Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. N1-190-801/2011Procesinio sprendimo kategorija N; 2.1.10.1.,1.2.14.3.1.,2.3.6.4.5. (S)

2011 m. gruodžio 16 d.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant, Aušrai Charlapavičienei, Aušrai Volkavičienei,

Nukentėjusiesiems Vytautui A. B., E. B., J. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Viliui Mulevičiui,

VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas 10 kl., nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas :

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.

R. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas 9 kl., nedirbantis, mok. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas :

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d.

P. B. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas 8 kl., nedirbantis, mok. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas :

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

R. P. ir R. G. 2009-02-25 apie 19.45 val. Kaune, Šeštokų gatvėje prie garažų masyvų, veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu bylą išskirta ir paskelbta paieška, kuris pažadėjo realizuoti pagrobtus daiktus, automobiliu BMW v.Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė bendrininkus į nusikaltimo vietą ir nurodė asmenį kurį tikslinga apiplėšti, kartu panaudodami fizinį smurtą, t.y. bendrai suduodami Vytautui A. B. ne mažiau kaip dvidešimt penkis smūgius į įvairias kūno vietas tuo padarė muštinę žaizdą veide, dvidešimt dvi poodines kraujosruvas momeninėse srityse, pakaušyje, kairėje ausyje, veide, kairiame petyje, krūtinėje nugaroje, juosmenyje, rankose kojose, dvi kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimą nosies srityje, galvos sukrėtimą, - nežymų sveikatos sutrikdymą bei reikalaudami atiduoti turimas materialines vertybes, pasikėsino pagrobti svetimą – V. A. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes pasikėsino į netinkamą objektą, t.y. nukentėjęs V. A. B. su savimi materialinių vertybių neturėjo

be to, R. P., R. G. ir P. B. 2009-02-25 apie 20.00 val., Kaune, Sniegenų g. prie namo Nr. 55, veikdami bendrininkų grupėje dar su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta jam paieška, kuris pažadėjo realizuoti pagrobtus daiktus, automobiliu BMW v.Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė bendrininkus į nusikaltimo vietą ir nurodė asmenį kurį tikslinga apiplėšti, panaudodami fizinį smurtą, t.y. bendrai suduodami ne mažiau kaip trylika smūgių nepilnamečiui E. B. gim. 1992 04 14 į įvairias kūno vietas ir tuo padarė poodines kraujosruvas veide, momeninėse srityse, kairiajame ausies kaušelyje, nugaroje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimą - nežymų sveikatos sutrikdymą iš E. B. pagrobė svetimą turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“ 700 litų vertės.

Kaltinamasis R. P. parodė, kad dėl padarytu nusikaltimų savo kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad vasario 25 d. apie 17 val. su R. G. susitiko (duomenys neskelbtini), jis susisiekė su P. B., kad susitikti mieste, kuris buvo kartu su V. K.. Nuvažiavę į geležinkelio stotį įsėdo į mašiną, kurią vairavo Vytautas. Nuvažiavo iki PC Norfa nusipirkti alkoholio. Nusipirkę juos išgėrė, nuvažiavo iki kito PC, nusipirko dar alkoholio ir sugalvojo, kad reikia ką nors sumušti. Tada važiuodami gatvėmis pamatė senyvo amžiaus žmogų ir išlipę iš mašinos jį užpuolė. Išlipo jis ir R. G.. Jis trenkė tam žmogui, pastarasis nukrito, tada jis iškart patikrino jo kišenes. Kai nieko nerado, nuėjo į mašiną ir nuvažiavo. Pavažiavę per kelias gatves, pastebėjo vaikiną ir apsukę dar vieną gatvę sustojo prie jo. Išlipo iš mašinos jis pribėgo prie to vaikino, pargriovė jį ant žemės, prispaudė ir trenkė jam kelis kartus rankomis. Ištraukė iš kišenės MRT , kuri paėmė R. G.. Grįžo į mašiną, jis padavė MRT P., nes V. pasakė, kad reikės tą MRT parduoti ir pasidalins pinigus. Padėjo MRT į daiktadėžę. Toliau važiuojant sulaikė policija. Mašinoje važinėjo V. K., P. B., R. G. ir jis. Taip pasielgė, nes, tuo metu buvo labai susipykęs su šeima ir buvo išėjęs gyventi pas tetą. Neturėjo darbo, nesimokė, nervai neatlaikė, nežinojo, kaip išlieti nervus. Kraustant senyvo amžiaus kišenes tikėjosi rasti kažką. Tikėjosi apiplėšti jį. Senyvo amžiaus vyriškiui trenkė pirmas. Vyriškį mušė tik jis ir R.. Ar P. jam trenkė, neatsimena. Vyriškis priešinosi, nenorėjo, kad jis atsistotų. Apiplėšti senyvą žmogų susitarimo nebuvo, taip sugalvojo jį bemušant, o kai užpuolėm vaikiną, vėl pradėjome reikalauti jo daiktų, taip gavosi instinktyviai. Važiuojant pro vieną gatvę, V. pamatė, kad eina tas vaikinas. Tada apsuko kelias gatves ir V. sakė - paimkit šitą. Tada jis išlipo ir tą vaikiną pargriovė. V. visą laiką sėdėjo mašinoj užvedęs variklį, kad galėtų pabėgti sėdę į automobilį. Sumušę tą vyriškį pamatė, kad jokio tikslo nepasiekė, nes vien sumušimas nedavė rezultato. Tada V. nurodė tą vaikiną, ir todėl jį užpuolė, nes tikėjomės, kad tas vaikinas turi telefoną. Senyvo amžiaus vyriškiui, kai jį pargriovė, sakė - atiduok viską, ką turi, bet jis kišenėse nieko neturėjo. Tuo metu P. vyriškio nemušė, jis stovėjo už jų. Neatsimena, kad P. stovėtų šalia, praėjo daug laiko, bet P. tikrai nemušė to žmogaus. Galėjo būti suduota tiek smūgių , kaip parašyta kaltinamajame akte. Kraustė kišenes, nes tikėjosi pas vyriškį rasti kažką vertingo. V. sakė, kad mieste viską parduos, ką pavogs. Iš automobilio išlipo V. K. nurodymu. V. žinojo, prie kokio darželio bus žmonių, nes jo mama dirba netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos, ten jo rajonas, todėl ten nuvažiavo. Tą dieną V. matė antrą kartą. Su nukentėjusiaisiais kontaktų neturėjo, bet norėjo atsiprašyti. Būtų į naudą toks dalykas, bet nei numerio negavo, nei adreso. Su senyvo amžiaus žmogum nenorėjo susisiekti bijodamas dėl savo sveikatos, nes buvo pasakyta, kad jis turi kažkokių pažinčių. Labai gailisi dėl savo poelgio, labai blogai jaučiasi dėl to. Nustojo vartoti alkoholį, neberūko, nevaikšto gatvėm, nes bijo, kad tas protrūkis gali užeiti vėl. Kad susisiekti su nukentėjusiu berniuku kreipėsi į tyrėją, tačiau tyrėjas adreso nedavė. O į pirmą posėdį negavo šaukimo, tad nebuvo atvykęs ir nematė nukentėjusiojo. Sėdint mašinoj prieš pirmą užpuolimą tarp visų sėdinčių kalbėjome, kad riekia kažką sumušti, tuo metu dar apie apiplėšimą nieko nekalbėjo. Išlipo jis tada R. ir tik vėliau P.. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, su tokia pinigų suma nesutinka. Šiais laikais paprastam žmogui tai yra labai didelė pinigų suma. Gailisi dėl pa darytų nusikaltimų, atsiprašo nukentėjusiųjų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo sugadinti V., kaip mokytojo autoritetą, todėl nepasakojo, kad jis liepė apiplėšti, kad parodė žmones. Dabar suprato, kad ir jis turi atsakyti už savo veiksmus, po šių įvykių su K. nebendravo.

