Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-11-09 · Administracinė byla Nr. I1-6761-362/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-09
Bylos Nr.
I1-6761-362/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00960-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Arvydas Martinavičius (pirm.)
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6761-362/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00960-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. Ž. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas T. Ž. nurodė, kad nuo 2021-07-30 iki skundo padavimo 2022-06-07 jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Baldai kamerose suvirinti iš aštrių metalinių kampuočių, langai seni, su plyšiais, todėl kamerose šalta ir šlapia, kamerose nėra spintų susidėti rūbams ir daiktams, nėra spintelių. Kriauklės surūdijusios, metalinės, pro jas bėga vanduo. Kamerose šalta, drėgna, vasarą labai karšta, ventiliacija tik ištraukia orą. Nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, tad nebuvo galima išsikvieti pareigūnų, dėl to nutrūko ryšiai su artimaisiais. Nuo lubų krenta kalkės. Laikomi rūbai pelijo nuo drėgmės. Sanitariniuose mazguose neįrengti klozetai, tik skylės grindyse, iš kurių sklido smarvė. Nurodo, jog privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais turi būti užtikrintas. Taip pat jam buvo išduodami plastikiniai indai, kurie buvo prisotinti cheminių medžiagų – ftalatų, taip pat sanitarinių mazgų įėjimui uždengimui naudojamos plastikinės užuolaidos, prisotintos ftalatų. Apšvietimo lempos po 36 vatus, nuo kurių jis nebemato akimis, negali skaityti ir rašyti. Dėl to jam sutriko emocinis mąstymas, pasidarė irzlus, dirglus, sutriko emocijų valdymas, atsirado baimės fobija uždaroms patalpoms, kitiems žmonėms, jis nebegalėjo išsimiegoti, problemos su higiena, atsirado nenoras eiti pasivaikščioti, nenoras gyventi. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022-06-17 pažymos „Dėl T. Ž.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2021-09-15 iki 2022-05-30 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 3,8,12,24,58,19,18,39,91,26,25,23,5,4, kameroje būdavo 1-5 asmenys.

Sanitarinis mazgas kameroje įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimas atitvertas durimis ar užuolaida, kas užtikrina privatumą. Kameroje Nr. 4 įėjimas neatitvertas, nes kamera vienvietė, įėjimo stebėti nuo durų pusės galimybės nėra. Blogo kvapo parametrai teisės aktais reglamentuojami nėra. Imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra, jis yra atitvertas iš keturių pusių, įėjimas uždengtas, tad stebėti besinaudojančio sanitariniu mazgu asmens galimybės nėra. Šiuo metu galiojančios Higienos normos HN 134:2015 nereglamentuoja inventoriaus buvimo sanitariniame mazge. Ventiliacija kameroje užtikrinama per langus ir papildomas angas sienoje.

Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, duomenų, kad pareiškėjui reikėjo pasinaudoti šiuo mygtuku, nėra. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2022-01-06 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 39 oro temperatūra, drėgmė tinkami, 2022-03-09 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 23 oro drėgmė tinkama. Pelėsio, voratinklių nėra. Daugiau skundų dėl sąlygų kamerose gauta nebuvo. Kamerose Nr. 4,91,39 buvo atliktas remontas.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kamerose yra didelės lentynos, lentynėlės, kabliukai, skirti rūbams, daug kur nutiestos virvės. Pareiškėjas nurodė, kad baldai ir gultai surinkti iš aštrių kampuočių, praustuvės surūdijusios, tačiau patikrinimų metu šios aplinkybės nustatytos nebuvo, pats pareiškėjas dėl to skundų neteikė. Belsti į duris ant durų esančios grotos netrukdo, duomenų, kad pareiškėjui reikėjo pasinaudoti skubia pareigūnų iškvietimo sistema, nepateikta. Plastikiniai indai, kurie yra išduodami, yra sertifikuoti maisto naudojimui.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. Ž. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, inventoriaus trūkumo, netinkamų sanitarinių mazgų bei kenksmingų medžiagų plastikiniuose induose ir užuolaidose..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2022-06-17 pažymos Nr. 60-13469 „Dėl T. Ž.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2021-09-05 iki 2022-05-30. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 3,8,12,24,58,19,18,39,91,26,25,23,5,4 kalinamas 60 dienų, kamerose buvo 1-5 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 18,6 kv. m kameros ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2022-06-28 pažymoje Nr. 61-1483 „Dėl T. Ž.“ nurodyta, kad nuo 2021-07-30 iki 2022-05-30 pareiškėjas T. Ž. dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė su skundais ar prašymais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog tualetas nuo kameros atskirti OSB ar mūrine plokštės sienele, sienelės aukštis 1,80 m (kameroje Nr. 18) – 2,29 m (kameroje Nr. 24. Įėjimai į sanitarinius mazgus atskirti durimis arba užuolaida, išskyrus kamerą Nr. 4, kuri yra vienvietė, tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį, net ir kameroje Nr. 4, nėra. Tualetai tupimi arba sėdimi.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus, bei angas sienoje, to neginčija ir pats pareiškėjas.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus valdymo skyriaus 2022-01-05 pažymoje Nr. 62-6 „Apie atliktus gyvenamųjų patalpų remontus“ nurodyta, kad kameroje Nr. 4 2021-02-02 įrengta WC pertvara, kamerose Nr. 91 2021-10-01, ir kameroje Nr. 39 2021-11-29 pašalinti lubų ir sienų apdailos defektai, jas tinkuojant ir glaistant. Į šias kameras pareiškėjas buvo įkeltas po atlikto remonto.

Vertinant baldų buvimą kamerose, iš 2017-09-06 pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ bei fotonuotraukų matyti, jog baldų pertekliaus kamerose nėra. Spintelių ar spintų kamerose nėra, tačiau yra lentynos, lentynėles, vieta rūbams pasikabinti.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2022-01-06 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 39 oro temperatūra, drėgmė tinkami, 2022-03-09 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 23 oro drėgmė tinkama. Pelėsio, voratinklių nėra.

Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019-08-12 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojų pranešimo (skundo) patikrinimo aktu nustatė, kad patiekalų sudėjimui naudojami plastikiniai puodeliai, lėkštės, įrankiai, buvo pateikta jų pardavėjo atitikties deklaracija, iš kurios matyti, kad šiuose induose gali būti laikomas karštas maistas. Atlikus plastikinio dubenėlio mėginį kvapui, skoniui ir bendrai migracijai nustatyti, rezultatai patenkinami, pažeidimų nenustatyta.

Iš asmens sveikatos istorijos matyti, jog buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu pareiškėjas pas gydytojus kreipėsi vieną kartą, nurodydamas, jog serga hepatitu. Kad tais susiję su sąlygomis kameroje, nenurodė, duomenų apie pablogėjusį regėjimą nėra..

Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos higienos ir buities sąlygos. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje drausmės kameroje nuo 2022-09-05 iki 2022-05-30 metu (viso 60 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas numato, kad kameros turi būti vėdinamos natūraliu būdu, išskyrus patalpas, kur yra mechaninė vėdinimo sistema, teismui pateikti įrodymai, jog kameros vėdinamos natūraliai per langus, bei angas sienoje.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai, tiek išorėje, tiek viduje, dėl šio pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langą ar esamas ventiliacines angas, apšvietimas užtikrinamas per langus ar dirbtine šviesa.

Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose turi būti įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo mažiausia 1 m 88 cm aukščio, yra durys arba užuolaida, tad sanitarinis mazgas įrengtas, laikantis teisės aktų reikalavimų. Nors pareiškėjas nurodo, jog turi būti užtikrinamas privatumas sanitariniame mazge, tačiau nenurodo, ar jis buvo pažeistas, ir jei buvo pažeistas, tai kaip. Vertinant blogo kvapo buvimą kameroje, pastebėtina, jog toks kvapas kameroje galėjo būti, dėl atviro iš viršaus sanitarinio mazgo, tačiau teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), tad neteisėti atsakovo veiksmai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, neatitveriant jo iki viršaus, nustatyti nėra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020), tad argumentas dėl blogo kvapo kameroje yra atmestinas. Pažymėtina, jog viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu skundų dėl blogo kvapo kameroje pateikta nebuvo.

Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog visose sanitariniuose mazguose yra arba durys, arba įėjimas atskirtas užuolaida, tad stebėti gamtinius reikalus atliekantį asmenį nei nuo durų pusės per akutę, nei iš kameros galimybės nėra. Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu galiojo Higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje reikalavimų įrengti sėdimą unitazą sanitariniame mazge nėra. Duomenų, jog pareiškėjas dėl savo sveikatos būsenos negalėtų naudotis tupimu unitazu, byloje nėra.

Pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigti atliktais patikrinimais, kurių metu kamerose Nr. 39,23 pažeidimų nenustatyta, o kameros Nr. 4,91,39 buvo suremontuotos, iki pareiškėjui į jas patenkant. Atsakovas neturi pareigos fiksuoti kiekvieną dieną rodiklius, patvirtinančius, jog yra užtikrinamos higienos sąlygos kamerose, pats pareiškėjas jokių skundų dėl sąlygų kamerose nei atsakovui, nei kitoms įstaigoms neteikė. Atkreiptinas dėmesys, jog šie pareiškėjo nurodyti higienos normų pažeidimai nėra individualizuoti, pareiškėjas tik apskritai nurodo, jog kamerose šalta arba karšta, drėgna. Pareiškėjas, nurodydamas, jog dėl 36 vatų stiprumo kameroje jam sutriko regėjimas, net nenurodo, ar tai buvo per silpnas, ar per stiprus apšvietimas, tačiau šis jo argumentas nėra patvirtintas asmens sveikatos istorija.

Vertinant baldų buvimą kameroje, pažymėtina, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog kamerose nėra spintų ar spintelių priemonėms pasidėti, tačiau pažymėtina, jog šie nurodyti pažeidimai yra visiškai nedetalizuoti, taip pat niekaip nėra paaiškinta, kuo jie sietini su padaryta neturine žala, tad šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad spintų ar spintelių nebuvimą kompensuota įrengtos lentynos, kabliukai rūbų pasikabinimui. Vertinant pareiškėjo nurodymą, kad gultai ir kiti baldai pagaminti iš nesaugių, aštrių kampuočių, pažymėtina, kad patikrinimų metu nebuvo konstatuota, kad kas nors kamerose keltų grėsmę asmenų sveikatai ar gyvybei, jokių skundų nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų gauta nebuvo, tad šis argumentas taip pat atmestinas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog šios sistemos darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai dėl sunkumo išsikvieti pareigūnus yra deklaratyvūs, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad būtent dėl to nutrūko jo ryšiai su artimaisiais. Pažymėtina, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tik trumpais laikotarpiais, nuo 7 iki 17 dienų, kitu laikotarpiu buvo išvežamas į kitas įkalinimo įstaigas.

Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad plastikiniuose induose ar sanitarinio mazgo įėjimą dengiančiose užuolaidose yra kenksmingų medžiagų, pažymėtina, jog pareiškėjas niekaip nepagrindžia savo teiginių. Priešingai, atsakovas pateikė įrodymus, jog naudojami plastikiniai indai turi atitikties sertifikatus, o įėjimams uždengti naudojamos užuolaidos, skirtos naudoti dušuose. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad plastikiniai indai ar užuolaidos buvo skirtos ne tam tikslui, kokiam yra naudojamos, tad šis argumentas atmestinas.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, užtikrinant pareiškėjui tinkamas sąlygas kameroje, įrengiant sanitarinius mazgus, organizuojant maitinimą.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius