Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,

nedalyvaujant atsakovo Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo rašytuose skunduose atsakovui pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003-06-16 iki 2009-04-07 dirbo savivaldybės įmonėje Telšių butų ūkis vairuotoju. Nuo 2009-04-07 buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, nors darbdavys jo prašymo atleisti iš darbo neturėjo, todėl buvo atleistas neteisėtai. Skunduose taip pat nurodė, kad dirbdamas Telšių butų ūkyje vairuotoju buvo verčiamas atlikti kitus darbus butų ūkyje, nurašinėti degalus, vežti darbininkus į direktoriaus privačią namų ūkio valdą. Visos šios aplinkybės išdėstytos skunduose, tačiau atsakovas į jas nekreipia dėmesio. Teigia, jog neteisinga, kad atsakovas atsisako nagrinėti jo skundus argumentuodamas tuo, jog tai ne jo kompetencija, kadangi, pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos direktorius ir meras nukreipė jį į administracinių ginčų komisiją, jo skundų nagrinėjimas turi būti priskirtinas atsakovo kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-03-05 sprendimo Nr. VAGP-16, kuriuo nuspręsta atsisakyti priimti V. B. prašymą nagrinėti ir tyrimą nutraukti kaip nežinybingą.

Dėl tinkamo atsakovo byloje teismas pažymi, kad šiuo atveju Komisija, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjo skundų, o priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundus ir tyrimą nutraukti kaip nežinybingą, todėl šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su Komisijos sprendimu, taigi tinkamu atsakovu byloje laikytina Komisija.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 22 d. pareiškimu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą, 2014 m. birželio 16 d. – į Telšių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išsiaiškinti, ar savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio direktorius teisingai pasielgė atleisdamas pareiškėją iš vairuotojo pareigų ir ar neviršijo („nepažeidė“) savo įgaliojimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2014 m. birželio 4 d. ir 2014 m. birželio 23 d. gautais Telšių rajono savivaldybės mero ir Telšių rajono savivaldybės administracijos atsakymais, kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kurios pirmininkas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. VAGP-16 nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo V. B. prašymą nagrinėti ir tyrimą nutraukti kaip nežinybingą.

Pareiškėjas V. B. 2014-07-02 skundu (11–14 b. l.), 2015-01-14 papildomu skundu (prašymu) (15–19 b. l.) kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės mero 2014-06-04 sprendimą Nr. R8-01-B-1073 ir Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014-06-16 sprendimą Nr. R8-02-B-1114. Taip pat skunduose pareiškėjas Komisijos prašė nustatyti, ar: Telšių butų ūkio direktorius A. L. savo veiksmais neviršijo jam suteitų įgaliojimų; ar nėra padaryta grubių pažeidimų išmokant pareiškėjui išeitinę išmoką; ar jam susirgus už 2 darbo dienas išmokėta 40,86 Lt suma yra teisinga; ar nebuvo naudojamas SĮ Telšių butų ūkiui priklausančios lėšos atsiskaitant su darbuotojais, kurie dirbo A. L. priklausančioje namų valdoje; kas iš SĮ Telšių butų ūkio darbuotojų klastojo jo parašą; ar teisėtai remonto darbams vadovavo V. B.; ar nebuvo grobstomi SĮ Telšių butų ūkiui priklausantys degalai; kiek ir už kokias sumas SĮ Telšių butų ūkis buvo įsigijęs elektrinių ir akumuliatorinių prietaisų ir kokiomis sumomis buvo atsiskaitoma už jų remontą A. D. įmonei „Telšių buitis“ už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2008 m.; būtina išsiaiškinti, ar įmonės vadovas A. L. už paimtą namelį, kuris šiuo metu yra pastatytas jo nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, įmokėjo į įmonės kasą 3000 Lt; išsiaiškinti, ar SĮ Telšių butų ūkis buvo nupirkęs iš privataus asmens garažą, buvusį Džiugo gatvėje, ir ar teisėti buvo direktoriaus veiksmai siųsti įmonės darbuotojus jo griauti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma tikslinga nustatyti, ar pareiškėjo 2014-07-02 skundas (11–14 b. l.), 2015-01-14 papildomas skundas (prašymas) (15–19 b. l.) priskirtini savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų kompetencijai.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai bei Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. T1-256 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nuostatai.

Administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio 1 dalis). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (11 straipsnis). Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui (19 straipsnis).

Analogiškai administracinių ginčų komisijos kompetenciją reglamentuoja ir Administracinių ginčų komisijų nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija), 10 punktas. Nuostatai nustato, kad administracinių ginčų komisijos pirmininkas, gavęs asmens skundą, privalo įvertinti skundo priskyrimą komisijos kompetencijai (16.1 punktas). Įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas priima vieną iš Nuostatų 18.1–18.4 punktuose nurodytų sprendimų. Taigi, komisijos pirmininkas, nustatęs, kad asmuo kelia ginčą ne dėl savivaldybės viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto, privalo priimti sprendimą atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti (Nuostatų 18.2 punktas). Nuostatų 44 punktas numato, kad komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jei nustatoma, kad ji nepriskirtina komisijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 16 punkte numatyta tai, kas turi būti įvertinta, gavus skundą. Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 16 punkte numatyta, kad užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina: 16. 1 skundo priskyrimą komisijos kompetencijai; 16.2 skundo padavimo termino atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio reikalavimams; 16.3 ar nėra nagrinėjamo ar išnagrinėto administracinio ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme; 16.4 skundo atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; 16.5 ar prie skundo (prašymo) pridėti Nuostatų 13 punkte nurodyti priedai.