Kaltinamasis R. G. parodė, kad dėl padarytu nusikaltimų savo kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad su R. susitiko (duomenys neskelbtini), susirašė su P., nuvyko į stotį, ten atvažiavo su mašina V. su P. Nuvažiavo į Norfą Aleksote, nusipirko alkoholio, išgėrė , tada vėl nusipirko alkoholio ir išgėrė ir buvo pamąstymai ką nors sumušti, atimti telefoną. Tokie pamąstymai vyko mašinoje. V. pasakė, kad žino, kur vakarais būna žmonių, prie darželio. Važiuodami gatvelėm pamatė žmogų. Pirmas išlipo R., tada jis. R. P. puolė ant žmogaus, pargriovė jį, kažką jam pasakė, ar turi ką nors, apieškojo jo kišenes, sudavė smūgių ir tada pamatė, kad tas žmogus nieko neturi. Tada P. išlipo, pasakė, viskas baikit. Įlipo į mašiną pavažiavo toliau ir pamatė vaikiną. Pamatė, kad jis turi telefoną. Apsukę ratą sustojo prie jo, tada pirmas išlipo R. ir vaikiną užpuolė, pargriovė, vaikinas pradėjo priešintis, tada jis sudavė kelis smūgius, R. taip pat sudavė, pasakė, kad duotų telefoną. Vaikinas bandė išsiimti akumuliatorių ir kortelę. Tas jaunuolis pats padavė jam MRT į rankas. Įlipus į mašiną, pavažiavus tolyn sustabdė policija. Ką darė P. jaunuolio apiplėšimo metu, neatsimena. Iš automobilio išlipęs buvo. Su V. kalbėjo, kad riekia apiplėšti žmones. V. pats pasakė, kad žino, kur vaikščioja tokiu metu žmonės. Bebaigiant gerti alkoholį kažkuris iš mūsų užsiminė, kad reikia kažką padaryti, tada V. pasiūlė važiuot pasižiūrinėt šia darželių į tokias gatveles. Kai kalbėjo, kad riekia kažką tą vakarą padaryti, turėjo omeny, kad reikia gauti pinigų, kuriuos panaudotu savo tikslams. Pravažiavus pro vyriškį sustojo. Ar kas sakė, kad sustoti šalia senyvo žmogaus, neatsimena. V. nebuvo išlipęs iš mašinos. Kas nusprendė, kad reikia sustot prie to vyriškio, nepamena. P. sakė, kad nori kažką padaryt. Mes kalbėjome visi apie tai, kad reikia kažką padaryt, tačiau ką tiksliai nesitarė. Civilinių ieškinių neatlygino, nesiėmiau jokių priemonių, kad tai padaryti. Manau, kad teisingai nukentėjusieji reikalauja civilinių ieškinių, nes tikrai yra kaltas. Išvada mano tokia po šio įvykio - kad buvau išgėręs ir prisijungiau prie nusikaltimo. Mašinoje visi kalbėjo, kad reikia kažką padaryti, Sumušti, apiplėšti kas pirmiausia sugalvojo, neatsimena, bet ne jis. Senyvo amžiaus vyrui sudavė pora smūgių. Jaunuoliui sudavė daugiau smūgių, gal 5. Jaunuoliui sakė, kad atiduotų MRT, o kai jis priešinosi, mušė. Gyvena su mama, ji išlaiko. Šiuo metu neturi kaip atlyginti žalą, tačiau senyvam žmogui pora tūkstančių, o jaunuoliui apie 4000 lt., nes jaunuolis prašo didesnę sumą. Kur parduoti MRT, nežinojo. Tą žinojo Vytautas. Jis sakė, kad parduos tą telefoną, jis žino, kur parduot. Senyvo amžiaus vyriškio P. nemušė. P. šalia vyriškio sakė: baikit, gana. Kaip P. mušė jaunuolį neprisimena. Nežino, kodėl nepapasakojo tiesos ikiteisminio tyrimo metu apie K. vaidmenį ir jo veiksmus. Anksčiau buvo matęs K. pora kartų - per draugus, jis draugo draugas.

