Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-16 · Civilinė byla Nr. 2S-487-115/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-16
Bylos Nr.
2S-487-115/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Ieškovas
Viliaus miesto savivaldybės
Atsakovas
K. S., K. Ž.

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-487-115/2011

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė Procesinio sprendimo kategorijos:

102; 122.5.;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (atsakovių) K. S. ir K. Ž.-Gatskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo netenkintas byloje Nr. 2-1379-817/2010 pagal ieškovo Viliaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms K. S. ir K. Ž. – G. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Viliaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti tarp atsakovės K. Ž.-Gbei UAB „Naujamiesčio būstas“ 2001-07-31 sudarytą gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; iškeldinti atsakoves su visu joms priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti iš atsakovų 99,22 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovams viešo paskelbimo spaudoje būdu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-03-04 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai, 2010-04-12 priimta teismo nutartis, kuria ištaisytas minėtame sprendime už akių padarytas rašymo apsirikimas (b.l.58-59; 73).

Atsakovės K. S. ir K. Ž. – G prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, pripažinus, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (b.l.90-91.

Nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą bei teisme vykstantį procesą jos sužinojo tik 2010-08-18 gavusios antstolės I. Beliačic raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Teismas, siųsdamas procesinius dokumentus per pašto kurjerius ir po to iš karto – viešo paskelbimo būdu, neatliko visos įstatymo nustatytos procesinių dokumentų įteikimo procedūros, nesivadovavo LR CPK 123 str. 3 d. Teigia, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu negali būti laikomas tinkamu, esant pažeistoms procesinėms teisės normos, atsakovės neturėjo galimybės būti išklausytos teisme, apie teismo procesą nieko nežinojo, todėl neatvyko į teismo posėdžius, nepateikė atsiliepimo bei įrodymų, praleido terminą paduoti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nėra gavusios nei 2010-03-04 teismo sprendimo už akių, nei 2010-04-12 nutarties, kuria buvo taisomi rašymo apsirikimai, o byloje esančiose įteikimo pažymose yra ne jų parašai.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu nesutiko ir prašė prašymo netenkinti (b.l.115-117). Nurodė, kad teismas išnaudojo visas galimybes ir bandė įvairiais būdais atsakovėms įteikti procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad atsakovėms Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimas už akių ir 2010-04-12 nutartis įteikta šiuos dokumentus išsiuntus adresu (duomenys neskelbtini) (tai liudija teismui grįžusi šaknelė, kurioje atsakovė K. S. parašu patvirtino, kad gavo minėtus dokumentus). Atsakovės savo teiginio, kad įteikimo pažymose yra ne jų parašai, patvirtinimui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės jau nuo 2010-05-04 žinojo apie priimtą teismo sprendimą už akių, todėl praleido įstatyme įtvirtintą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, prašyme šį terminą atnaujinti nenurodė nei vienos svarbios termino parleidimo priežasties.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b.l.119-120) atmetė atsakovių K. S. ir K. Ž.-Gprašymą dėl praleisto termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1379-817/2010.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio su priedais nuorašas bei teismo pranešimas atsakovėms buvo siunčiamas ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu dokumentų įteikti nepavykus, procesiniai dokumentai siųsti kitu adresu - (duomenys neskelbtini) (būtent šį, kaip faktiškai egzistuojantį, adresą savo prašyme nurodo ir atsakovės), tačiau ir šiuo adresu procesiniai dokumentai atsakovėms neįteikti (Teismo dokumentų įteikimo pažymose nurodant, kad „pastoviai nieko nėra namie, buvo paliktas pranešimas“). Teismas, atsižvelgdamas į LR CPK 122 str. įtvirtinta nuostatą, jog procesiniai dokumentai yra įteikiami ne tik fizinio asmens gyvenamojoje, bet ir darbo vietoje, gavo SoDra pažymas apie atsakovių įsidarbinimus už 2008-12-01 – 2009-12-31 laikotarpį, tačiau duomenų apie K. Ž.-Gbei K. S. įdarbinimus jose nebuvo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis LR CPK 130 str. teismas 2009-12-21 nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovėms įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovėms procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu, teismas 2010 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį visiškai patenkino. Šis sprendimas buvo išsiųstas atsakovėms, adresu Mindaugo g. 19/Šaltinių g. 3-37, Vilnius, kurį savo prašyme nurodo ir atsakovės, tačiau procesinis dokumentas atsakovėms neįteiktas, teismo dokumentų įteikimo pažymose nurodant, kad „pastoviai nieko nėra, buvo paliktas pranešimas“. Teismui 2010-04-12 priėmus nutartį dėl rašymo apsirikimo 2010-03-04 sprendime už akių ištaisymo, minėta nutartis vėlgi buvo išsiųsta atsakovėms, adresu (duomenys neskelbtini), bet dokumentas neįteiktas, teismo dokumentų įteikimo pažymose nurodant „butas išnuomotas, šis asmuo negyvena, nuomininkei buvo paliktas pranešimas“. Teismui iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko gavus informaciją apie kitą galimą atsakovių gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), šioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas už akių bei 2010-04-12 nutartis buvo pakartotinai išsiųsti šiuo adresu ir 2010-05-17 įteikti asmeniškai K. S.. Teismas konstatavo, kad atsakovėms apie šioje civilinėje byloje priimtą teismo spendimą už akių tapo žinoma jau 2010-05-17, tačiau prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo jos teismui padavė tik 2010-08-25, t.y. tuomet, kai gavo antstolės I.Beliačic 2010-08-03 raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Kai jau buvo minėta, pažymose apie teismo procesinių dokumentų įteikimą, adresuotose tiek K. S., tiek K. Ž. – (duomenys neskelbtini), 2010-05-17 pasirašė K. S., teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti šių parašų tikrumu, o atsakovių teiginys, jog bylose esančiose dokumentų įteikimo pažymose yra ne jų parašai yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas sprendė, kad atsakovių nurodytas argumentas dėl to, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu negali būti laikomas tinkamu, nepatvirtina, jog prašomas atnaujinti procesinis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad atsakovių nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti nėra laikytinos svarbiomis.

