Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, ištekėjusi, neteista,

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) turintis specialus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas 5 kartus :

1) 1994-03-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 148 str. 2 d. - laisvės atėmimu 5 m. su turto konfiskavimu.

2) 2000-02-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu;

3) 2000-05-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., pritaikius LR BK 42 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 m. su ½ dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2000-02-09 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo su ½ dalies turto konfiskavimu, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. bausmė sumažinta 1/3 iki 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2000-10-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 3 m. su ½ dalies turto konfiskavimu. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3 iki 2 m. laisvės atėmimo su ½ dalies turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2000-05-15 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu;

5) 2005-05-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 302 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d., skirta galutinė bausmė 5 mėn. laisvės atėmimo. 2005-10-11 bausmę atliko; teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. L. suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamasis D. L. pagrobė svetimą turtą.

J. L. nuo 2009 m. sausio mėnesio pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 4 d., tiksliai nenustatytą mėnesį, dieną, valandą ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – sutartį, pasirašytą tarp J. L. ir A. P. dėl nuomos sutarties nutraukimo, tai yra, vėliau, po sutarties pasirašymo, įrašydama sutartyje sakinį „jei laiku neatiduosime skolos 2700 Lt (Du tūkstančiai septyni šimtai litų) mobilų namelį paliksime, J. L. priklausančiame sode „(duomenys neskelbtini)“, bei, tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, sutartį laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2009-09-16, 9.40 val., kol ją kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

D. L. 2009-07-02 apie 15.00 val., iš sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą - A. P. turtą - kilnojamąjį namelį 13 300 Lt vertės.

Kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad D. L. yra jos vyras. 2008 m. pradžioje jos senelio J. Ž. sveikata labai pablogėjo, todėl jis buvo paguldytas į slaugos ligoninę. 2009-04-09 senelis mirė. A. P. atvažiuodavo pas senelį ir jam sakydavo, kad negali užmokėti nuomos, nes neturi pinigų. Senelis jai sakė, kad sode nuomininkai nemoka nuomos, kad nemažai skolingi, tačiau ji nerado pas senelį jokių buhalterinių duomenų, kokio dydžio yra skola. Ji negali pasakyti už kurį laiką A. P. buvo skolinga, tačiau senelis jai pasakė sumą. Senelis jai sakė, kad A. P. atvažiuoja pas jį pasiskolinti pinigų ir dėl to susidarė tokia suma. 2008 m. balandžio mėn. išsikvietė notarą, kad ji galėtų viską tvarkyti. Ji nuvyko į sodą pas A. P., tačiau ši skolos nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Ji patarė nukentėjusiajai parduoti automobilį ir sumokėti. Nuo 2008 m. vasaros pakėlė nuomos kainą iki 80 Lt. Senelio jo širdis buvo silpna, todėl jis jai nurodė viską tvarkyti, taip pat senelis sakė pasirašyti sutartį. 2009 m. sausio mėnesį ji ir A. P. pasirašė sutartį, kad iki 2009 m. sausio 10 d. A. P. išsikels, o iki sausio 16 d. išsiveš namelį, jei ne, tai paliks namelį už skolą. Vieną sutarties egzempliorių pasiėmė ji, o kitą – A. P.. Pas notarą eiti nesvarstė. Vieną sutarties egzempliorių rašė ji, kitą - A. P.. Ji ir A. P. surašė po viena sutartį savo ranka. Egzemplioriais neapsikeitė, tik viena kitos perskaitė. Sutartį ji laikė namie. Nemano, kad kažkas galėjo ją prirašyti. Ekspertų išvadą matė, tačiau nepripažino, kad ji ją prirašė, todėl mano, kad nusikaltimo nepadarė. Įdėjo skelbimą dėl namelio pardavimo. Oficialiai namelis buvo ne jos, tačiau ji manė, kad jeigu yra sutartis, tai namelis jos. Įdėjus skelbimą dėl pardavimo, po mėnesio, namelį nupirko už 2500 Lt. Kas nupirko namelį, nežino. Namelį pardavė jos vyras D. L., be jokių dokumentų. Namelio stovis nebuvo labai geras. Kad A. P. buvo skolinga seneliui, liudytojai galėjo ir nežinoti.

Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamoji J. L. yra jo žmona. Prieš kelis metus A. P., būdama girta atvažiuodavo pas žmonos senelį skolintis pinigų. Kai senelis pasijuto blogai, žmona sutvarkė jo slaugą ir jie prižiūrėjo sodą. Senelis pasakė, kad reikia parduoti namelį, nes kitaip neatsiims skolos iš A. P., todėl jis įdėjo skelbimą dėl namelio pardavimo. Jo žmona įsivaizdavo, kad jei slaugo senelį, tai viskas priklauso jai. Jis taip pat manė, kad žmona yra savininkė. Namelį pardavė nepažįstamam asmeniui. Skelbime jis buvo nurodęs 3000 Lt kainą, bet pirkėjas nusiderėjo iki 2700 Lt, ar iki 2500 Lt, tiksliai nepamena. Namelio dokumentų neturėjo, manė, kad jų nėra. Kai pardavė namelį, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutartis pasimetė. Kaimynė, kuri yra A. P. draugė, matė, kada išvežė namelį. Kai buvo surašoma sutartis, jis dalyvavo, stovėjo tarpduryje, girdėjo, kaip skaitė. Jis matė žmonos surašytą sutarties egzempliorių, sutartyje buvo nurodyta, kad jei A. P. neatiduoda pinigų, tai palieka jo žmonai namelį. Kitą egzempliorių rašė A. P., jis jo nematė tik girdėjo, kaip abi garsiai skaitė. Vieną sutarties egzempliorių pasiėmė A. P., kitą jo žmona. Senelis vesdavo apskaitą, kai A. P. atvažiuodavo skolintis pinigų, todėl 2700 Lt skola susidarė ne už nuomą. Žurnalo, į kurį senelis viską rašė nėra, gal nusimetė, kai remontavo namą. Į teismą jie nesikreipė. A. P. skambindavo jam ir grasindavo, todėl jis jai sakė, kad susitiksim teisme.