Kaltinamasis P. B. kad dėl padaryto nusikaltimo jaunuolio apiplėšimo savo kaltę pripažįsta pilnai , o dėl vyriškio nepripažįsta, nes jam nieko nedarė, o tik išlipęs iš automobilio R. ir R. drausmino, sakydamas, kad baigtų. K. buvo jo auklėtojas. Tada V. paprašė padėti laiškus pamėtyt. Jis susirašė su R.. Nuvažiavo iki stoties, pasiėmė juos. K. pasiūlė išgert, susimetė, nupirko K. 1 butelį, po jo - dar vieną. Buvo kalbėta, kad reikia kažką padaryti. K. pasakė - žino, kad dažnai geria prie darželio, prie mokyklos, ir nuvežė ten. R. su R. nuvažiavus ten išlipo, prie vyriškio pripuolė, pradėjo jį mušti, o kai jis išlipo tai jiems pasakė, gana baikit, lipkit atgal. Paskui pavažiavę dar buvom išlipę prie blokų, nieko neradę, važiavo toliau. Pamatė jaunuolį, kažkas pasakė, kad apsimoka jį užpulti. Užpuolė jį, po to R. padavė to jaunuolio telefoną, ir jis įdėjau jį į daiktadėžę. Kai R. su R. mušė senyvą žmogų, jis buvo išlipęs prie pat mašinos ir sakė jiems baikit. R. pargriovė jaunuolį, sakė - duok ką turi. Jis nedavė, todėl jį mušė. Jis jaunuoliui trenkė pora smūgių, jaunuolis padavė R. MRT. Kai grįžo į mašiną, R. padavė n MRT, kad įdėti į daiktadėžę. K. buvo jo auklėtojas (duomenys neskelbtini). Jis vis pasiūlydavo išgerti, būdavo, kad nuperka gerti, ir jis jam atrodydavo, kad yra pavyzdys. Jis būdavo nuveža prie marių, ir taip susibendravo. Tėvai apie tai nežinojo. Tuo metu jam atrodė , kad tokie santykiai normalu. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo pasakoti, kad V. liepė apiplėšti, nes jis buvo auklėtojas nenorėjo jo įduoti.Jo parodymai dabar yra teisingi. Kai K. mus vežiodavo mokykloje, daugiau mokinių būdavo mašinoje. Kai su K. važiavo ir užpuolė žmogų, buvo pirmas kartas. Kas sakė užpulti žmones neprisimena, bet tiksliai nieko nesitarė. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi.

Be kaltinamųjų prisipažinimų ir parodymų, jų kaltė baudžiamojoje byloje taip pat įrodyta liudytojų parodymais, kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Liudytojas E. B. apklausos metu parodė, kad einant namo vakare , pastebėjo pravažiuojančią mašiną. Pamatė, kad eina 3 jaunuoliai, jie paprašė parūkyti ir paskambinti. Vienas pargriovė ir pradėjo mušti. Mušdami reikalavo telefono, kuri pagrobė ir pabėgo į mašiną. Atvažiavo policija, po kurio laiko paskambino ir pasakė, kad jie sulaikyti su visais daiktais. Užpuolimo metu matė vieną, kuris šoko jam iš už nugaros. Kitus taip pat matė tik veidų neįsižiūrėjo. Nusikaltimo metu buvo sužalota nugara, galva. Turtinė žala yra dėl telefono ir akinių taip pat reikėjo gydytis, pirkti vaistus. Tai sudaro 655 litus. Telefonas gražintas dėl jo ieškinio nereiškia. Neturtinė žala 20000 litų. Dėl nusikaltimo metu padaryta žala sveikatai, gydėsi, suprastėjo atmintis, stuburo deformacija, pilvo problemos. Nuo patirtų traumų svaigsta, sukasi galva , dažnai pas gydytojus tenka lankytis. Galvos skausmai atsirado po su mušimo, o nugara paūmėjo, gydymas yra tęsiamas. Po nusikaltimo gydėsi pusę metų, 2 savaites negalėjo eiti į mokykla. Gėrė vaistus nuo galvos, skrandžio, nugaros skausmų, kurie buvo paūmėję. Viską susumuojant tiek ir susidaro 20000 litų. Ligoninėje gulėjo pirmas tris dienas, po to gydėsi namuose, lankėsi pas gydytojus.

Liudytoja J. B. apklausos metu parodė, kad įvykyje nebuvo. Tą mašiną puikiai pažįsta. Ir K. pažįsta, nes jis buvo jų kaimynas. Vaikas E./B. parėjęs į namus, pasakė, kad K. su chebra jį sumušė. Buvo visas kruvinas. Tada iškvietė policiją, greitąją. Sūnus buvo baisus. Vaikas savaitę valgyti negalėjo, turėdamas opaligę, maitinamas buvo šiaudeliu. Po įvykio padidėjo jautrumas, atsisakė vaikščioti į užsiėmimus, sutriko miegas, sušlubavo atmintis, atminties sutrikimų yra ir dabar visa tai vertina 20000 litų.