Apeliantės (atsakovės) K. S. ir K. Ž.-Gpateikė atskirąjį skundą (b.l.130-133), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti kausimą iš esmės – patenkinti prašymą praleisto termino atnaujinimo; prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, t. y. sustabdyti atsakovių iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kol nebus galutinai išspręstas termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimas. Atsakovės nurodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės bus priverstinai iškeldintos, liks be gyvenamojo būsto, o termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Nurodo, kad antstolės I. Beliačic 2010-08-30 patvarkymu pranešta, kad 2010-10-27 9.00 val. bus vykdomas vykdomasis raštas dėl iškeldinimo iš buto. Nurodo, jog neaišku iš kokių konkrečių dokumentų teismas nustatė, kad abi apeliantės gyvena adresu (duomenys neskelbtini), teigia niekuomet ten negyvenusios ir nedeklaravusios ten savo gyvenamosios vietos. Šiuo adresu gyvena K. Ž-G. motina ir K. S. senelė N. V., su kuria apeliančių santykiai priešiški, su ja apeliantės nebendrauja keletą metų. Galimai N. V., jei pasirašė procesinius dokumentus, sąmoningai neparnešė apie tai apeliantėms. Mano, jog teismas siųsdamas korespondenciją į galimą gyvenamąją vietą, turėjo numatyti, kad už apeliantes gali pasirašyti kiti asmenys ir jų neinformuoti. Pažymi, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), niekada nenuomavo, nes pačios neturi kur gyventi, duomenų apie nuomininkę nėra pateikta. Pažymi, jog ieškovas netiksliai nurodė adresą, nes faktiškai adresas yra (duomenys neskelbtini). Mano, jog buvo pažeisti CPK 123 str. ir 130 str. Byloje nėra įrodymų, kad teismas bandė skirti kuratorių. Teismas neįvertino, kad ieškovas suinteresuotas bylos baigtimi, jam nenaudinga, kad atsakovių teisės būtų apgintos. Mano, jog teismas tik išvardijo kriterijus dėl termino atnaujinimo, bet jų nevertino. Pažymi, jog atsakovės ėmė ginti savo teises, kai tik gavo antstolės raginimą. Pažymi, jog ieškinio tenkinimui nebuvo jokio faktinio pagrindo, nes skolą ieškovui apeliantės yra sumokėjusios, todėl joms nebuvo reikalo vengti dalyvavimo procese. Ieškovo nesąžiningumo faktas turėtų būti svarbi aplinkybė atnaujinant terminą.