Nukentėjusioji A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamaisiais susipažino 2009 m. rugsėjo mėn., kai šie buvo atvažiavę pas ją į sodą, kurį nuomojosi iš J. Ž.. J. Ž. jai pretenzijų neturėjo, jo sode ji gyveno nuo 2006 metų. J. Ž. leido jai pasistatyti namelį. Buvo sutarę, kad ji už sodo nuomą mokės 25 Lt per mėnesį. Kai J. Ž. buvo atvykęs pas ją, paprašė sumokėti už 3-4 mėnesius, kad nereiktų dažnai važinėti ir pasakė, kad pats atvyks pasiimti pinigų. Po kiek laiko atvyko J. L. ir pasakė, kad jos senelis J. Ž. serga, negali pats atvažiuoti ir jam reikia pinigų. Ji sumokėjo šiai 75 Lt už 3 mėnesius ir pasakė, kad dar 25 Lt atveš pati. Paėmusi pinigus, J. L. užsirašė į knygutę, tačiau ji joje nepasirašė. Sodo sklypo savininkas J. Ž. turėjo savo apskaitos knygą, kurioje jai visada reikėdavo pasirašyti sumokėjus pinigus. Vasario mėnesį pas ją atvyko D. L. ir pasakė, kad ji moka nerealią sumą už nuomą, todėl jis kelia kainą iki 200 Lt, o jei ji nesutinka mokėti, turi išeiti. Vyko derybos, po to, nusileido iki 150 Lt. Ji pasakė, kad nori pasikalbėti su J. Ž.. Tačiau jai buvo pasakyta, kad nesusikalbės su juo dėl jo sveikatos. Ji buvo nuvykusi pas J. Ž., bet jos niekas pas jį neleido. Galop su kaltinamuoju sutarė, kad ji mokės po 80 Lt. Sutarties nepasirašė. Kai atveždavo pinigus, J. L. užsirašydavo apie tai į knygutę. Ji jai neliko skolinga, sumokėjo 160 Lt už du mėnesius. Už elektrą mokėjo pirmininkei. Vėliau D. L. buvo atvykęs su klientu. Po savaitės atvyko vėl ir liepė jai keltis į mūrinį namelį, kuriame prieš tai gyveno T. V.. Kad mirė J. Ž. ji sužinojo vasarą. Jai paskambino D. L. ir liepė išsikelti, nes parduoda sklypą. Buvo žiemos metas ir ji neturėjo kur eiti. Abu kaltinamieji ir A. A. atvažiavo pas ją ir jie surašė sutartį, kad ji turi išsikelti iki 2009-01-10, o namelį išsivešti iki 2009-01-16. Sutartis rašė abi su J. L., kiekviena sau atskirai, paskui garsiai perskaitė. Kai rašė sutartį, A. A. stovėjo tarpduryje ir rūkė, o D. L. sėdėjo viduje. Liudytojas A. A. pasirašė sutartį. D. L. sutarties nepasirašinėjo, pasirašė J. L.. Sutartis perskaitė garsiai – ji savo parašytą, o J. L. savo. Tokių žodžių, kad ji už 2700 Lt skolą paliks namelį sutartyje nebuvo. Abu sutarties egzempliorius pasiėmė J. L., sakydama, kad reikia atšviesti, tačiau nei vieno sutarties egzemplioriaus jai nebeatidavė. Ji nerašė sutartyje, kad už 2700 Lt skolą paliks namelį, nes tokios skolos ji neturėjo. D. L. pasiūlė parduoti namelį už 2000 Lt. Ji iš namelio išsikėlė, tačiau namelio išsivežimui neturėjo pinigų. Ji sakė D. L., kad sumokės už nuomą. Jos sūnus gyvena netoli sodo, todėl ji šio prašė, kad užsukti pažiūrėti namelio. Nuvykęs vasarą, kartą jis matė, kad sklype kažkas pjauna žolę. Sekantį kartą užsukęs pamatė, kad namelio nebėra ir apie tai pranešė jai. Ji skambino Lekiatams ir klausė, kur namelis, o D. L. jai pasakė, kad susitiksim teisme. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Namelį ji pirko už 13300 Lt. Jo stovis buvo normalus. Namelį bandė pardavinėti, dėjo skelbimus, už jį prašė 12000 Lt, po to 10000 Lt. Klientų buvo, bet nenupirko. Vėliau namelį ji pardavinėjo už 9000, 8000 Lt ir žemiausia kaina buvo 7000 Lt. Dėl padarytų nusikalstamų veikų ji reiškia 13300 Lt turtinę žalą, nes tiek ji mokėjo už pagrobtą kilnojamą namelį, bei 10000 Lt neturtinę žalą.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir apie juos nežino nieko. Pažįsta nukentėjusiąją A. P.. Jis yra buvęs sodo bendrijos pirmininku. Nukentėjusioji nuomojo iš J. Ž. sodo sklypą. Su juo tai nebuvo derinta, tačiau J. Ž. klausė, ar A. P. gali pasistatyti kilnojamą namelį. Namelis niekam netrukdė. A. P. namelis nebuvo naujas ir realiai toks namelis kainavo apie 12-13 tūkstančių litų. Kaip buvo nukentėjusioji susitarusi su J. Ž., jis nežino. Jam su J. Ž. neteko bendrauti po to, kai A. P. pasistatė namelį. Buvo susitikę vieną kartą, kai šis mokėjo mokesčius. Su nukentėjusiąją nebuvo problemų dėl atsiskaitymo už elektrą. 2009 metais. dienos metu, jam sode pjaunant žolę, pro jo namus pravežė kilnojamą namelį. Kaip krovė namelį, jis nematė. Matė specialų automobilį namams pervežti pravažiuojantį link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kad tai nukentėjusiosios namelis, tuomet neatpažino. Sode buvo trys nameliai – du mažesni ir vienas jo didesnis, todėl jis atkreipė į tai dėmesį.