Liudytojas V. K. apklausos metu parodė, kad dirba policijos patrulių rinktinėje. Dėl ko pakviestas liudyti teisme gerai nežino, nes labai dažnai sulaiko asmenis ir susiduria su nusikaltimais. Jei buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tai prašo juos perskaityti. ( t.1, b.l. 29) liudytojo V. K. apklausos protokole nurodyta, kad 2009 02 25 patruliuojant kartu su kolega J. P. apie 19.58 val. gavo pranešimą, kad Aleksote, Veiverių g. prie „Autosabinos“ yra sumuštas žmogus. Nuvykus vyriškis V. B. paaiškino, kad einant Šeštokų g. iš garažų, sustojo automobilis iš kurio išlipę du vaikinai reikalavo pinigų ir mobilaus ryšio telefono. Negavę reikalaujamų daiktų jį sumušė ir vėl sėdę į BMW markės automobilį nuvažiavo. Po maždaug 15 minučių buvo gautas kitas pranešimas, kad prie Julijanavos mokyklos iš jaunuolio atimtas mobilaus ryšio telefonas, o įtariamieji važinėja juodos spalvos BMW markės automobiliu. Tikrinant gautą informaciją apie 21.10 val. Veiverių pr. sustabdė BMW markės automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) bei patikrinimo metu buvo rastas vienas pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, todėl automobiliu važiavę vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į Centro PK. Šiuos parodymus tvirtina, nes jie teisingi.

Protokole – pareiškimu ( t.1, b.l. 6) nustatyta, kad J. B. pranešė, kad buvo apiplėštas jos sūnus E. B. ir nurodė nusikaltimo aplinkybes.

Apžiūros protokolu ( t.1, b.l. 7-9) nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Sniegenų g. 55, Kaune. Apžiūros metu nieko nerasta, neišimta.

MRU TMI KS specialisto išvadoje Nr. G 1947/09(02) ( t.1, b.l. 26-27) nustatyta, kad E. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, momeninėse srityse, kairiajame ausies kaušelyje, nugaroje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, ir dėl galvos sumišimo išsivystęs galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis trylikos ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2009 02 25.Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjęs E. B. atpažino V. K. kaip asmenį kuris padarė nusikalstamą veiką (1t., 101 b.l.);

Kauno AVPJK PR I-ojo būrio patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu (t.1, b.l. 28) nustatyta, kad jame išdėstytos įtariamųjų sulaikymo aplinkybės.

Asmens parodymo atpažinti protokoplu (t.1, b.l. 99-103) nustatyta, kad 2009-05-27 nukentėjusysis E. B. atpažino V. K. kaip asmenį kuris dalyvavo nusikaltime.

Asmens parodymo atpažinti protokolu ( t.1, b.l. 130-134)nustatyta, kad 2009-05-27 nukentėjusysis E. B. atpažino R. P. kaip asmenį kuris dalyvavo nusikaltime.

Asmens parodymo atpažinti protokolu ( t.1, b.l. 162-166) nustatyta, kad 2009-05-27 nukentėjusysis E. B. atpažino R. G. kaip asmenį kuris dalyvavo nusikaltime.

Asmens parodymo atpažinti protokolu ( t.2, b.l. 21-24) nustatyta, kad nukentėjusysis E. B. atpažino P. B. kaip asmenį kuris dalyvavo nusikaltime.

Daiktų pateikimo protokolu ( t1, b.l. 16-20) nustatyta, kad J. B. pateikė vaistų pirkimo čekį, akinių ir stiklų pirkimo čekį, PVM sąskaitą faktūrą, akinių pirkimo čekio kopiją.

Daiktų pateikimo, apžiūros protokolais ( t.1, b.l. 33-35) nustatyta, kad P. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5300“, kuris apžiūrėtas kaip daiktas turintis reikšmės bylai.

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais ( t.1, b.l. 36-41) Centro PK specialistas D. V. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“, moterišką, piniginę su dokumentais išduotais D. R., juodos spalvos rankinę su dokumentais išduotą N. K. vardu, kurie apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės bylai.

Kauno AVPK Dainavos PK pareikalavimu ( t.1, b.l. 42-44) nustatyta, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 26-1-00252-09, perduoti daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5300“, moteriška piniginė su dokumentais išduotais D. R., juodos spalvos rankinė su dokumentais išduotais N. K. vardu.

