- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 1-622-784/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00606-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- V. S., R. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2013 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., Vilniuje, vairuodamas R. K. priklausantį automobilį VW Caravelle, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, numatančius, kad šis ženklas draudžia įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą, bei Kelių eismo taisyklių 105 punkto, numatančio, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, ir 123 punkto, numatančio, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, reikalavimus, t. y. vairuojamu automobiliu draudžiamoje vietoje iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies priešpriešinio eismo pusę, skirtą važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) ir kurią nuo priešingos krypties eismo pusės skyrė skiriamoji juosta, ir važiuodamas prieš eismą link (duomenys neskelbtini) gatvės 2-oje eismo juostoje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su (duomenys neskelbtini) 2-a eismo juosta link (duomenys neskelbtini) važiavusiu I. F. priklausančiu automobiliu Audi 80, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. F., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio VW Caravelle keleiviams R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nenustatytam asmeniui, kuris pasivadino O. S., buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio VW Caravelle keleiviams V. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Audi 80 keleiviui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), – nežymiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadinti R. K. priklausantis automobilis VW Caravelle, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir I. F. priklausantis automobilis Audi 80, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiuojant iš (duomenys neskelbtini), užvažiavo į degalinę. Išvažiuodamas iš pastarosios dėl nuovargio nepastebėjo draudžiančio eismą ženklo. Tuo metu į spidometrą nežiūrėjo, greitis buvo gal 50-70 km/h, tiksliai pasakyti negali. Buvo dvi eismo juostos, pravažiuojantys transporto priemonės jam jokių signalų nerodė. Tik įvykus eismo įvykiui suprato, kad važiavo prieš eismą. Dėl kilusių padarinių atsiprašo nukentėjusiųjų, gailisi.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) mikroautobusu VW Caravelle, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K.. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro. Jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės šalia vairuotojo. Kartu važiavo R., V. ir O., kurie sėdėjo ant galinių sėdynių. Išskyrus vairuotoją, jie visi buvo neblaivūs. Bevažiuojant jis užmigo. Prabudo degalinėje, kur į automobilį buvo pilami degalai. Po to jis vėl užmigo. Prabudo nuo stipraus smūgio. Išgirdo triukšmą. Kažkokie vaikinai atidarė mikroautobuso duris, jį ištraukė iš automobilio ir pradėjo mušti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją ir medikus, nežino. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis apsižiūrėjo ir pamatė, kad jų mikroautobusas stovėjo skiriamojoje juostoje. Sužinojo, kad jie važiavo priešpriešinio eismo kelio puse ir susidūrė su kitu automobiliu. Paties eismo įvykio nematė, nes miegojo. Visus mikroautobuso keleivius medikai išvežė į ligoninę (b. l. 58-59).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) mikroautobusu VW Caravelle, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K.. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro. Mikroautobuse dar važiavo R., R. ir O.. R. sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Visi kiti sėdėjo ant galinių sėdynių. Išskyrus vairuotoją, visi buvo neblaivūs. Pamena, kad užvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip įvyko susidūrimas, nežino, nes važiuodamas užmigo. Prabudo, kai po smūgio atsirado automobilio priekyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Kažkokie vaikinai (vėliau suprato, kad tai buvo vaikinai iš automobilio, į kurį jų automobilis atsitrenkė) atidarė mikroautobuso duris ir pradėjo juos traukti laukan bei mušti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją ir medikus, nežino. Visus mikroautobuso keleivius medikai išvežė į ligoninę (b. l. 69-70).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d. kartu su V. K. ir kitais pažįstamais važiavo automobiliu VW Caravelle, kurį vairavo V., o jis sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo, buvo prisisegęs saugos diržu. Važiuojant kelio nestebėjo, todėl negalėjo nurodyti, kaip ir dėl ko įvyko susidūrimas. Pamena, kad buvo užvažiavę į degalinę, o po to nieko neprisimena, nes važiuojant užmigo. Pajutęs smūgį, prabudo. Įvykio metu nukentėjo, buvo pristatytas į ligoninę, bet V. K. pretenzijų neturi, jam žala nepadaryta, todėl į draudimo bendrovę nesikreips. Jis su V. K. susitaikė (b. l. 75).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. R. parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., važiavo automobiliu Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. F.. Jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, buvo prisisegęs saugos diržu. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos link (duomenys neskelbtini). Prieš juos ta pačia kryptimi važiavo kitas lengvasis automobilis. Važiuodamas į kelią nežiūrėjo, nes buvo nusisukęs ir kalbėjo su ant galinės sėdynės sėdėjusia mergina, vardu L.. Važiuojant pajuto smūgį į jų automobilį, nuo kurio atsitrenkė į priekinį stiklą. Jis išlipo iš sustojusio automobilio ir padėjo išlipti kolegai. L. iš automobilio išlipo pati. Jam pasidarė silpna, svaigo galva, jis atsisėdo ant žemės. Pats paskambino bendrosios pagalbos centro telefonu. Įvykio vietoje buvę pašaliniai asmenys taip pat kvietė medikus ir policiją. Atvykusi GMP nugabeno jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kaip įvyko susidūrimas, nematė (b. l. 64-65).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. F. parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., vairuodamas automobilį Audi 80, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve 1-a eismo juosta link (duomenys neskelbtini) apie 80 km/h greičiu. Kartu važiavo draugai: D. R. ir L. (pavardės neprisimena). 