Liudytoja A. A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius ji žino, nes gyvena viename rajone. Nukentėjusioji gyveno J. Ž. priklausiusiame sodo sklype, kaip nuomininkė. Ji yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, o prieš ją pirmininkavo A. J.. Kai ji buvo išrinkta šios sodų bendrijos pirmininke, Nr. (duomenys neskelbtini) sklype jau gyveno nukentėjusioji ir ten jau buvo pastatytas kilnojamasis namelis. Prieš tai buvęs pirmininkas buvo susitaręs su J. Ž., kad būtų galima jo sklype pastatyti kilnojamąjį namelį. Kai J. Ž. susirgo, nuoma pradėjo rūpinti jo anūkė J. L. ir jos vyras. Kiek ji girdėjo iš kalbų, A. P. išsikraustė, nes buvo skolinga, nesumokėjo nuomos, tačiau A. P. visus reikiamus sodų bendrijai mokesčius visada sumokėdavo. Už išnaudotą elektrą jai mokėdavo pati A. P.. Dar gyvenant nukentėjusiajai, bendrija buvo priėmusi sprendimą, kad elektros dėžės būtų iškeltos į lauką, nes taip būtų galima kontroliuoti skaitliukų parodymus. Kadangi tai turėjo padaryti sklypų savininkai, ji pati ėjo pas J. Ž. anūkę į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu ji paėmė žemės mokestį už 2008 metus. Šį mokestį jie jai sumokėjo, tačiau D. L. jai pasakė, kad daugiau nevaikščioti, nes paleis savo šunį. Kai A. P. išsikraustė iš to namelio, kilnojamasis namelis liko stovėti sklype. Ji nežino kam iš tikrųjų priklausė tas kilnojamasis namelis.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius žino tik iš matymo, o nukentėjusiąją pažįsta. Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklype Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo nukentėjusiosios A. P. kilnojamasis namelis. Jis su J. Ž. buvo sudaręs sutartį, kad jis jam išnuomoja sodą su nameliu. Kokiais metais sudarė sutartį, jis nepamena. Iš pradžių sodo namelyje jis gyveno su žmona I. V., bei savo teta T. V., ir dviem dukromis, po to žmona su vaikais išėjo. Kai susipažino su nukentėjusiąja A. P., ji apsigyveno su juo. J. Ž. už nuomą mokėjo tik simbolinę 20 litų sumą. Iš pradžių šią sumą jie mokėdavo kas mėnesį, tačiau vėliau J. Ž. sakė, kad be reikalo jam čia nereikėtų važinėti, nes pinigų suma nedidelė, todėl atvykdavo pasiimti tik kas trys mėnesiai. Po kiek laiko, A. P. sugalvojo nusipirkti kilnojamąjį namelį ir ji su J. Ž. susitarė, kad namelį leistų pasistatyti tame pačiame sklype. Tačiau J. Ž. pasakė, kad tada nuoma pakils iki 25 litų per mėnesį. Kadangi kilnojamam nameliui nebuvo atskiro elektros skaitiklio, ji buvo atvesta iš namo. Jie nuomą visuomet mokėdavo. J. Ž. atvykdavo kas tris mėnesius ir visuomet atsiveždavo buhalterinę knygą, į kurią užsirašydavo, kad jie sumokėjo, o jie joje pasirašydavo. Jokių skolų jie neturėjo. Kartą jam su A. P. nuvykus pas J. Ž. patiems sumokėti mokesčių, buvo pasakyta, kad J. Ž. yra neadekvatus, todėl jiems su juo susitikti nebebuvo leista. Po kiek laiko į sodą atvykęs D. L. prisistatė šio sklypo šeimininku ir pasakė, kad jie per mažai moka už nuomą. Dėl šios priežasties jo teta T. V. išsikraustė iš namo. Tą kartą D. L. pasiliko pasikalbėti su A. P., tačiau ką jie tada kalbėjosi, jis nežino. Po kiek laiko, kai A. P. išsikraustė, o jos sūnus atvykęs į sodą pamatė, kad kilnojamojo namelio ten nebėra. A. P. išsikraustė iš sodo kiek anksčiau, nei iš ten buvo išvežtas kilnojamas namelis.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji yra jo kaimynai, pas juos yra daręs buto remontą. Su nukentėjusiąja yra pažįstamas, nes kartu kapinėse pardavinėdavo juodžemį. Maždaug prieš du metus, žiemą, J. L. jo paprašė, pabūti liudytoju jai surašant skolos sutartį su A. P.. Jis sutiko, todėl jis, Jūratė ir D. L. nuvyko į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašant sutartį, sode buvo jie trys ir nukentėjusioji. Ant sutarties pasirašė J. L., nukentėjusioji A. P. ir jis. Ant sutarties D. L. nepasirašė. Kiek jam žinoma, J. L. senelis J. Ž. savo sodo sklypą nuomavo, o paskui tą nuomą perėmė J. L.. Jis nežino už kokią kainą buvo nuomojamas tas sklypas. Pasirašant sutartį, nukentėjusioji su J. L. sutarė, kad iki kažkurio mėnesio ji iš sodo išsikraustys, o susidariusią skolą grąžins. Tame sodo sklype buvo kilnojamas namelis, kuris priklausė nukentėjusiajai. Jie pasirašė ant dviejų sutarčių, kurias abi pasiėmė kaltinamoji J. L.. Vieną dokumentą rašė pati nukentėjusioji A. P., o kitą - J. L.. Pasirašydamas ant sutarčių, jis neskaitė jų turinio. Ką jos abi aptarinėjo, nesiklausė, nes kartu su D. L. rūkė kieme. Žino, kad sutartyje buvo parašyta, kad A. P. grąžins skolą J. L., t.y. pasirašytoje sutartyje buvo parašyta tik apie pinigus, pinigų sumos, jis nepamena, o apie namelį nieko parašyta nebuvo.