Pakvitavimu ( t. 1, b.l. 45) nustatyta, kad J. B. perduotas, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6223“ (1t., 45 b.l.);

Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji R. P., R. G. ir P. B. bei asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir jam paskelbta paieška tyčia, savanaudiškais tikslais, bendru sutarimu pagrobė iš nukentėjusiojo turtą - mobilaus ryšio telefoną. Jų vieninga tyčia atsirado iškarto kai jie išlipo iš automobilio ir priėję prie nukentėjusiojo pareikalavo cigarečių ir telefono neva paskambinti. Taigi iš to matyti, kad kaltinamieji vienas kitam pritardami norėjo užvaldyti nukentėjusiojo turtą ir tai padarė. Nukentėjusiajam nepaklusus jų reikalavimams ir stengiantis išsaugoti savo turtą, kaltinamieji panaudojo prieš jį fizinį smurtą- suduodami į įvairias kūno vietas smūgius ir padarydami kūno sužalojimus pagrobė iš nukentėjusiojo E. B. mobilaus ryšio telefoną. Bemušant nukentėjusįjį kaltinamieji sulaužė E. B. akinius. Kaltinamųjų kaltė dėl nusikaltimo padarymo įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu bei kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. Kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d. teisingai.

Nukentėjęs V. A. B. parodė, jog tą vakarą pastatęs mašiną ėjo namo. Ties įvažiavimu, paėjus 10 metrų, pasakė, sustok. Jis sustojo, vaikinas trenkė jam į veidą. R. šokinėjo ant jo, spardė. Sakė atiduok viską ką turi. Jis atsakė, kad nieko neturi. Antras vaikinas lakstė aplinkui, spardė į galvą. Jam aptemo sąmonė, šiaip ne taip nuėjo iki autobusų sustojimo, iškvietė policiją, o šie iškvietė greitąją ir nuvežė į medicininę įstaigą. Po sumušimo labai pablogėjo klausa, žarnynui blogai nuo spardimo. Prieš sumušimą jautėsi gerai, po to gydytojai pradėjo siuntinėti tyrimams nieko ypatingo nerado. Užpuolė dviese, du matė automobilyje. Kaltinamieji su juo, nesusisiekė, nebandė atsiprašyti, atlyginti padarytos žalos. Prašo priteisti 5000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos, nes buvo sužalotas, patyrė daug nepatogumų, sušlubavo klausa.

Įvykio vietos apžiūros protokolu ( t.1, b.l. 56-58) nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Šeštokų g., Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta, neišimta.

MRU TMI KS specialisto išvada Nr. G 1342/09(02) ( t.1, b.l. 67-68) nustatyta, jog V.A. B. konstatuota viena muštinė žaizda veide, 22 poodinės kraujosruvos momeninėse srityse, pakaušyje, kairėje ausyje, veide, kairiajame petyje, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, rankose kojose, dvi kraujosruvos lūpų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimai nosies srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai 2009 02 25. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Specialistės L. K. apklausos protokolu ( t.1, b.l. 69) nustatyta, kad V.A. B. specialisto išvadoje Nr. G 1342/09(02) nurodyti sužalojimai padaryti 25 trauminių poveikių pasekoje.

Asmens parodymo atpažinti protokolu ( b.l. t. 1, 135-138) nustatyta, kad 2009-09-23 nukentėjusysis A.V. B. atpažino R. P. kaip asmenį kuris dalyvavo nusikaltime.

Asmens parodymo atpažinti protokolu ( t.1, b.l. 167-170) nustatyta, kad 2009-09-23 nukentėjusysis A.V. B. atpažino R. G. kaip asmenį kuris dalyvavo nusikaltime.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji R. P. ir R. G. tyčia, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V.A. B. atžvilgiu siekdami užvaldyti jo turtą, kraustė nukentėjusiojo kišenes, tačiau nieko nerado, dėl to ir nutruko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamųjų veika pagal LR BK 22 str. 2 d., 180 str. 1 d. įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas nepilnametis gim. 1993-04-03, 2009-02-25 apie 19.45 val. Kaune, Šeštokų gatvėje prie garažų masyvų, veikdamas bendrininkų grupėje su R. G., R. P., panaudodami fizinį smurtą, t.y. bendrai suduodami V. A. B. ne mažiau kaip dvidešimt penkis smūgius į įvairias kūno vietas tuo padarydamas muštinę žaizdą veide, dvidešimt dvi poodines kraujosruvas momeninėse srityse, pakaušyje, kairėje ausyje, veide, kairiame petyje, krūtinėje nugaroje, juosmenyje, rankose kojose, dvi kraujosruvas lūpų vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimą nosies srityje, galvos sukrėtimą, - nežymų sveikatos sutrikdymą bei reikalaudamas atiduoti turimas materialines vertybes, pasikėsino pagrobti svetimą – V. A. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes pasikėsino į netinkamą objektą, t.y. nukentėjęs V. A. B. su savimi materialinių vertybių neturėjo.

