- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- eI-3827-821/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- T. Č.
- Advokatai
- Arnas Petrikas
- Kategorijos
- 29.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėja T. Č.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017-05-05 sprendimą Nr. 9R-665 (AG-82/05-2017) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos T. Č. skundą atmesti.
Agentūra skunde nurodė, kad pareiškėja 2011-08-30 pateikė paraišką „Ūkininko sodybos atkūrimas ir pritaikymas turizmui“ paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška). Paraiška buvo įvertinta teigiamai, 2011-12-28 pasirašyta paramos sutartis, taikoma 2011 m. paraiškoms, (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis). Paramos sutartyje buvo aptartos, detalizuotos ir pripažintos tinkamomis visos sąlygos, įskaitant ir tai, kad pareiškėja 7 kontrolės metus negalės įkeisti turto.
Pareiškėja 2015-11-24 kreipėsi į Agentūrą su prašymu ,,Dėl turto įkeitimo“ (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė Agentūros sutikimo leisti įkeisti AB ,,Šiaulių bankas“ pareiškėjai priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). 2015-12-29 Agentūra raštu „Dėl turto įkeitimo“ (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad jos prašymo negali tenkinti ir įvardijo atsisakymo priežastis. Rašte buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, tačiau, pareiškėja rašto neskundė.
Pareiškėja Agentūrai 2017-01-23 pateikė prašymą ,,Dėl turto įkeitimo“ (duomenys neskelbtini) , kuriuo pakartotinai prašė Agentūros sutikimo leisti jai įkeisti AB ,,Šiaulių bankas“ Pareiškėjai priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašyme nurodė, kad Agentūros sutikimas reikalingas paimti paskolą iš AB ,,Šiaulių bankas“, kuris yra priėmęs sprendimą dėl paskolos suteikimo. 2017-02-27 Agentūra raštu „Dėl atsakymo į prašymą“ (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, kad jos prašymo negali tenkinti ir įvardijo atsisakymo priežastis.
Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-04-28 įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) teigia, kad leidimą įkeisti turtą kredito įstaigoms Agentūra gali suteikti tik tiems paramos gavėjams, kurie paraiškoje paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių, tačiau už paramos lėšas įsigytas turtas negali būti įkeistas kitiems paskolas projektui įgyvendinti suteikusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus kredito įstaigai. Pareiškėja Paraiškoje kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių įvardijo paskolą iš fizinių asmenų (t. y. pagal R. Č. ir A. Č. 2012 m. kovo 7 d. paprastąjį vekselį), o ne iš kredito įstaigos, Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, įvertino jame nurodytas aplinkybes ir priėmė sprendimą jo netenkinti. Agentūra pažymi, kad pagal Paramos sutarties 17.16 papunktyje pareiškėja įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo neįkeisti turto, kuriam įsigyti suteikta parama, 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo datos.
Agentūra teigia, kad Komisija sprendimu nepagrįstai panaikino Agentūros raštą ir įpareigojo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo, motyvuodama tuo, kad Agentūra neatliko pareiškėjos prašymo vertinimo pagal Administravimo taisyklių 195 punkte nustatytus kriterijus, nepasisakė dėl projekto įgyvendinimo tinkamumo, nevertino kokią įtaką paramos sutarties pakeitimai turės projekto tikslams ir rezultatams. Agentūra su tokia Komisijos išvada nesutinka, teigia, kad draudimas įkeisti už paramos lėšas įsigytą turtą kitiems paskolas projektui įgyvendinti suteikusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus kredito įstaigai yra specialioji teisės norma. Nesant galimybės atlikti prašomą pakeitimą, jo poveikio Projekto tikslui, rodikliams, efektyvumui ir pan. (Administravimo taisyklių 195 punktas) vertinimas nėra tikslingas. Raštas (sprendimas) atitinka viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Agentūros mano, kad įvertino visus reikšmingus duomenis ir aplinkybes, teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja teigia, jog Agentūros pozicija, kad ji negali įkeisti sodybos turto, nes pateikdama paraišką paramai gauti nenurodė, jog ketina skolintis lėšas iš kredito įstaigos, ydinga. Pagal Taisyklių 28.10 papunktį Agentūra gali suteikti leidimą įkeisti turtą, jeigu jis įkeičiamas kredito įstaigoms, o paramos gavėjas paraiškoje įvardijo paskolą (ne būtinai iš banko) kaip vieną iš projekto finansavimo šalinių. Pareiškėjos nuomone, jos prašymas yra teisėtas ir suderinamas su Taisyklių 28.10 papunkčiu. Pareiškėja taip pat teigia, kad paramos paraiškai gauti formos 16.4 nuostata yra neaktuali. Paramos sutarties 17.16 punkto nuostata reiškia, kad Agentūra gali leisti įkeisti turtą nesuėjus 7 metų terminui nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, nes suėjus šiam terminui Agentūros leidimas tampa nereikalingas. Pareiškėja mano, kad Agentūra sudaro formalias ir neteisėtas kliūtis įkeisti sodybos turtą.
Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė skundą prašė tenkinti palaikydama jame išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu atsakovo skundą prašė atmesti palaikydami atsiliepime išdėstytus argumentus.
Byloje kilęs ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisijos) 2017-05-05 sprendimo Nr. 9R-665 (AG-82/05-2017), kuriuo Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir Agentūra) buvo įpareigota pareiškėjos T. Č. 2017-01-20 prašymą (reg. Nr.BR5.1-1175) prašymą vertinti iš naujo.
Iš teismui pateiktos Komisijos bylos Nr. AG-82/05-2017, kurioje buvo nagrinėjamas T. Č. skundas dėl atsakovės 2017-02-27 rašto Nr. BRK-810 panaikinimo, matyti, kad pareiškėja 2011-08-30 Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ (toliau – ir Paraiška) (Komisijos byla, b.l. 33-58). 2011-12-28 buvo pasirašyta paramos sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo, nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įgyvendinti projektą „Ūkininko sodybos atkūrimas ir pritaikymas kaimo turizmui“, o Agentūra įsipareigojo paramos sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, vertinti pareiškėjos pateiktus prašymus ir nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti pareiškėjui iki 690 560,00 Lt, t.y. iki 65 proc., tinkamų kompensuoti išlaidų (paramos sutarties 1.1, 1.2, 2 punktai). Paramos sutarties 17.6 punkte numatyta, kad paramos gavėjas be Agentūros rašytinio sutikimo negali įkeisti turto, kuriam įsigyti yra suteikta parama, 7 metus nuo sutarties pasirašymo datos (leidimą įkeisti turtą Agentūra gali suteikti tik tiems Paramos gavėjams, kurie Paraiškoje paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių).
Šalies argumentai
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2015-11-24 prašymu Agentūros prašė leidimo įkeisti AB ,,Šiaulių bankas“ pareiškėjai priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, l. 28). Agentūra 2015-12-29 raštu Nr. BRK-10507 „Dėl turto įkeitimo“ informavo pareiškėją, kad jos prašymo negali tenkinti, kadangi paraiškoje ji įsipareigojo be Agentūros sutikimo neįkeisti turto, kuriam įsigyti suteikiama parama, penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, o leidimą įkeisti turtą Agentūra gali suteikti tik tiems paramos gavėjams, kurie banko paskolą įvardijo kaip projekto finansavimo šaltinį (Komisijos byla, l. 19-20).
Šio rašto pareiškėja neskundė ir 2017-01-20 pakartotiniu prašymu kreipėsi į Agentūrą prašydama sutikimo įkeisti sodybą su žemės sklypu AB ,,Šiaulių bankas“, nurodydama, jog įsipareigojimą Agentūrai įvykdė, sutikimo įkeitimo neprašė penkerius metus (sprendimas dėl paramos suteikimo priimtas 2011-11-23) (Komisijos byla, l. 62).
Agentūra 2017-02-27 raštu Nr.BRK-810 pareiškėjai nurodė, jog jos prašymas netenkinamas. Rašte Agentūra pažymėjo, jog sprendimą priėmė vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 28.10 punktu, Paraiškos 16.4 punktu ir Paramos sutarties 17.16 punktu.
Nesutikdama su priimtu sprendimu pareiškėja 2017-03-17 kreipėsi į Komisiją, kuri byloje ginčijamu 2017-05-05 sprendimu Nr. 9R-665 (AG-82/05-2017), pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti 2017-01-20 pareiškėjos prašymą. Komisija nurodė, kad 2017-01-20 pareiškėja Agentūrai pateikė prašymą dėl paramos sutarties 17.16 punkto pakeitimo, kurį Agentūra vertino vadovaudamasi Administravimo taisyklių 194.1 punktu, tačiau sprendimą prašymo netenkinti priėmė neatlikusi vertinimo pagal Administravimo taisyklių 195 punkte nustatytus kriterijus, nepasisakė dėl projekto įgyvendinimo tinkamumo, nevertino, kokią įtaką paramos sutarties pakeitimai turės projekto tikslams ir rezultatams, todėl įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą.
Ginčo santykius, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011-04-28 įsakymu Nr. 3D-377 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).
Įgyvendinimo taisyklių 28.10 punkte nurodyta, jog pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo neatlikti esminio projekte numatytos veiklos, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų pakeitimo (vykdyti verslo plane numatytą veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius arba septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Leidimą įkeisti turtą kredito įstaigoms Agentūra gali suteikti tik tiems paramos gavėjams, kurie paraiškoje paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių, tačiau už paramos lėšas įsigytas turtas negali būti įkeistas kitiems paskolas projektui įgyvendinti suteikusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus kredito įstaigai.
