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį, ir pareiškėjams pateikus nustatytos formos prašymą išduoti (pakeisti) pasą, J. J. pavardė lietuviškais rašmenimis bus įrašoma Lietuvos Respublikos paso duomenų lape, o nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma – kitų įrašų puslapyje. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Gyventojų registre jų sūnaus J. J. pavardė įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, todėl, kreipdamiesi dėl sūnaus paso išdavimo, pareiškėjai turės ranka užpildyti nustatytos formos prašymą, kurio 3–4 eilutėse reikės nurodyti vardą ir pavardę lietuviškais rašmenimis, o pastabų lauke – asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Nurodė, kad Gyventojų registro tvarkytojas informavo, kad J. J. asmenvardžiai, įrašyti į Gyventojų registrą gimimo akto įrašo pagrindu, nebus pakeisti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad ši nutartis atsakovo nėra vykdoma, t. y. atsakovas atsisako pareiškėjų sūnui išduoti Lietuvos Respublikos pasą, kurio duomenų lape jo pavardė būtų įrašyta tiek lietuviškais, tiek nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, be to, reikalauja pakeisti įrašus Gyventojų registre. Teismas tokius atsakovo veiksmus vertino kaip netinkamus ir pažeidžiančius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą išduoti J. J. Lietuvos Respublikos pasą, kurio duomenų lape jo pavardė būtų įrašyta ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, tuo labiau reikalauti prieš kreipiantis dėl paso išdavimo užpildyti formą Gyventojų registro duomenims pakeisti, ir konstatavo, kad skundžiamas Migracijos valdybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
17. Teismas pareiškėjų skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos valdybą išduoti pareiškėjų sūnui pasą pavarde „J.“ įrašant originalią formą paso pagrindiniame puslapyje ir išsaugant originalią pavardės formą VĮ Registrų centre „pavardės“ lauke laikė išvestiniu, todėl nusprendęs patenkinti pagrindinį pareiškėjų reikalavimą, tenkino ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Migracijos valdybą išduoti pareiškėjų sūnui J. J. pasą pavardę „J.“ įrašant originalia forma paso pagrindiniame puslapyje ir išsaugant originalią formą VĮ Registrų centre „pavardės“ lauke.
18. Teismas nesprendė dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjai teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
III.
19. Atsakovas Migracijos valdyba (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas pats savaime nėra pagrindas išduoti pasą, pareiškėjai turi įvykdyti būtinas procedūras, nustatytas Asmens tapatybės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62 „Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Migracijos valdyba, priimdama piliečių prašymus dėl paso išdavimo (pakeitimo), juos nagrinėdama ir priimdama dėl jų sprendimus, vadovaujasi šiomis Aprašo nuostatomis. Be to, už paso išdavimą turi būti sumokėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava arba pateikti dokumentai patvirtinantys, kad pilietis nuo rinkliavos atleidžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Migracijos valdybos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjų skundą, kadangi skundžiamas 2017 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) yra ne administracinis sprendimas, o asmens teisių nepažeidžiantis informacinis raštas. Šiuo raštu pareiškėjai buvo tik atsakyta į jos paklausimą, kokius veiksmus ji turi atlikti, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas - įpareigojimas išduoti pasą J. J., užrašant pase jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma „J.“. Faktas, kad pareiškėjos netenkino jai pateiktas atsakymas, turi būti traktuojamas, kaip skirtingas ginčo šalių teismo sprendimo suvokimas, kas sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Pareiškėjams inicijavus naują ginčą ir teismui išnagrinėjus jį iš esmės, Migracijos valdybos nuomone, buvo sudarytos prielaidos teismo sprendimo turiniui ir esmei pakeisti.
Šalies argumentai
22. Apelianto teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimas išduoti Lietuvos Respublikos pasą, užrašant pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, bei skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria įstaiga yra įpareigota išduoti Lietuvos Respublikos pasą, jo pagrindiniame puslapyje užrašant pavardę lietuviškais rašmenimis ir nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma bei išsaugant originalią jos formą Gyventojų registro įrašuose, - pagal savo turinį ir esmę yra prieštaringi sprendimai.