Šiais veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 2 d; 180 str. 1 d

Ištirtu įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji visi kartu važinėjo automobiliu, gėrė alkoholį ir kalbėjosi. Kaip nurodė kaltinamasis R. P. buvo labai piktas, susierzinęs ir kalbėjo apie tai, kad reikia kažką primušti. Kai automobilį V. K. sustabdė prie nukentėjusiojo V.A. B. iš jo išlipo R. P. ir R. G., kurie ir mušė nukentėjusįjį. P. B. iš automobilio išlipo vėliau ir R. P. ir R. G. pasakė , kad šie liautųsi ir sėstų į automobilį. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina ir nukentėjusysis, paaiškindamas kad ji mušė du vaikinai. Bei parodymo atpažinti metu atpažino tik R. P. ir R. G.. Teismui nepateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymu, kad P. B. jau automobilyje žinojo, jos R. P. ir R. G. ketina apiplėšti nukentėjusįjį V.A. B. ir dalyvavo ar kitaip prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, todėl jis išteisintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.

Šioje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 655,10 litų turtinės žalos iš kaltinamųjų. Civiliniame ieškinyje (t. 3, b.l. 131) nurodo, jog turtinė žala padaryta dėl nusikaltimo metu sulaužytų sūnaus akinių, taip pat pirko vaistus ir vitaminus sūnaus gydymui. Teismas sutinka, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, ji neginčytina, įrodyta, todėl šį suma ir priteistina pilnai.

Taip pat nukentėjusysis E. B. pareiškė ieškinį 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, dėl patirto smurto, išgyvenimo. Po užpuolimo pasidarė uždaresnis, patyrė stresą, įtampą, dvasinį sukrėtimą, ėmė vengti bendravimo su draugais. Visa tai vertina 20000 litų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų kaltinamųjų veiksmų, suduotų smūgių jis buvo sužalotas buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes buvo sumuštas veidas, negalėjo normaliai kramtyti, prarado pasitikėjimą, sumažėjo bendravimas ir visa tai nukentėjusysis įvertino 20000 litų.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2 d. ). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum ) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos ( pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo ) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ( ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau paminėta, taip pat kad neturtinė žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, nusikaltimu nepadaryta didelės turtinės žalos, tačiau kaltinamieji jokių turtinio pobūdžio veiksmų, kuriais būtų stengiamasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes – jokios pagalbos nukentėjusiajam neteikė, patys nesistengė atlyginti padarytos žalos, žalą padarė būdami neblaivūs, savo aktyviais veiksmais sužaloję nukentėjusįjį paliko. Kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu buvo labai jauno amžiaus, yra nedirbantis, neturinti savo turto gyvena su tėvais ir yra išlaikomi, todėl teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys 20000 litų dėl neturtinės žalos E. B. yra per didelis, teismas mano, kad protingas ir teisingas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos būtų 10000 Lt. , kuri ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. P., R. G. ir P. B..

Nukentėjusysis V. A. B. pareiškė ieškinį 50000 litų neturtinei žalai atlyginti, dėl patirto smurto, išgyvenimo, sutrikdytos sveikatos, atsiradusių galvos skausmų. Visa tai vertina 50000 litų. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau paminėta, taip pat kad neturtinė žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, nusikaltimu nepadaryta turtinės žalos, žalą padarė būdami neblaivūs, savo aktyviais veiksmais sužaloję nukentėjusįjį paliko. Kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu buvo labai jauno amžiaus, yra nedirbantis, neturinti savo turto gyvena su tėvais ir yra išlaikomi,, todėl teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys 5000 litų dėl neturtinės žalos V. A. B. yra per didelis, teismas mano, kad protingas ir teisingas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos būtų 2000 Lt. , kuri ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. G. ir R. P..

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės forma ( padaryti tiesiogine tyčia), kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. ir 91 str.