2-a eismo juosta juos aplenkė Mercedes Benz automobilis, kuriam pravažiavus, jis persirikiavo į 2-ą eismo juostą ir tuo metu į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė priešinga kryptimi važiavęs baltos spalvos mikroautobusas, kurį pamatė tik susidūrimo metu. Prieš susidūrimą šio automobilio nematė, iš kur ir kaip jo važiavimo juostoje atsirado mikroautobusas, nežino. Nuo smūgio jo automobilį apsuko ir jis sustojo. Baltas mikroautobusas įvykio vietoje sustojo pavažiavęs skiriamąja juosta toliau link Olandų gatvės. Jis girdėjo, kad kažkokie žmonės šaukė, kad „automobilis išvažiuoja“, kad „bėga iš įvykio vietos“. Kai kartu su D. R. ir L. išlipo iš automobilio, įvykio vietoje pamatė daug žmonių. Jis bandė paskambinti 112, bet kažkas jam pasakė, kad greitoji ir policija jau važiuoja. Kai jis priėjo prie baltojo mikroautobuso, matė, kad mikroautobuso keleiviai sėdėjo mikroautobuse ir iš automobilio nelipo. Įvykio liudininkai buvo prie jų, sakė, kad mikroautobusu važiavę asmenys gali pabėgti iš įvykio vietos. Kuomet jis priėjo, prie automobilio vairo niekas nesėdėjo. Vienu momentu tarp eismo įvykio liudininkų ir mikroautobusu važiavusių žmonių buvo kilęs žodinis konfliktas, kuris galėjo peraugti į muštynes, todėl jis pradėjo visus raminti ir jo akivaizdoje jokių muštynių nebuvo. Į įvykio vietą atvykę medikai jį ir D. R. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vėliau ligoninėje jie susitiko su mikroautobusu važiavusiais asmenimis, kurie taip pat buvo atvežti apžiūrai (b.l. 79-80).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Z. parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., važiavo automobiliu Mercedes Benz, kurį vairavo jo draugas. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve 2-a eismo juosta link (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės. 1-a eismo juosta ta pačia kryptimi važiavo Audi automobilis. Kai jie aplenkė Audi automobilį, šis automobilis persirikiavo ir važiavo už jų automobilio. Maždaug po 5-10 sekundžių, jis pamatė iš priekio link jų artėjančio automobilio šviesas. Jo draugas staigiai suko automobilio Mercedes Benz vairą į dešinę ir jie įvažiavo į 1-ą eismo juostą. Už jų važiavusio automobilio Audi vairuotojas nespėjo sureaguoti ir į Audi automobilį atsitrenkė mikroautobusas VW Caravelle. Tai pamatęs, jis iškart paskambino tel. 112 ir pranešė apie įvykį, nurodė įvykio vietos adresą. Pakalbėjęs su pagalbos centro operatoriumi, nubėgo prie Audi automobilio, kuriuo važiavę žmonės pasakė, kad visi gyvi. Tada jis nubėgo prie automobilio VW Caravelle, kurio vairuotojas vis dar sėdėjo savo vietoje, matėsi, kad vairuotojas buvo šoko būsenoje. Po to iš mikroautobuso pradėjo lipti žmonės, kurie buvo neblaivūs, jų kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Sulaukę policijos pareigūnų ir medikų bei palikę savo duomenis, jie išvažiavo (b. l. 88-89).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. S. parodė, kad 2013 m. gegužės 25 d. naktį jis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir nenukentėjo. R. S., R. K., V. S. nepažįsta ir niekada jų nematė. 2012 m. lapkričio 29 d. prarado piniginę su asmens tapatybės kortele. Dėl pradingusios asmens tapatybės kortelės 2012 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK ir gavo atitinkamą pažymą apie dokumento praradimo fakto registravimą, kurios kopiją pateikė pridėti prie bylos dokumentų (b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 4958/13(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu V. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 37).
Iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 711, nustatyta, kad 2013 m. gegužės 25 d. 2.10 val. atliekant V. K. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad V. K. buvo blaivus (b. l. 38).
Iš byloje esančio 2013 m. birželio 7 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas V. K. apžiūrėjęs R. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninės (toliau – (duomenys neskelbtini)) gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad nustatyti R. K. sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktoje ir nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 63).
Iš byloje esančio 2013 m. birželio 7 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas V. K. apžiūrėjęs V. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gydymo ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad nustatyti V. S. sužalojimai – poodinė kraujosruva apie kairę akį ir kairiojo peties sumušimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 74).
Iš byloje esančio 2013 m. birželio 7 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas V. K. apžiūrėjęs R. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gydymo ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad nustatyti R. S. sužalojimai – muštinės žaizdos kairiojo smilkinio srityje ir kairiajame ausies kaušelyje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 77).
Iš byloje esančio 2013 m. birželio 7 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas V. K. apžiūrėjęs D. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gydymo ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad nustatyti D. R. sužalojimai – muštinės žaizda smakre, dešinio kelio sąnario sumušimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 68).
Iš byloje esančio 2013 m. birželio 7 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas V. K. apžiūrėjęs O. S. pasivadinusio asmens (duomenys neskelbtini) gydymo ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad nustatyti šio asmens sužalojimai – kraujosruva kairiame skruoste, kairiojo 7-ojo šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 4968/13(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu J. F. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 87).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo V. K. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas), atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. K. paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Taip pat teismas atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis daro išvadą, kad V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – užraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones).
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad V. K. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais,
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. nustatyti galutinę 16 MGL (2 080 Lt) baudą.
Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.