- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-405-60-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 65-1-00793-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Nuteistasis
- Č. Č.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiajam A. K., nuteistajam Č. Č., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, civilinio atsakovo atstovei R. K. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1560 Lt) bauda. Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš Č. Č. priteista 4340 Lt neturtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. Č. nuteistas už tai, kad 2010-06-10 apie 11 val. 30 min. Kauno rajone, kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, vairuodamas automobilį „F. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno kryptimi ties kelio 91 km. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus, t.y., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į nukreipimo salelę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi nukreipimo salele važiavusiam dviratininkui A. K., jį parbloškė, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Č. Č. prašo nuosprendį pakeisti- 4340 Lt sumą neturtinei nukentėjusiojo žalai atlyginti priteisti iš civilinio atsakovo UAB „PZU Lietuva“. Apeliantas skunde nurodo, kad transporto priemonė, kurią vairuodamas padarė eismo įvykį, buvo apdrausta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad draudikas gali atlyginti neturtinę žalą iki 2500 eurų (8625 Lt), o Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalis numato, jog apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina , jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinis atsakovas, UAB DK „PZU Lietuva“ prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad tai, kokia apimtimi ir kokio dydžio draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu trečiajam nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau- Taisyklės). Sutinkamai su šiais norminiais aktais draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, sudarius draudimo sutartį, atsiranda ne draudiko atsakomybė, o sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugą. Dėl šios priežasties nevartotina sąvoka dėl draudiko pareigos atlyginti žalą. Civilinis atsakovas atsiliepime nurodo, kad, vadovaudamasis draudimo sutartį reglamentuojančiais norminiais aktais, yra pilnai įvykdęs sutartinius įsipareigojimus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusysis skundą palaikė, civilinio atsakovo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nekeliami kiti su nuosprendžio pagrįstumu ar teisėtumu susiję klausimai, ginčijama civilinio atsakovo pareigos apimtis, todėl nuosprendis patikrinamas tik šioje dalyje ir daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė neturtinės žalos priteisimo klausimą.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis Č. Č. kaip transporto priemonės- automobilio F. D. v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas UAB DK „PZU Lietuva“ yra sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS NR. 742309 laikotarpiui nuo 2010-01-22 iki 2011-01-21. Civilinio kodekso 6.987 straipsnis nustato, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas įsipareigoja už sutartyje numatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytą išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Kokia apimtimi ir kokio dydžio išmoką dėl draudiminio įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau Įstatymas) bei 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau- Taisyklės). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio negali viršyti 2 500 000 eurų, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ši įstatymo nuostata nereiškia, kad draudikas tokią sumą privalo išmokėti visais atvejais. Konkrečių išmokėtinų sumų dydį nustato Taisyklės, jų 12 ir 12.1. punktai numato, kad atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis dokumentais apie laikinojo nedarbingumo dėl sužalojimo trukmę, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokėdamas po 20 Lt. Nukentėjusysis A. K. dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo buvo nedarbingas 33 dienas, draudikas jam ir išmokėjo 660 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismo priteistą neturtinės žalos dalį, kurios neatlygino draudikas, turi atlyginti apdraustasis, tokia nuostata išplaukia iš Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies, taip yra formuojama ir teismų praktika.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodyti normatyviniai aktai, reglamentuojantys draudiko atsakomybę pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir Civilinį kodeksą, tačiau neteisingai interpretuojamas šių normų turinys, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo Č. Č. apeliacinį skundą atmesti.