Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

R.M., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, LR pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, II-o kurso mokinys (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK129 str.2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.M. 2009-12-21 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime esančiame gyvenamajame name, priklausančiame L.M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina I.M. metu, užmetė motinai diržą ant kaklo ir užveržė jį, padarydamas I.M. nutrūkstančią, horizontaliai išsidėsčiusią stranguliacinę vagą kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje, o nuo suspaudimo kaklą kilpa I.M. užduso, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį - motiną I. M.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Teisme R.M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvais: tėvu ir motina I.M. Gyvena name, t.y. vienoje namo pusėje, nes kitoje pusėje gyvena močiutė L.M. Santykiai su tėvais blogi, konfliktavo, nes tėvai girtauja. 2009-12-21 apie 10.00 val. atsikėlęs tėvo namuose nerado, buvo tik motina I.M. ir močiutė L. Motina pradėjo bartis, įžeidinėti. Paskui kažkur išvažiavo. Grįžo į namus ir pradėjo girtauti. Girtavo namuose viena, pradėjo šaukti, priekaištavo, kad jis blogas, visaip įžeidinėjo, rėkė. Tokie motinos žodžiai jį skaudino. Išgėręs stiklinę alaus išėjo, buvo nuėjęs pas pusbrolį. Ten buvo apie valandą. Į namus sugrįžo išgėręs, nes pakeliui gėrė alų, kurį nusipirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Namuose rado motiną miegančią lovoje. Po to vėl buvo išėjęs, kur buvo iki 16.00 valandos. Grįžęs į namus, rado tėvą ir motiną geriančius. Motina vėl gėrė ir rėkė, tėvo nebuvo. Motina skaudžiai įžeidinėjo ir visaip ant jo sakė visokiausiais žodžiais. Paėmęs diržą uždėjo ant kaklo ir ją pasmaugė. Motina nesipriešino. Smaugė, kol nepajuto, kad ji nekvėpuoja. Išėjo į lauką, į namus sugrįžo po 10 minučių. Diržą paliko ant kaklo. Nuėjęs pas savo močiutę pasakė, kad motina negyva. Paskambino policijai pranešė, kad nužudė savo motiną. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Dabar dėl tokio savo elgesio gailisi ir pergyvena. Mano, kad tam įtakos galėjo turėti nuolatinis motinos ir tėvo girtavimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad tai padarė tėvas, nes buvo ant jo labai supykęs. Policijoje parašė nuoširdų prisipažinimą. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji E.J. teisme parodė, kad I.M. jos motina, o R.M. brolis, tačiau jų giminystės ryšį sieja tik motina. 2009-12-21 apie 23:00 val. sužinojo, kad motina I. M. mirė, o brolis prisipažino ją pasmaugęs. Brolio gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios, sudėtingos. Šeimoje buvo girtaujama, smurtaujama. R. nuo mažens buvo skriaudžiamas. Dėl tokių motinos ir patėvio veiksmų močiutė norėjo ir R. pasiimti pas save, tačiau mama labai prašė, kad R. gyventų su ja. Dėl motinos mirties jokių pretenzijų neturi ir broliui jokio civilinio ieškinio nereiškia. Motina jai nėra parodžiusi jokio švelnumo ir meilės, ji dažnai bardavosi ir visaip įžeidinėdavo, jos įžeidinėjimai buvo skaudinantys. Nors ji kartu ir negyveno su motina, tačiau jos girtavimas ir patyčios buvo ir jai labai nemalonios, ji norėjo, kad brolis išeitų iš namų ir kur nors išvažiuotų. Jis ruošėsi palikti namus. Prašo brolio griežtai nebausti. Pergyvena dėl brolio likimo. Civilinio ieškinio nereiškia. Norėtų jam padėti pasitaisyti. Jaučia savo kaltę dėl to kas atsitiko.

Teisme liudytoja L.M. parodė, kad gyvena su savo sūnaus L.M. šeima (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra padalintas į dvi dalis. 2009-12-21 apie 08.00 val. sūnus L.M. išvažiavo dirbti į mišką. Namuose liko I.M. ir R.M., kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 15.00 val. sūnus L. sugrįžo iš darbo ir namuose susibarė su savo sūnumi R. M.. Konfliktas perėjo į muštynes, buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai oficialiai juos visus įspėjo. Išvykus policijos pareigūnams, L. išėjo iš namų, o likę namuose I. ir R. toliau girtavo. Apie 19.00 val. pas ją atėjęs L. atsigulė miegoti ant krosnies. Per sieną girdėjo, kad kitoje gyvenamojo namo pusėje barasi R. ir I. Apie 21.30 val. į jos langą pasibeldęs R. pasakė, kad pasmaugė motiną. Nubėgusi pamatė jau negyvą I. M., kuri gulėjo ant grindų, ant kaklo buvo uždėtas rudas odinis diržas.