Taigi, savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų kompetencijai priskiriama ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms ar įstaigoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka. Analogiškas teisinis reguliavimas taip pat įtvirtintas Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų 7 punkte.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Iš pareiškėjo skunde, patikslintame skunde nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją dėl to, kad nesutinka su sprendimu jį atleisti iš darbo, skunduose nurodomos aplinkybės, kad savivaldybės įmonėje Telšių butų ūkis galimai yra klastojami dokumentai, grobstomos lėšos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo inicijuoto ginčo pobūdį, sprendžia, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo panaikinti Telšių rajono savivaldybės mero atsakymą Nr. R8-01-B-1073 „Dėl darbo ginčo“, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 299 straipsnio 2 dalies 3 punktu, individualūs darbo ginčai dėl darbuotojų atleidimo iš darbo teisėtumo nagrinėjami tiesiogiai bendrosios kompetencijos teisme. Tokie ginčai nėra administracinio pobūdžio, jų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių ginčų komisijų kompetencijai. Taip pat teismas sutinka su Komisijos sprendime nurodytais argumentais, kad galimas lėšų, materialinių vertybių grobstymas turi nusikalstamos veikos požymių, pareiškėjo Komisijos prašomos išsiaiškinti aplinkybės nėra administracinio pobūdžio.

Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal ginčo šalies skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo, privalo ne vien tik patikrinti skundžiamo administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau turi nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. išnagrinėti ginčą iš esmės. Ginčo šaliai apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui, ginčo dalykas yra ne tik skundžiamas administracinių ginčų komisijos sprendimas, bet ir pareiškėjo reikalavimas, suformuluotas skunde, kurį jis pateikė administracinių ginčų komisijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo V. B. patikslintas ieškinys, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) pakeisti atsakovo savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis įsakymo formuluotę dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį į LR DK 129 straipsnio 1 dalį; 2) priteisti iš atsakovo likusią neišmokėtą trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, kuri sudaro 2955,96 Lt; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-04-07 iki 2012-01-26, t.y. 33500,88 Lt; 4) priteisti iš atsakovo LR CK 6.210, 6.261 straipsnių normose reglamentuojančias 5 proc. metines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, t.y. 1280,00 Lt; 5) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, – buvo patenkintas visiškai. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 metų rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeitė. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis 2009-04-07 įsakymu Nr. 15 nustatytą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo formuluotę, nustatant, kad V. B. atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d.( atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu esant svarbioms priežastims). Priteisti iš atsakovo Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis (įmonės kodas 180102018, Plungės g. 29, Telšiai) ieškovui V. B. 985,32 Lt išeitinės išmokos. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.“ Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis yra įsiteisėjusi, ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo yra išspręstas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nustačius, jog ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, bylą perduoti atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.

Tačiau kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Komisiją, prašė panaikinti Telšių rajono savivaldybės mero 2014-06-04 sprendimą Nr. R8-01-B-1073 ir Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014-06-16 sprendimą Nr. R8-02-B-1114. Komisija, atsisakydama priimti pareiškėjo prašymus, pasisakė tik dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2014-06-04 sprendimo Nr. R8-01-B-1073: „Susipažinus su prašymu nustatyta, kad pareiškėjas skundžia 2014-06-04 Telšių rajono savivaldybės mero atsakymą V. B. Nr. R8-01-B-1073 „Dėl darbo ginčo“.

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad Telšių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimo turinys neatitinka Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 10 punkto reikalavimų, kadangi nebuvo pasisakyta dėl antro skundžiamo individualaus administracinio akto – Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014-06-16 sprendimo Nr. R8-02-B-1114.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, konstatavus, jog atsakovas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2014-06-04 sprendimo Nr. R8-01-B-1073 panaikinimo, nėra pagrindo naikinti skundžiamą 2015-03-05 sprendimą Nr. VAGP-16, tačiau atsakovui sprendime nepasisakius dėl antro skundžiamo akto, atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2014-07-02 skundo ir 2015-01-14 papildomo skundo (prašymo) dalis dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014-06-16 sprendimo Nr. R8-02-B-1114 panaikinimo nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti iš dalies.

Prašymą panaikinti Telšių rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-03-05 sprendimą Nr. VAGP-16 atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Telšių rajono savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją pareiškėjo 2014-07-02 skundo (prašymo) ir 2015-01-14 papildomo skundo (prašymo) dalis dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos 2014-06-16 sprendimo Nr. R8-02-B-1114 panaikinimo nagrinėti iš naujo

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.