Liudytoja G. E. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ji pažįsta tik iš matymo. Kaltinamosios ji nepažįsta ir nėra mačiusi sodų bendrijoje. J. Ž. kai dar nelabai sirgo, atvykdavo į sodą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena šioje sodų bendrijoje. Kaltinamasis kartais atvykdavo į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, į sklypą (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė J. Ž.. Šį sklypą nuomojosi moteris, vardu A. P. , kuri buvo jame pasistačiusi kilnojamą namelį. Kai iš to namelio 2009 m. sausio mėnesį išsikraustė A. P., ji paliko kilnojamąjį namelį tame sklype. Praėjus keliems mėnesiams, apie liepos mėnesį, atvyko kaltinamasis ir tą kilnojamąjį namelį išsivežė. Ji dar jo paklausė kas čia vyksta, tačiau kaltinamasis jai pasakė, kad A. P. jam ar J. Ž. yra skolinga, todėl parduoda kilnojamąjį namelį. D. L. jai nurodė, kad už gautus pinigus jis atsiims skolą, dar ir nukentėjusiajai pinigų liks. Į tą sklypą, kuriame stovėjo nukentėjusiosios kilnojamasis namelis, įvažiavimas yra per jos sklypą. Kilnojamojo namelio būklė buvo gera.

L. N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų jis nepažįsta. Nukentėjusioji A. P. yra jo mama. Mama anksčiau nuomojosi sodo sklypą iš J. Ž., kuriam per mėnesį mokėdavo po 20 litų. Mama niekuomet nebuvo sakiusi, kad ji yra kam nors skolinga. Vėliau mama tame sode nebegyveno. Prieš dvejus metus, vasarą, jam paskambino mama ir paprašė jo nuvykti į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kur ji seniau nuomavosi sklypą, ir pasižiūrėti jos kilnojamąjį namelį. Tą namelį jo mama buvo pati nusipirkusi ir pasistačiusi nuomojamame sklype. Nuvykęs į sodų bendriją, tame sklype jis mamos namelio neberado, todėl paskambino mamai ir pasakė jai apie tai. Ten gyvenanti kaimynė jam papasakojo, kad buvo atvykęs D. L. su kažkokiu automobiliu ir tą namelį išsivežė. Ji nurodė, kad D. L. sakė, kad taip yra sutarta su jo mama A. P.. Jam mama sakė, kad rašėsi kažkokią sutartį, tačiau jis sutarties nematė. Žino, kad buvo susidariusi gal tik 16 litų skola. Jam mama sakė, kad J. L. jai dar leido palaikyti tame sklype kilnojamąjį namelį, kol suras kur jį pervežti. Jis pats buvo įdėjęs skelbimą internete su nuotrauka ir laikraštyje „Express kontaktas“, kad parduodamas kilnojamas namelis. Jį parduoti norėjo už 7000 litų.

2009-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. (1t., b.l. 5-7)

2009-06-02 ir 2009-06-05 laikraščio „Express kontaktas“ 27 psl. kopijos, kuriose yra skelbiama, kad parduodamas mobilus sodo namelis (1t., b.l. 10, 11).

2006-12-20 mokėjimo nurodymo kopija ir pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad A. P. įsigijo mobilų namelį už 13300 Lt (1t., b.l. 20, 21).

2009-11-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji A. P. pateikė atsiskaitymų knygelę, išduotą J. Ž. vardu (1t., b.l. 38).

2009-11-09 dokumento apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pateiktos atsiskaitymo knygelės 36 lapo kopija, kuri patvirtina, kad buvo mokoma už elektros energijos sunaudojimą (1t., b.l. 39-42).

2009-09-16 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu pas J. L. namuose, adresu Prūdelio g. 9, Šiauliuose, J. L. pati pateikė sutartį sudarytą tarp J. L. ir A. P. (3t., b.l. 61-62).