Teismas R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra ta, kad nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio kas ir turėjo įtakos nusikalimams padaryti ir nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai jog R. P. nusikalto pilnametis, teisiamas pirmą kartą, gailisi padaręs nusikaltimą, į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo pavojingumą, nesukėlė sunkių pasekmių, tačiau nesiėmė jokių pastangų atlyginti padarytą moralinę žalą nukentėjusiesiems. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai kad, charakterizuojamas gerai , į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes. BK 180 str. 1 d. sankcija numato tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Todėl teismas mano, kad siekiant kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, suvokti savo elgesio pasekmes, padaryti išvadas bei bausmės tikslai bus pasiekti skiriant R. P. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ( BK 75 str.).

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra ta, kad nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio kas ir turėjo įtakos nusikalimams padaryti ir nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis R. G. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus tik sulaukęs pilnametystės skirdamas bausmę kaltinamajam R. G. vertina ir LR BK 91 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, tai yra atsižvelgia ir į tai, kad, kaip matyti iš mokyklos pateiktų charakteristikų, jis turi geras gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, baustas administracine, mokosi, mokyklos charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė vos tik sulaukęs pilnametystės, tačiau siekiant kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, įgyvendinant bausmės tikslus, skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamojo labai jauną amžių, mažesnį už įstatyme numatytos šios bausmės vidurkį (BK 61 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 75 str. jos vykdymą atidedant.

Kaltinamojo P. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra ta, kad nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio kas ir turėjo įtakos nusikalimams padaryti ir nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis R. G. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus tik sulaukęs pilnametystės skirdamas bausmę kaltinamajam R. B. teismas vertina ir LR BK 91 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, tai yra atsižvelgia ir į tai, kad, kaip matyti iš mokyklos pateiktų charakteristikų, jis turi geras gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, mokosi, mokyklos charakterizuojamas patenkinamai. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai kad, nusikalto būdamas nepilnamečiu, charakterizuojamas gerai , į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, tačiau baustas administracine, dėl pažeidimo padaryto neblaiviam, tai rodo, kad kaltinamasis dėl savo elgesio išvadų nedaro, taip pat nesiėmė jokių pastangų atlyginti padarytą moralinę žalą. BK 180 str. 1 d. sankcija numato tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Todėl teismas mano, kad siekiant kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, suvokti savo elgesio pasekmes, padaryti išvadas bei bausmės tikslai bus pasiekti skiriant P. B. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ( BK 92 str.).

BPK 106 str. 2 d. numatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažymą dėl patirtų valstybės išlaidų 1190 ( vienas tūkstantis šimtas devyniasdešimt ) litų už antrinės teisinės pagalbos teikimą suteikiant baudžiamojoje byloje teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. B.. ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų R. P., R. G. ir P. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str.2 d., 180 str. 1 d. , 180str. 1 d. ir nuteisti jį:

- pagal BK 22 str. 2 d., 180 str. 1 d. ( dėl pasikėsinimo apiplėšti B. ) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 180 str. 1 d. ( dėl E. B. apiplėšimo ) 1 (vienerių) metų 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 9 ( devynis) mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams ir paskirti teismo įpareigojimą be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

R. G. pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str.2 d., 180 str. 1 d. , 180str. 1 d. ir nuteisti jį:

- pagal BK 22 str. 2 d., 180 str. 1 d. ( dėl pasikėsinimo apiplėšti B. ) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 180 str. 1 d. ( dėl E. B. apiplėšimo ) 1 (vienerių) metų 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 9 ( devynis) mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams ir paskirti teismo įpareigojimą be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

P. B. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180str. 1 d. ( dėl E. B. apiplėšimo ) ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ( BK 82 str.) elgesio apribojimą 9 ( devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų išdirbti per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, tęsti mokslus.

P. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 2 d., 180 str. 1 d. ( dėl pasikėsinimo apiplėšti B. ) išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Priteisti solidariai iš R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. a/k (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius ) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A.V. B. naudai.

Priteisti solidariai iš R. G. a.k. (duomenys neskelbtini), P. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. a/k (duomenys neskelbtini) 655,10 lt. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios J. B. naudai.

Priteisti solidariai iš R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) , P. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. a/k (duomenys neskelbtini) 10000 ( dešimt tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. B. naudai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. P. a/k (duomenys neskelbtini), R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. B. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1190 (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt ) litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į valstybės mokesčiu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT2473000 101 1239 430, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 , banką ž- AB „Swedbank“ įmokos kodas 5630 – įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamiesiems kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Kardomąją priemonę R. P. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.