Atsiliepimas

Ieškovas Viliaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.145-147) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog CPK nėra įtvirtinto imperatyvo civilinio proceso šalims, kuris numatytų, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu spaudoje būdu turi būti naudojamas kaip ultima ratio. CPK I dalies XI skyriaus II skirsnyje taip pat nėra nustatyta prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, jei nurodytu adresu procesiniai dokumentai neįteikiami dėl paties atsakovo kaltės ar nerūpestingumo. Pažymi, jog teismas atsakovėms dokumentus siuntė 2 kartus, t.y. 2009-11-16 ir 2009-12-02, tačiau adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai būdavo neįteikiami, paliekamas pranešimas. Byloje yra Vilniaus gyventojų registro pažyma, patvirtinanti, kad atsakovės K. S. ir K. ŽG gyvena adresu (duomenys neskelbtini); tokį adresą nurodė ir pačios apeliantės. Laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-12-31 apeliantės niekur nedirbo, todėl ir į darbovietę nebuvo galima siųsti procesinių dokumentų. Teismas pagrįstai sprendė dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Pažymi, jog teismas paskiria kuratorių, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos arba jei šalis neturi ją atstovaujančio organo (CPK 39 str. 1 d., 129 str. 2 d.). Ieškovas neprašė skirti kuratoriaus, todėl teismas ir neskyrė kuratoriaus. Atsakovės teigia, jog įteikimo pažymose yra ne jų parašai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė. Mano, jog apeliantės jau nuo 2010-05-04 žinojo apie priimtą sprendimą už akių, nes teismas 2010-05-04 dar kartą išsiuntė sprendimą už akių ir nutartį atsakovėms adresu (duomenys neskelbtini) ir šie procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei K. S. pasirašytinai.

Apeliančių (atsakovių) K. S. ir K. Ž.-G atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiama nutartimi (b.l.119-120) atmetė apeliančių prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1379-817/2010.

Apeliantės atskirąjį skundą grindžia tomis aplinkybėmis, kad apeliantės negyvena ir negyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas siuntė korespondenciją; jos nėra deklaravusios tuo adresu savo gyvenamosios vietos (ten gyvena jų giminaitė); ieškovas netiksliai nurodė adresą, nes faktiškai adresas yra (duomenys neskelbtini); byloje nėra įrodymų, kad teismas bandė skirti kuratorių; ieškinio tenkinimui nebuvo jokio faktinio pagrindo, nes skolą ieškovui apeliantės yra sumokėjusios, todėl joms nebuvo reikalo vengti dalyvavimo procese.