2009-10-15 specialisto išvada Nr. 11Š-211(09), kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog sutarties (1t., 69) paskutinis sakinys „Jei laiku neatiduosime skolos 2700 Lt (Du tūkstančiai septyni šimtai litų) mobilų namelį pasiliksime, J. L. priklausančiame sode „(duomenys neskelbtini)“ yra parašytas ne tuo pačiu metu, kaip kiti sutarties įrašai (1t., b.l. 67-68).

Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamiesiems J. L. ir D. L. pareikštų kaltinimų kontekste, atitinka nukentėjusiosios A. P., liudytojų G. E., N. R., A. J., A. A. A., A. A. parodymus apie faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, taip pat atskleidžia nusikalstamų veikų motyvus.

Kaltinamoji J. L. savo kaltę neigė, teismui parodydama, kad nukentėjusioji A. P. buvo skolinga jos seneliui J. Ž., kuris nukentėjusiajai buvo išnuomavęs sodo sklypą ir jame leido pastatyti mobilų namelį. Pasak J. L. A. P. buvo skolinga jos seneliui, kuris J. L. nurodė kokią sumą. Dėl šios priežasties, seneliui susirgus, J. L. iniciatyva 2009 m. sausio mėnesį, J. L. ir A. P. pasirašė sutartį, kurioje numatė, kad iki 2009 m. sausio 10 d. A. P. išsikels iš sodo, o iki 2009 m. sausio 16 d. išsiveš namelį, o jei ne, tai paliks namelį už skolą. Vieną sutarties egzempliorių pasiėmė J. L., o kitą – A. P.. J. L. nepripažino ir kategoriškai neigė, kad ji šią sutartį vėliau prirašė, t.y. suklastojo. Teisme kaltinamoji parodė, kad sodo sklypas tuo metu jai nepriklausė, nepriklauso ir dabar, nes mirus seneliui ir kilus ginčui dėl palikimo, sodo sklypas atiteko jos dėdei ir tetai. Kadangi ji turėjo sutartį, tai jos vyras D. L. įdėjęs skelbimą dėl pardavimo ir po mėnesio namelį pardavė už 2500 Lt be dokumentų, nes jie liko pas nukentėjusiąją. Kas nupirko namelį, nežino. Namelio stovis nebuvo labai geras.

Kaltinamasis D. L. savo kaltę neigė, teismui parodydamas, kad nukentėjusioji A. P. prieš kelis metus, nepamena nuo kada, atvažiuodavo pas žmonos senelį J. Ž. sodo sklypo nuomininkė nukentėjusioji A. P. atvažiuodavo skolintis pinigų ir buvo seneliui skolinga 2700 Lt, ši skola susidarė ne už nuomą. Tačiau D. L. jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, nors teismui parodė, kad senelis vesdavo žurnale apskaitą. Kai žmonos senelis susirgo, jis ir jo žmona J. L. prižiūrėjo sodą. Buvo surašyta sutartis tarp J. L. ir ir A. P., kurioje buvo numatyta, kad jei A. P. neatiduos skolos, tai namelį palieka J. L.. Kai buvo surašoma sutartis, jis dalyvavo, stovėjo tarpduryje. Jis matė žmonos surašytą sutarties egzempliorių, sutartyje buvo nurodyta, kad jei A. P. neatiduoda pinigų, tai palieka jo žmonai namelį. Kitą egzempliorių rašė A. P., jis jo nematė. Abi garsiai skaitė. Vieną sutarties egzempliorių pasiėmė A. P., kitą jo žmona. Senelis jiems buvo sakęs, kad reikia parduoti namelį, nes kitaip neatsiims skolos iš A. P., todėl jis įdėjo skelbimą dėl namelio pardavimo. Jis ir jo žmona manė, kad jei jie slaugo senelį, tai viskas priklauso jo žmonai, J. Ž. anūkei - J. L.. Namelį jis pardavė nepažįstamam asmeniui už 2700 Lt ar 2500 Lt. Kai pardavė namelį, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutartis pasimetė.

Visos ištirtos teisme aplinkybės įrodo, kad kaltinamieji J. L. ir D. L., duodami parodymus apie jiems pareikštų kaltinimų faktines aplinkybes, nėra nuoširdūs ir vengia teismui sakyti tiesą, siekdami paneigti nusikaltimų padarymą, t.y. J. L. suklastojus tikrą dokumentą ir jį laikius, o D. L. neteisėtai pardavus, t.y. pagrobus nukentėjusiajai priklausantį mobilų namelį, kas prieštarauja kitai bylos medžiagai. Tačiau objektyvi tiesa, kurią bando paneigti J. L. ir D. L., atsispindi nukentėjusiosios A. P., liudytojų N. R., A. A. A., G. E., A. J. parodymus apie faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga ištirta teisminio nagrinėjimo metu, yra įrodomi nusikalstamų veikų motyvai ir paneigia kaltinamosios J. L. parodymus, nes ji siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai suklastojo tikrą dokumentą ir jį laikė, taip pat paneigia kaltinamojo D. L. parodymus, nes jis pagrobė svetimą turtą - A. P. kilnojamąjį namelį, jo nusikalstamos veikos motyvas buvo materialines naudos gavimas, neteisėtu, nusikalstamu būdu.