Teisme liudytojas M.Ž. parodė, kad 2009-12-21 jam kartu su Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK VT KPP patruliu A.L. patruliuojant, 22.00 val. buvo gautas budėtojo nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini). Nuvykus aukščiau nurodytu adresu, kelyje (duomenys neskelbtini) autobuso stotelėje pamatė vaikiną, kuris prisistatė R. M. ir paaiškino, jog savo namuose diržu pasmaugė motiną. R. M. atrodė tvarkingai, į užduodamus klausimus atsakinėjo prasmingai, suvokė, kas jam sakoma. Kad R. M. neblaivus, suprato, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. R. M. buvo uždėti antrankiai, o patrulis A.L. nuėjo įsitikinti, ar iš tikrųjų vaikinas pasakoja tiesą. Sugrįžęs A.L. pasakė, kad namuose ant grindų guli moteriškos lyties lavonas. Tuomet apie įvykį pranešė budėtojui, kuris atsiuntė operatyvinę grupę. A.L. bendravo su R., jų pokalbį puikiai girdėjo. R. papasakojo, kad vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Sakė, kad siūlė išgerti savo motinai I. M., bet ši du kartus atsisakė, tačiau pasiūlius trečią kartą sutiko ir išgėrė kelis stikliukus iš eilės. R. M. aiškino, kad motina jį barė, rėkė ant jo, todėl nutarė pasmaugti ją diržu. Apie visą įvykio eigą R. pasakojo labai smulkiai. Išėjęs į lauką, pabeldė į langą, kur gyvena močiutė, pasakė, kad pasmaugė motiną. Telefonu apie šį įvykį pranešė policijai. Priėjus tėvui L. M., R. staiga labai susijaudino, pradėjo rėkti, kad užmuš ir tėvą, kai grįš iš kalėjimo.

Teisme liudytojas J.Ž. parodė, kad 2009-12-21 buvo atsakingu specialistu Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK. Apie 21.53 val. buvo gautas telefoninis pranešimas iš R. M. apie tai, kad (duomenys neskelbtini) konflikto metu jis sužalojo savo motiną I. M.. Į įvykio vietą nusiuntė patrulius A.L. ir M.Ž. Vėliau per radijo stotį iš patrulių gavo pranešimą, kad rasta negyva I. M., o R. M. sulaikytas. Būnant R. M. laikino sulaikymo kameroje, pasiteiravo, ar nenori šis parašyti nuoširdų prisipažinimą dėl motinos nužudymo. R. M. sutiko ir pradėjo labai ramiai pasakoti įvykio aplinkybės. R. M. papasakojo, kad tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Namuose kilo buitinis konfliktas, motina jį barė, rėkė ant jo, todėl nutarė pasmaugti ją diržu. Telefonu apie įvykį pranešė policijai. Išklausęs R. pasakė, kad visą tai, ką papasakojo, turi parašyti.

Teisme liudytojas A.L. parodė, kad budėjo kartu su M Ž., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime įvykdytas nusikaltimas. Tarnybiniu automobiliu nuvyko į įvykio vietą ir nuėjo įsitikinti, ar iš tikrųjų vaikinas pasakoja tiesą. Namuose ant grindų gulėjo moteriškos lyties lavonas. Apie įvykį pranešė budėtojui, kuris atsiuntė operatyvinę grupę. Bendravo su Robertu, kuris asakojo, kad vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. R. M. aiškino, kad motina jį barė, rėkė ant jo, todėl nutarė pasmaugti ją diržu. Apie visą įvykio eigą R. pasakojo labai smulkiai buvo susijaudinęs.

Teisme apklausta psichologė parodė, kad atlikus ekspertizę nustatyta, kad šeimoje buvo konfliktuojama pastoviai. Jo elgesį lėmė psichinių procesų sutrikimai dėl alkoholio poveikio. Įtakos tokiam elgesiui galėjo turėti ir pastovūs konfliktai, barniai, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtavimas nepilnamečio atžvilgiu ir kiti neigiami asocialūs reiškiniai buityje.

Iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnijos seniūnės Sofijos Griaznovos rašto matyti, kad šeimoje iš kaimynų žodžių santykiai tarp R. motinos ir tėvo buvo blogi, nes abu piktnaudžiavo alkoholiu, jie buvo išsiskyrę, tačiau gyveno viename name R. buvo reikalinga socialinio darbuotojo pagalba. Ar tokia pagalba buvo suteikta duomenų nepateikta. Jašiūnų seniūnijoje registruota 15 socialinės rizikos šeimų, 26 probleminės šeimos. R. M. šeima nebuvo priskirta ne vienai iš jų. M. šeima nebuvo itin probleminė.

Teisme R. M. tėvas L .M. parodė, kad I. M. yra jo buvusi žmona. Gyveno su ja ir sūnumi R. kartu viename name. Buvusi žmona piktnaudžiavo alkoholiu. R. buvo motinos mušamas ir varomas iš namų. Jie kartu išgerdavo su žmona, neblaivi ji būdavo agresyvi tiek sūnaus tiek ir jo atžvilgiu. Jis pagal galimybes rūpinosi sūnumi. Toks buvusios žmonos elgesys jį erzindavo ir jis kartais jos atžvilgiu smurtaudavo. Tačiau tai teigiamų rezultatų nedavė ji ir toliau girtavo bei kėlė vaidus, buvo gydoma.

Iš pagarsinto 2009-12-21 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros objektai yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ten aptiktas I. M. lavonas. Įėjus į namo prieangį, dešinėje pusėje matosi sudaužytas lango stiklas ir ant žemės stiklo šukės. Prieškambaryje ant grindų prie židinio guli moteriškos lyties lavonas, lavono kaklo priekiniame ir dešiniame paviršiuje yra netaisyklingos eigos stranguliacinė vaga. (1 t., b.l. 5-15)

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus dėl I. M. nužudymo aplinkybių. (1 t., b.l. 28-34)

Iš pagarsintų 2010-01-27 papildomos apklausos metu duotų įtariamojo R. M. parodymų matyti. kad tik iš dalies sutinka su savo parodymais, duotais pirmos apklausos metu, ir nori papasakoti tiesą dėl savo motinos I. M. mirties aplinkybių. 2009-12-21 apie 18.30-19.00 val. sugrįžęs į namus pamatė, kad koridoriuje prie krosnies ant grindų guli motina I. M. be gyvybės ženklų. Pabeldęs į močiutės langą pasakė, kad motina negyva. Ant motinos kaklo matė savo diržą. Iš močiutės gyvenamojo namo dalies išėjo jo tėvas L. M., kuris suklupo prieš jį ant kelių ir pasakė: „Atleisk nenorėjau“. Suprato, kad tai jo tėvas nužudė motiną. Tėvas teisinosi, kad nenorėjęs nužudyti I. M., prašė atleisti, sakė, jog nenori atsidurti kalėjime. Tėvui pasakė, kad visą atsakomybę prisiims pats. (1 t., b.l. 39-40)

Iš pagarsintų teisme įtariamojo R. M., 2010-04-29 apklausto Šalčininkų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, matyti, kad 2009-12-21 nuėjo į savo kambarį ir paėmęs diržą sugrįžo, diržą padėjo ant lovos. Motina atsisėdo ant suoliuko, o jis, priėjęs jai iš už nugaros, užmėtė jai ant kaklo diržą ir pradėjo jį spausti. Motina nukrito, o jis išbėgęs į lauką pasakė močiutei, kad motina negyva. Negali suvokt, kodėl taip padarė. Santykiai su tėvais buvo blogi, jie dažnai girtaudavo ir jis negalėjo normaliai gyventi tokioje aplinkoje. Į pateiktą klausimą: „Sakėte, kad tėvas tai galėjo padaryti?“, atsakė: „Dėl jo viskas taip įvyko, norėjau atkeršyti už sugadintą gyvenimą. Tėvo tuo metu namuose nebuvo. Santykiai buvo geresni su mama, nei su tėvu.“ (1 t., b.l. 44-45)

Iš pagarsintų 2010-04-30 įtariamojo R. M. parodymų matyti, kad visiškai sutinka su 2009-12-29 ir 2010-04-29 įtariamojo apklausos metu duotais parodymais. Dėl savo motinos I. M. nužudymo nuoširdžiai gailisi. (1 t., b.l. 48)