Šalies argumentai
Administravimo taisyklių 192 punkte nustatyta, jog iškilus poreikiui keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Gavusi prašymą, Agentūra įvertina prašymo aplinkybes ir dėl paramos gavėjo prašymo priima vieną iš 194 punkte nurodytų sprendimų (Administravimo taisyklių 193 ir 194 punktai). Administravimo taisyklių 195 punktas be kita ko nustato, jog priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte bei Programoje nustatytų tikslų. Priimant sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, Agentūra taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teikdamas paraišką pareiškėjas be kita ko įsipareigoja ), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius arba septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Agentūra gali suteikti leidimą įkeisti turtą kredito įstaigoms tik tiems paramos gavėjams, kurie: 1) paraiškoje paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių; 2) turtą įkeičia kredito įstaigai (taisyklėse suformuluotas draudimas įkeisti turtą kitiems paskolas projektas įgyvendinti suteikusiems fiziniams ar juridiniams asmenims).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, jog paraiškoje (Paraiškos 16.4 punktas) pareiškėja įsipareigojo be Agentūros rašytinio sutikimo neįkeisti turto, kuriam įsigyti yra suteikiama parama, penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos (leidimą įkeisti turtą Agentūra gali suteikti tik tiems paramos gavėjams, kurie paraiškoje banko paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių) (Komisijos byla, l. 56). Pareiškėjos ir Agentūros sudarytoje Paramos sutartyje nustatytas ilgesnis, t.y. septynių metų, pareiškėjos įsipareigojimo terminas be agentūros sutikimo neįkeisti turto, kuriam suteikta parama.
Agentūra skunde nurodo, jog Komisija sprendimu nepagrįstai panaikino Agentūros raštą ir įpareigojo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo, motyvuodama tuo, kad draudimas įkeisti už paramos lėšas įsigytą turtą kitiems paskolas projektui įgyvendinti suteikusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus kredito įstaigai yra specialioji teisės norma. Nesant galimybės atlikti prašomą pakeitimą, jo poveikio Projekto tikslui, rodikliams, efektyvumui ir pan. (Administravimo taisyklių 195 punktas) vertinimas nėra tikslingas. Su šiais Agentūros argumentais teismas nesutinka. Kaip matyti iš Agentūros 2017-02-27 rašte minimų Įgyvendinimo taisyklių 28.10 punkto, šiame punkte minimas draudimas penkerius (arba septynerius) metus neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto. Draudimas įkeisti turtą yra nurodomas paraiškoje (penkerius metus) bei Paramos sutartyje (septynerius metus) nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Minėtame punkte taip pat nurodoma, jog Agentūra gali suteikti leidimą įkeisti turtą kredito įstaigai, taip pat yra nurodytas draudimas įkeisti įsigytą turtą kitiems paskolas projektui įgyvendinti suteikusiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Kadangi pareiškėja projekto įgyvendinimui skolinosi iš fizinių asmenų, o ne kredito įstaigos, ji 2017-01-20 kreipėsi į Agentūra prašydama leidimo refinansuoti turimą iš fizinių asmenų gautą paskolą AB Šiaulių banko paskola, t.y. pakeisti Paramos sutarties 17.16 punktą. Kaip jau buvo minėta, Įgyvendinimo taisyklės numato galimybę įkeisti turtą kredito įstaigai, todėl teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju Agentūra pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo pakeisti Paramos sutarties nuostatas, pareiškėjos prašymą turėjo vertinti pagal Administravimo taisyklių 195 punkte nustatytus kriterijus ir pasisakyti dėl projekto įgyvendinimo tinkamumo, bei įvertinti, kokią įtaką paramos sutarties pakeitimai turės projekto tikslams ir rezultatams.
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Komisija atsakovo ginčijamame 2017-05-05 sprendime Nr. 9R-665 (AG-82/05-2017) pagrįstai konstatavo, jog Agentūra sprendimą netenkinti pareiškėjos 2017-01-20 prašymo (reg. Nr.BR5.1-1175) priėmė neatlikusi vertinimo pagal Administravimo taisyklių 195 punkte nustatytus kriterijus, bei pagrįstai Agentūrą įpareigojo pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Atitinkamai Agentūros skundas laikytinas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Pareiškėja posėdžio metu pateikė prašymą iš skundą pateikusios Agentūros priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėjamu ginčo atveju skundą teismui pateikė Agentūra (atsakovė), nesutikdama su Komisijos sprendimu, priimtu pareiškėjos T. Č. naudai. Teismo sprendimu Agentūros skundas atmestas, todėl pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau -ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau - Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė sąskaitą faktūrą ir mokėjimo dokumentus bei prašo priteisti iš atsakovės 185 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateiktoje 2017-06-16 sąskaitoje už teisines paslaugas nurodoma, jog patirtos išlaidos susidarė rengiant atsiliepimą į Agentūros skundą (el. bylos priedas, b.l. 17). 2017-06-22 mokėjimo nurodymas patvirtina, jog šios išlaidos buvo realiai patirtos (el. bylos priedas, b.l. 18).
Sprendžiant išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį ir Rekomendacijoje nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus ginčo pobūdį, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, nėra per didelė, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl yra pagrindas 185 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisti iš Agentūros.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 40 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, teisėja,
nusprendė:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 185 Eur (šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.