Teismas remdamasis nuosekliais nukentėjusiosios A. P., liudytojų N. R., A. A. A., R. V., A. A. parodymais paneigia kaltinamosios J. L. parodymus. Nukentėjusioji A. P. nurodė, kad ji nuomojosi sodo sklypą iš J. Ž., kuris turėjo apskaitos knygą ir joje visada pasižymėdavo apie tai, kad jam sumokama nuomą ir ji joje pasirašydavo. A. P. tvirtino, kad neturėjo skolų ir teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusios parodymais, nes tai, jog J. Ž. visada tvarkingai atsižymėdavo savo piniginius sandorius su nuomininkais, patvirtino liudytojas R. V., teisme parodydamas, kad J. Ž. visada atsiveždavo buhalterinę knygą, kurioje užsirašydavo kiek buvo sumokama už nuomą ir joje sumokėjusiam asmeniui reikėjo pasirašyti. Jokių skolų jis ir A. P. neturėjo. Kaltinamoji teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog A. P. buvo skolinga kaltinamajai ar jos seneliui J. Ž. už nuomą ar pasiskolinusi ir negrąžinusi pinigų. Taip pat A. P. parodė, kad kai susirgo sodo sklypo savininkas J. Ž., jo anūkė - J. L. ir jos vyras D. L., jos pareikalavo mokėti didesnę nuomą, o vėliau, ir išsikelti, nes šie norėjo parduoti sklypą, nors kaip parodė pati kaltinamoji, kad ji tokio teisinio pagrindo neturėjo, nes mirus J. L. seneliui ir kilus ginčui dėl palikimo, sodas atiteko šios dėdei ir tetai. A. P. parodė, kad sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant abiem kaltinamiesiems ir A. A.. Ji su J. L. surašė sutartį, dviem egzemplioriais, vieną rašė ji savo ranka, o kitą J. L. savo ranka. Sutartyje buvo numatyta, kad A. P. išsikels iš sodo iki 2009-01-10, o namelį išsiveš iki 2009-01-16. Pasirašė ji, kaltinamoji ir A. A.. Sutartį garsiai perskaitė. Abu egzempliorius pasiėmė J. L.. Sutartyje nebuvo įrašyta, kad A. P. už 2700 Lt skolą paliks namelį, nes nukentėjusioji neturėjo tokios skolos. Pasak nukentėjusios namelio stovis buvo geras, namelį ji buvo pirkusi už 13300 Lt, o vėliau jį pardavinėjo už 7000 Lt. Šiuos nukentėjusiosios A. P. parodymus patvirtino liudytojas N. R. teisme parodydamas, kad A. P. yra jo mama, kuri nėra jam sakiusi, kad turi skolų. Tačiau yra sakius, kad rašė kažkokią sutartį, pagal kurią J. L. A. P. leido palaikyti sode kilnojamą namelį, kol nukentėjusioji suras kur jį išvežti. Po to jis pats dėjo skelbimus į internetą ir laikraštį, apie tai, kad už 7000 Lt parduoda namelį. L. A. A. A. teisme parodė, kad ji yra sodo bendrijos „Rasa“ pirmininkė, ir tuo metu kai sodų bendrijos sklype Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno A. P., ši visus reikiamus sodų bendrijai mokesčius taip pat už elektrą visada sumokėdavo, kas patvirtina, kad nukentėjusioji buvo pareiginga ir neturėjo įsiskolinimų gyvendama nuomojamame sodo sklype. Liudytojas A. A. teisme nurodė, kad jo kaltinamoji paprašė būti liudytoju surašant sutartį su A. P.. Jis su J. L., bei su šios vyru D. L. nuvyko pas A. P. į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Jam buvo žinoma, kad J. Ž. nuomavo sklypą A. P., vėliau tą nuomą perėmė J. L.. Pasirašant sutartį J. L. ir A. P. susitarė, iki kada pastaroji išsikraustys. Buvo surašyti du sutarčių egzemplioriai, kuriuos pasirašė tryse – jis, J. L. ir J. P.. Jis pasirašydamas sutarčių neskaitė, todėl sutarčių turinio nepamena, nurodė, kad sutartys nebuvo garsiai skaitomos, tačiau teigė apie namelį ten nieko nebuvo parašyta, kas patvirtina ir nukentėjusios parodymus. A. A., patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad abu sutarčių egzempliorius pasiėmė kaltinamoji J. L.. Be to, iš 2009-09-16 kratos protokolo matyti, kad kratos metu J. L. pati pateikė tik vieną sutartį sudarytą tarp J. L. ir A. P., kurioje kaip matyti iš 2009-10-15 specialisto išvados Nr. 11Š-211(09) tikėtina, paskutinis sakinys „Jei laiku neatiduosime skolos 2700 Lt (Du tūkstančiai septyni šimtai litų) mobilų namelį pasiliksime, J. L. priklausančiame sode „(duomenys neskelbtini)“ yra parašytas ne tuo pačiu metu, kaip kiti sutarties įrašai. Be to, iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. P. pateikė atsiskaitymų knygelę, išduotą J. Ž. vardu ir jos apžiūros metu buvo nustatyta, kad A. P. tvarkingai mokėjo už elektros energijos sunaudojimą.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (LR BK 300 straipsnis) yra nusikaltimas valdymo tvarkai. Dokumentu laikomi parašyti ranka ar spausdintu būdu popieriuje duomenys, kurie patvirtina faktą, kuris turi ar prie tam tikrų aplinkybių gali turėti teisinę reikšmę. Privatūs dokumentai yra fizinių asmenų raštai, pareiškiami, sutartys, jei juose yra įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė surašyto dokumento turinį, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Objektyvioji nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais, tokiais kaip – tikro dokumento suklastojimu, suklastoto dokumento laikymu ar kitais. LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, todėl ją kvalifikuojant neturi reikšmės, ar buvo tais veiksmais padaryta žala visuomenei. Šis nusikaltimas laikomas baigtu – suklastojus tikrą dokumentą – baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus, o laikant suklastotą dokumentą - nuo laikymo, bet kurioje vietoje, pradžios. Toks nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, nes kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai suklastoja tikrą dokumentą, laiko suklastotą dokumentą ir nori taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad kaltinamoji J. L. tyčia suklastojo tikrą dokumentą - sutartį, pasirašytą tarp J. L. ir A. P. dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tikro dokumento suklastojimas pasireiškė tuo, kad J. L. vėliau, po sutarties pasirašymo, įrašė sutartyje sakinį „jei laiku neatiduosime skolos 2700 Lt (Du tūkstančiai septyni šimtai litų) mobilų namelį paliksime, J. L. priklausančiame sode „(duomenys neskelbtini)“, bei, tęsdama nusikalstamą veiką suklastotą sutartį laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2009-09-16, 9.40 val., kol ją kratos metu pateikė ir ją paėmė policijos pareigūnai, t.y. vieninga tiesiogine tyčia disponavo suklastotu tikru dokumentu, laikydama jį savo žinioje. Suklastodama tikrus dokumentus ir juos laikydama, kaltinamoji veikė vieninga tiesiogine tyčia, suvokdama visas daromos veikos faktines aplinkybes ir norėdama taip veikti, todėl J. L. veika teisingai kvalifikuota, kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio pirmojoje dalyje, nusikaltimas įrodytas.