CPK 287 str. 1 d. numatyta, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti nėra naikinamasis ir asmuo, turintis teisę tokį pareiškimą paduoti, bet praleidęs jo padavimo terminą, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali paduoti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Įstatymas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis – bendrą taisyklę detalizuojanti LR CPK 78 str. 4 d. numato, jog procesinis terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (LR CPK 78 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir vertindamas pateiktus įrodymus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, ar pareiškėjo nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios. Įstatymas nenumato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tokiais atvejais teismas privalo vadovautis ir bendraisiais teisės principais.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai sprendimas buvo priimtas už akių, apie teisminį procesą atsakovėms (apeliantams) pranešus viešo paskelbimo būdu, teismas turėjo imtis visų priemonių, leidžiančių įsitikinti, kad atsakovių teisės į teisingą teismo procesą nebus pažeistos, t.y. teismas turėjo imtis visų priemonių, kad atsakovėms taptų žinoma apie jų atžvilgiu priimtą sprendimą už akių. CPK 117 straipsnyje reglamentuojami procesinių dokumentų įteikimo būdai. CPK 117 str. 1d. vienas iš procesinių dokumentų įteikimo būdų numatytas įteikimas per antstolius. Byloje nėra duomenų, kad teismas būtų pasiūlęs ieškovui įteikti atsakovėms sprendimą už akių ir nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo per antstolį. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodo apeliantės, byloje taip pat nėra įrodymų, kad teismas bandė skirti kuratorių, todėl konstatuotina, kad teismas neišnaudojo ir kuratoriaus skyrimo, kaip vieno iš procesinių dokumentų įteikimo būdų (CPK 129 str.).

Teismas vadovavosi ta aplinkybe, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko gavus informaciją apie kitą galimą atsakovių gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)), šioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas už akių bei 2010-04-12 nutartis buvo pakartotinai išsiųsti šiuo adresu ir 2010-05-17 įteikti asmeniškai K. S.. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti šių parašų tikrumu, o atsakovių teiginys, jog bylose esančiose dokumentų įteikimo pažymose yra ne jų parašai yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

Šalies argumentai

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškinyje apeliančių adresą nurodė esant (duomenys neskelbtini). Teismas apeliantėms procesinius dokumentus (sprendimą už akių ir 2010-04-12 teismo nutartį) siuntė (duomenys neskelbtini)bei kitu sužinotu adresu – (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu procesiniai dokumentai galimai buvo įteikti apeliantei K. S.). Minėta, kad apeliantės ginčija tą aplinkybę, kad pažymą apie procesinio dokumento įteikimą adresu (duomenys neskelbtini), asmeniškai pasirašė apeliantė K. S., nes apeliantės negyvena ir nėra deklaravusios gyvenamosios vietos šiuo adresu; už apeliantes galimai pasirašė kitas asmuo, neinformavęs apie korespondenciją apeliantes.

Iš byloje esančių Gyventojų registro tarnybos išrašų apie asmenis matyti, kad apeliantės (atsakovės) K. S. ir K. Ž.-G.yra deklaravusios gyvenamąją vietą Vilnius, Mindaugo 19-37 (b.l.28; 30). Duomenų, kad apeliantės būtų deklaravusios gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra (b.l.136;137), taip pat nėra kitų duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantės galėjo priimti korespondenciją būtent adresu (duomenys neskelbtini). Net ir tuo atveju, jei pažymą apie procesinio dokumento įteikimą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.85), būtų iš tiesų pasirašiusi pati apeliantė K. S., negalima daryti išvados, jog kitai apeliantei (atsakovei) K. Ž.-(duomenys neskelbtini) buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą už akių ir kitus teismo procesinius dokumentus.

Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, jog terminas paduodant pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.), aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (LAT 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007 UAB „Kelmeda“ v. N. M.; LAT 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009 R. Š. v. V. Š. ).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės siekė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių būtų peržiūrėtas, o pirmosios instancijos teismas, atsisakęs atnaujinti praleistą terminą, lėmė tokią situaciją, jog apeliantės neteko teisės prašyti peržiūrėti priimtą teismo sprendimą už akių, o tai prieštarauja minėtai Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatęs netinkamą proceso teisės normų pritaikymą (LR CPK 329 str. 1 d.), ir atnaujina apeliantėms K. S. ir K. Ž. – G., terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Šalies argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, t. y. sustabdyti atsakovių iškeldinimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kol nebus galutinai išspręstas termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimas.

Prašymas netenkintinas, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-17 nutartimi pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/04915 iki tol, kol bus galutinai išspręstas termino atnaujinimo paduodant pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1379-817/2010, peržiūrėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 2 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1379-817/2010 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti apeliantėms K. S. ir K. Ž. G. terminą paduoti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Neringa ŠvedienėDalia Višinskienė