Žemesnės instancijos teismas
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bei panašiose bylose, atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1999 m. spalio 21 d. nutarimą bei vėlesnius jo išaiškinimus, konstatavo, kad piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase negali būti rašomi vien lotyniškais rašmenimis (atsisakant lietuviškų rašmenų). Tačiau teismas taip pat nėra įpareigojęs piliečių asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma rašyti Lietuvos Respublikos piliečio paso ar asmens tapatybės kortelės pirmajame puslapyje (vardo (vardų), pavardės įrašuose).
24. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijai bei neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, be to, Migracijos valdybos nuomone, tokiu sprendimu buvo pakartotinai išnagrinėtas ginčas tarp šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tokiu būdu galimai buvo pakeistas aukštesniosios instancijos teismo įsiteisėjęs sprendimas.
Atsiliepimas
25. Pareiškėjai pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsiliepime nurodo, kad 2004 m. gruodžio 20 d. Vilniaus 3-asis pasų poskyris, vadovaudamasis vaiko gimimo liudijimu išdavė Lietuvos Respublikos piliečio pasą jų sūnui originalia pavarde (J.). Pasas buvo pratęstas kelis kartus, o 2009 m. lapkričio 23 d. išduotas naujas pasas, kuriame pavardė įrašyta laikantis originalios vaiko pavardės rašybos. Atitinkamai, J. J. gyvendamas Lietuvoje, visose institucijose, įstaigose (mokykloje, registruose, sveikatos įstaigose ir t. t.), o taip pat privačiame gyvenime (draugų, bendraamžių, tėvų, giminių) yra identifikuojama kaip J. J.. Lietuvos Respublikos pasas, išduotas 2009 m. lapkričio 23 d., baigė galioti 2014 m. lapkričio 23 d., todėl pareiškėjai 2016 m. vasario 11 d. pateikė prašymą Migracijos valdybai dėl naujo paso išdavimo, tačiau Migracijos valdyba 2016 m. vasario 23 d. rašte nurodė, kad prašymas negali būti patenkintas.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjai pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodama, kokiu pagrindu asmuo (J. J.) yra verčiamas pakeisti savo pavardę, kurią turi jau dvylika metų gyvendamas Lietuvoje. Ši pavardė jam įrašyta tiek gimimo liudijime, tiek anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos pase. Nėra jokio teisės akto, kurio pagrindu Migracijos valdyba turėtų teisę priversti pakeisti jau įregistruotą pavardę. Akcentuoja, kad dėl pavardės įrašo su „q“ neprieštaravo ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
31. Pareiškėjai paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra nurodęs, kad originali pavardės forma nelaikytina asmenvardžiu, priešingai - patvirtino, kad tai yra iš tėvo teisėtai perimta pavardė, taip pat nenurodė, kad originali pavardė turi būti perkeliama į pastabų lauką – tai Migracijos valdybos savavališka interpretacija.
32. Pareiškėjai neginčija, kad privalo įvykdyti paso išdavimo procedūrą - sumokėti mokestį, padaryti nuotrauką ir kt., kurią nurodo Migracijos valdyba, tačiau nei minėtas Aprašas, nei jokie kiti teisės aktai ar teismų sprendimai nenumato pareiškėjams pareigos pasikeisti vaiko pavardės į lietuvišką versiją Gyventojų registre, norint gauti pasą. Tai savavališkas ir neteisėtas Migracijos valdybos reikalavimas. Migracijos valdyba neturi teisės reikalauti perteklinių dokumentų ir veiksmų, juolab kvestionuoti originalios pavardės. Pareiškėjų vaikas teisėtai turi originalią pavardę lietuviškame gimimo liudijime tik su originalia pavarde. Įrašas nėra nuginčytas, priešingai - jo teisėtumas patvirtintas teismo. Migracijos valdyba, įpareigodama pareiškėjus keisti įrašus VĮ Registrų centre savavališkai sukuria situaciją, kai gimimo liudijimas neatitiks Gyventojų registro duomenų bazės įrašo.
33. Nesutinka su Migracijos valdybos teiginiais, kad skundžiamas raštas nėra administracinis sprendimas, o asmens teisių nepažeidžiantis informacinis raštas. Nagrinėjant bylą teisme, Migracijos valdyba šio klausimo nekėlė. Šiame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, jis akivaizdžiai apriboja pareiškėjų vaiko teisę gauti Lietuvos Respublikos pasą, o taip pat šiuo sprendimu Migracijos valdyba neteisėtai viršijo savo kompetenciją, neteisėtai reikalavo prašymo, kuris visiškai nereikalingas VĮ Registrų centrui.