Kaltinamosios advokatas teismo posėdžio metu prašė kaltinamąją J. L. išteisinti, nes dokumentas nėra tikras, todėl ir kaltinamosios kaltės negali būti. Teismas nustatė, kad privatūs dokumentai yra fizinių asmenų raštai, pareiškiami, sutartys, jei juose yra įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (AT Nr.2K-7-200/2008). Šiuo konkrečiu atveju, buvo sudaryta sutartis, kuri reiškė nuomos sutarties pabaigą ir joje buvo numatyti nukentėjusiosios išsikeldinimo terminai ir pripažino sutartį tikru dokumentu. Tačiau J. L. siekdama apsaugoti savo vyrą kaltinamąjį D. L., vėliau šioje sutartyje padarė prierašą, pakeisdama jos turinį, ir tokiu būdu suklastojo minėtą sutartį, ir yra surinkta pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų ir kitų surinktų įrodymų nėra. Teismas remiasi tais įrodymais, kurie yra ištirti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamoji ir jos gynėjas neprašė teismo papildyti teisminį įrodymų tyrimą, nepareiškė proceso metu jokių prašymų ar prieštaravimų dėl įrodymų tyrimo teismo posėdyje. Kaltinamosios neigimas nusikalstamos veikos padarymo, paneigtas nuosekliais ir tvirtais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kitais byloje užfiksuotais ir ištirtais įrodymais. Taip pat teismas remdamasis nuosekliais nukentėjusios A. P., liudytojų N. R., A. A. A., R. V., A. A. G. E., N. R., A. J., A. A. A. parodymais paneigia kaltinamojo D. L. parodymus, t.y. teismas, remiasi nukentėjusios A. P. parodymais, kuriuose ji teigė, kad ji iš J. Ž. nuomavo sodo sklypą, jame buvo pasistačiusi mobilų namelį, kuris buvo gero stovio, už kurį ji buvo mokėjusi 13300 Lt. Kai ji 2009 metų pradžioje buvo iškeldinta iš sodo kaltinamųjų J. L. ir D. L., namelis liko stovėti sode, nes ji tuo metu neturėjo pinigų jam pervežti. Šio namelio vagystę pastebėjo jos sūnus N. R.. Liudytojas N. R. patvirtino nukentėjusios parodymus, teisme parodydamas, kad jo mama A. P. nuomojamame sodo sklype buvo pasistačiusi mobilų namelį, kurį po išsikėlimo jai dar leido palaikyti, kol suras kur jį vežti. Jis pats dėjo skelbimus, kad parduoda sodo namelį už 7000 Lt, tačiau nuvykęs į sodo sklypą apžiūrėti namelio, jo ten neberado, apie tai pranešė nukentėjusiajai. Liudytojas R. V. parodė, kad kai nukentėjusiajai į sodą atvežė kilnojamą namelį, jis buvo su ja. Kai A. P. jau buvo išsikrausčiusi iš sodo, jos sūnus atvykęs į sodą pamatė, kad kilnojamo namelio nebėra. Liudytoja G. E. parodė, kad ji gyvena sodų bendrijoje, kurioje nuomavosi sklypą nukentėjusioji A. P. ir jame buvo pasistačiusi mobilų namelį. 2009 m. sausio mėnesį nukentėjusioji išsikraustė, o kaip 2009 m. liepos mėnesį matė kaip mobilų namelį išsivežė kaltinamasis D. L.. G. E. patvirtino nukentėjusios parodymus apie tai, kad namelio būklė buvo gera. L. A. A. A. parodė, kad kai ji buvo išrinkta sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke, sklype Nr. (duomenys neskelbtini) jau gyveno nukentėjusioji ir ten buvo kilnojamasis namelis. Kai A. P. išsikraustė, namelis liko stovėti sklype. Liudytojas A. J. parodė, kad jis anksčiau buvo sodo pirmininku, tuo metu nukentėjusioji nuomojo iš J. Ž. sodo sklypą. J. Ž. jo klausė, ar A. P. gali pasistatyti mobilų namelį. A. P. namelį pasistatė ir toks namelis tuo metu kainavo apie 12000-13000 Lt. 2009 metais, jis matė kaip pro jo namus pravežė mobilų namelį, jis į tai atkreipė dėmesį, nes sode buvo tik trys mobilūs nameliai. Be to, iš 2009-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sklypą, jame mobiliojo namelio nebebuvo, tačiau aiškiai matėsi, kur jis stovėjo, buvo paliktos šaligatvio plytelės, kurios stovėjo plote po nameliu. Be to, iš 2009-06-02 ir 2009-06-05 laikraščio „Express kontaktas“ 27 psl. kopijų matyti, kad buvo skelbiama apie parduodamą mobilų sodo namelį ir skelbimuose buvo nurodytas kaltinamojo D. L. mobiliojo telefono numeris. Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. L. veikdamas tyčia, neteisėtu būdu, užvaldė svetimą turtą grobimo būdu - A. P. priklausantį kilnojamą namelį, ir juo disponavo pagal savo valią, ir jį parduodamas suvokė savo veikos pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir šių padarinių siekė. Nusikalstama veika yra baigta, dėl jos kilo pasekmės – padaryta turtinė žala.

Kaltinamojo advokatas teismo posėdžio metu prašė kaltinamąjį D. L. išteisinti, nes tarp kaltinamojo žmonos ir nukentėjusiosios buvo susiklostę teisiniai civiliniai santykiai, o kaltinamasis žinojo apie sutartį ir manė, kad namelis turi pereiti jų nuosavybėn, kai nukentėjusioji iki nurodyto termino negrąžino skolos. Teismas nustatė, kad J. L. siekdama apsaugoti savo vyrą kaltinamąjį D. L., vėliau šioje sutartyje padarė prierašą, pakeisdama jos turinį, ir tokiu būdu suklastodama minėtą sutartį ir D. L. grobimo būdu užvaldžius svetimą turtą - A. P. kilnojamą namelį, kuris jam nepriklausė ir nebuvo kitaip teisėtai valdomas, t.y. disponavo svetimu turtu pagal savo valią ir jį pardavė. D. L. tyčiniais veiksmais iš sodo sklypo pagrobė svetimą turtą – A. P. priklausantį kilnojamą namelį už 13300 Lt sumą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio pirmoje dalyje, nusikaltimas įrodytas. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų ir kitų surinktų įrodymų nėra. Teismas remiasi tais įrodymais, kurie yra ištirti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis ir jo gynėjas neprašė teismo papildyti teisminį įrodymų tyrimą, nepareiškė proceso metu jokių prašymų ar prieštaravimų dėl įrodymų tyrimo teismo posėdyje. Kaltinamojo neigimas padarius nusikalstamą veiką, paneigtas nuosekliais ir tvirtais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kitais byloje užfiksuotais ir ištirtais įrodymais.

Skiriant bausmę J. L. atsižvelgiama į tai, kad ji teisiama pirmą kartą (3t., b.l. 138), padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta, charakterizuojama teigiamai (3t., b.l. 168), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatras-ekspertas R. A. ir teismo psichologas ekspertas G. B. savo ekspertizės akte nurodė, kad J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, taip pat nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sveikatos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir stoti prieš teismą (3t., b.l. 163-166), todėl būdama įstatymo numatyto amžiaus kaip subjektas pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn, administracine tvarka nebausta (3t., b.l.142), nedirba (3t., b.l. 139), tačiau registruota darbo biržoje (3t., b.l. 140), todėl jai skirtina bauda.

Skiriant bausmę D. L. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas šeštą kartą (1t., b.l. 165-168), tačiau teistumai išnykę, todėl teisinių pasekmių jie nesukelia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (1t., b.l. 171A), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1t., b.l. 153-164), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrė-ekspertė V. M. ir psichiatrė stažuotoja R. R. savo specialisto išvadoje nurodė, kad D. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1t., b.l. 176), todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus kaip subjektas pagrįstai patrauktas baudžiamojo, todėl jam skirtinas laisvės apribojimas.

Kardomosios priemonės D. L. ir J. L. – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistinos.

Nukentėjusioji A. P. pareiškė civilinį ieškinį 13300 Lt turtinei žalai atlyginti. Turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo D. L. veiksmais, tačiau namelis pirktas 2006 m. ir negali kainuoti tiek už kiek buvo pirktas, be to jis buvo pardavinėjamas N. R. ir D. L. už mažesnę kainą, todėl pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje pateiktais dokumentais (1t., b.l. 20-21), bei liudytojo A. J. parodymais, tenkintinas dalinai.

Nukentėjusioji A. P. pareiškė 10 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį – atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl įvertinus išdėstytą, iš kaltinamųjų J. L. ir D. L. neturtinė žala nukentėjusiajai A. P. priteistina dalinai.

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Daiktiniai įrodymai – sutartis sudaryta tarp J. L. ir A. P., dalyvaujant A. A. (3t., b.l. 68), paliktina saugoti byloje; atsiskaitymų knygelė ir du kompaktiniai diskai su išklotinių įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

J. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 MGL (3900 Lt) piniginę baudą, ją sumokant lygiomis dalimis per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės J. L. – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6 d. 3 p., 5 p. nustatant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomosios priemonės D. L. – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš D. L. A. P. 8000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti solidariai iš D. L. ir J. L. A. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – sutartį, sudarytą tarp J. L. ir A. P., dalyvaujant A. A., palikti saugoti byloje; atsiskaitymų knygelę ir du kompaktinius diskus su išklotinių įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.