34. Pareiškėjai pažymi, kad atsižvelgiant į byloje taikomas teisės aktų nuostatas, keltina pagrįsta abejonė dėl Lietuvos teisės aktų ir Migracijos valdybos sprendimų prieštaravimų ES teisei, taip pat dėl ES teisės aktų taikymo ir aiškinimo. Šios aplinkybės sudaro prielaidą prašyti teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.
35. Ginčo šalys 2017 m. sausio 10 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą. Pagal pateiktą taikos sutartį, pareiškėjas atsisako savo reikalavimų, taip pat ir tiesiogiai su byla susijusios žalos atlyginimo, o atsakovas įsipareigoja per 1 mėnesį nuo šios taikos sutarties patvirtinimo ir pareiškėjų atvykimo į Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų sūnui J. J. paso pagrindiniame puslapyje užrašant jo pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma „J.“, taip kaip pavardė yra užrašyta šiuo metu Gyventojų registre. Lietuviška pavardės forma nėra asmens tapatybės dokumente įrašoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. rašto Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017 pagal pareiškėjų skundą pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą J. J., užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („J.“).
38. Pareiškėjai 2017 m. kovo 8 d. su prašymu kreipėsi į Migracijos valdybą prašydami pateikti informaciją, kokius veiksmus pareiškėjai turi atlikti, kad Migracijos valdyba įvykdytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017 ir jų sūnui J. J. būtų išduotas pasas su dviem įrašais – lietuviška ir originalia forma. Taip pat prašė informuoti, ar vykdant teismo nutartį, bus pakeista sūnaus pavardė Gyventojų registre į lietuvišką versiją.
39. Migracijos valdyba, atsakydama į pareiškėjų prašymą, 2017 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) „Dėl J. J. pavardės rašymo pase“ informavo, kad vykdant teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir pareiškėjams pateikus nustatytos formos prašymą išduoti (pakeisti) pasą, J. J. pavardė lietuviškais rašmenimis bus įrašoma Lietuvos Respublikos paso duomenų lape, o nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma – kitų įrašų puslapyje. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Gyventojų registre jų sūnaus J. J. pavardė įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, todėl, kreipdamiesi dėl sūnaus paso išdavimo, pareiškėjai turės ranka užpildyti nustatytos formos prašymą, kurio 3–4 eilutėse reikės nurodyti vardą ir pavardę lietuviškais rašmenimis, o pastabų lauke – asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Taip pat nurodė, kad Gyventojų registro tvarkytojas informavo, jog J. J. asmenvardžiai, įrašyti į Gyventojų registrą gimimo akto įrašo pagrindu, nebus pakeisti.
40. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 10-S-64686(1.39-10-27), skunde teismui prašė panaikinti šį raštą, kadangi atsakovo nurodytas nutarties vykdymo būdas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir LVAT išaiškinimams.
41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) bei įpareigojo Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų sūnui J. J., paso pagrindiniame puslapyje užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („J.“) ir išsaugant originalią formą VĮ Registrų centre „pavardės“ lauke.
42. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas pats savaime nėra pagrindas išduoti pasą, pareiškėjai turi įvykdyti būtinas procedūras, nustatytas Apraše, o skundžiamas Migracijos valdybos raštas yra ne administracinis sprendimas, o informacinis raštas, nepažeidžiantis pareiškėjų teisių. Pareiškėjams inicijavus naują ginčą ir teismui išnagrinėjus jį iš esmės, buvo sudarytos prielaidos teismo sprendimo turiniui ir esmei pakeisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal savo turinį ir esmę yra prieštaringi sprendimai, be to, atsakovo teigimu, ginčas tarp šalių išnagrinėtas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tokiu būdu galimai buvo pakeistas aukštesniosios instancijos teismo įsiteisėjęs sprendimas.
43. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.).
44. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, privalėjo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjų nurodytas pažeidimas, t. y. šiuo konkrečiu atveju įvertinti, ar pareiškėjų skundžiamas Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) pareiškėjams sukelia materialines teisines pasekmes, ar pasikeistų pareiškėjų teisinė padėtis, jį panaikinus.
45. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai 2017 m. kovo 8 d. Migracijos valdybai pateiktame prašyme prašė išaiškinti, kokius veiksmus turi atlikti, kad būtų įvykdyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis ir jų sūnui išduotas pasas, kuriame jo pavardė būtų įrašyta lietuviškais ir nelietuviškais rašmenimis (originalia forma). Taip pat pareiškėjai prašė informuoti, ar vykdant teismo nutartį būtų pakeista sūnaus pavardė Gyventojų registre į lietuvišką versiją.
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. rašto Nr. 10-S-64686(1.39-10-27) turinį, konstatuoja, kad jame nėra suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, pareiškėjams jis taip pat jokių teisinių pasekmių nesukelia, niekaip nepakeičia jų teisių ir (ar) pareigų apimties, t. y. skundžiamas raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, kuriuo atsakoma į pareiškėjų Migracijos valdybai 2017 m. kovo 8 d. pateiktą prašymą suteikti informaciją, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju nėra administracinio ginčo, kuris gali būti nagrinėjamas pagal ABTĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose ar panašiose bylose suformuotos praktikos.
47. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai pareiškėjų 2017 m. kovo 8 d. Migracijos valdybai pateiktą prašymą vertino kaip prašymą išduoti jų sūnui pasą, kadangi akivaizdu, kad jame pareiškėjai prašė suteikti informaciją, kokius veiksmus reikia atlikti, kad būtų įvykdyta teismo nutartis ir J. J. išduotas pasas. Prašymas išduoti pasą turėtų būti pateikiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62 „Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. To pareiškėjai nėra padarę. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą išduoti J. J. Lietuvos Respublikos pasą, kurio duomenų lape jo pavardė būtų įrašyta ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, bei reikalauti prieš kreipiantis dėl paso išdavimo užpildyti formą Gyventojų registro duomenims pakeisti.
48. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kaip jau buvo minėta, gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, su skundu kreipdamiesi į teismą, bandė inicijuoti ginčą dėl teisinių pasekmių nesukeliančio akto. Pareiškėjai jokių jų prašymo suteikti informaciją nagrinėjimo Migracijos valdyboje procedūrinių klausimų nekėlė ir nekelia, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundžiamas raštas negali būti administracinės bylos dalyku, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kadangi jie šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi.
49. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai skunde ir nurodė, jog Migracijos valdyba skundžiamu raštu atsisakė tenkinti jų prašymą išduoti pasą sūnui J. J., tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjai 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į Migracijos valdybą tik su prašymu suteikti jiems informaciją ir tokią informaciją pareiškėjai gavo. Tai, kad pareiškėjai nesutinka su jiems suteiktos informacijos turiniu, nereiškia, kad tarp šalių kilo administracinis ginčas, kuris nagrinėtinas teisme. Pareiškėjams manant, kad atsakovas atsisako geruoju vykdyti LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartį, jie gali prašyti išduoti vykdomąjį raštą ir reikalauti priverstinio teismo nutarties vykdymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos valdybą išduoti pareiškėjų sūnui pasą įrašant pavardės originalią formą paso pagrindiniame puslapyje ir išsaugant originalią pavardės formą VĮ Registrų centre „pavardės“ lauke, negali būti nagrinėjamas šioje administracinėje byloje
50. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjų inicijuotas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia, jei nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės.
51. Pasisakydama dėl šalių pateiktos taikos sutarties, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pažymėtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, tik kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai.
52. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso ginče radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015).
53. Šios nutarties 49 punkte minėta, kad tarp šalių nėra kilusio administracinio ginčo, kuris būtų administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai reiškia, kad nėra pagrindo ir tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų ir atsakovo pateikta taikos sutartis skirta įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje eA-2413-662/2017. Atsižvelgdama į tai, kad būtent norėdami šią nutartį įgyvendinti, pareiškėjai ir kreipėsi informacijos į atsakovą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikos sutartis galėtų būti sudaroma tik minėtos teismo nutarties priverstinio vykdymo procese, jei atsakovas atsisakytų geruoju vykdyti šią nutartį.
54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Migracijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.
Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjų J. D. ir G. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Nutartis neskundžiama.