Iš pagarsinto liudytojo L. M. apklausos protokolo matyti, kad 2009-12-21 apie 13.30 val. sugrįžo į namus. Namuose tuo metu buvo jo žmona I. M. ir sūnus R. M.. 2005-12-23 su I. išsiskyrė, tačiau gyvenome kartu. I. M. buvo girta, o R. išgėręs. Dėl to jis labai supyko, pakėlė balsą ir pasakė: ,,Ką, negalėjote švenčių sulaukti, dabar taip reikia prisigerti“. Žmona pradėjo keiktis, vėliau prie šio konflikto prisijungė R. Sūnus sugriebė žarsteklį, užsimojo, tačiau jis sugebėjo atimti žarsteklį. R. M. jam nesudavė, išbėgęs į lauką sugriebė kastuvą ir juo daužė duris. Prašė sūnaus apsiraminti, sakė, kad iškvies policiją. Sūnus atsakė, kad gali kviesti ir išdaužė durų langelį. Supratęs, kad sūnus agresyvus bei su juo pats nesusitvarkys, nuėjo pas kaimynę S.B. iškviesti policijos. Sugrįžus gana greitai atvažiavo policija. Paprašė pareigūnų, kad jie apramintų sūnų. Policininkams išvažiavus, atvyko Rūdninkų kaimo gyventojas, vardu Ž., kuriam pardavė jo vardu registruotą automobilį „VW Golf“. S. R. gavo iš Žilvino 60 litų, o jis 2 litrus naminės degtinės. Apie 19.00 val. nuėjo pas savo motiną į kitą gyvenamojo namo pusę ir atsigulė miegoti. Per sieną girdėjo, kad I. garsiai barėsi, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, R. rėkė motinai „užsičiaupk“. Praėjus kuriam laikui girdėjo, kaip sūnus R. beldė į duris ir šaukė, kad pasmaugė motiną. Po pusvalandžio sūnus dar kartą pradėjo belstis ir vėl rėkė, kad pasmaugė motiną. Nubėgęs į kitą gyvenamojo namo dalį koridoriuje ant grindų šalia krosnies pamatė gulinčią I. M., ant jos kaklo diržą. Darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau Irena nerodė jokių gyvybės požymių. Sūnui liepė kviesti policiją. (1 t., b.l. 109-110) , (1 t., b.l. 116)

Iš pagarsintos MRU TMI Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. M 1910 /09 (01) matyti, kad I. M. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą kilpa. Į tai nurodo nutrūkstanti, horizontaliai išsidėsčiusi stranguliacinė vaga kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje; intraodinės taškinės kraujosruvos veido odoje, taškinės kraujosruvos vokų junginėse, po plaučių krūtinplėvėmis ir endokardu, veninė organų pilnakraujystė. I. M. mirtis galėjo įvykti prieš 4-6 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2009-12-22 d., 00.05 val. I. M. lavone rasti sužalojimai: nutrūkstanti, horizontaliai išsidėsčiusi stranguliacinė vaga kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas užveržiant kaklą kilpa, prieš pat mirtį. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi po kaklo organų suspaudimo įvyko asfiksija, kuri buvo mirties priežastis. Muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva momens pakaušio riboje - sužalojimas padarytas kietų bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis griuvimo metu atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, su mirtimi ryšio neturėjo. I. M. lavono kraujyje rasta 2,84 ‰ etilo alkoholio, šlapime 3,74 ‰ etilo alkoholio. (1 t., b.l. 65-68)

MRU TMI Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 6766/09(01) nurodyta, kad R. M. kraujyje rasta 1,59‰ (promilės) etilo alkoholio. (1 t., b.l. 63)

VTMT prie LR TM Aerologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. S 7/10 (01) nurodyta, kad ant diržo, atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį R. M. DNR profilį su 99,99999999% tikimybe bei galimai I. M. DNR priemaiša. (1 t., b.l. 76-77)

Iš pagarsinto VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-20 matyti, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo suvokti šios veikos pavojingumą, savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje – patologinio girtumo, patologinio afekto būsenoje, jam konstatuotas paprastas girtumas. Šiuo metu R. M. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas, kurie jam netrukdo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Dėl psichikos būsenos R. M. nereikia skirti priverčiamųjų medicinos priemonių. R. M. nebūdingi tokie individualūs psichologiniai ypatumai, kurie galėjo paveikti jo elgesį įvykio metu. Su R. M. dėl jo psichikos būsenos galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. (1 t., b.l. 89-91)

Įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, kad R. M. 2009-12-21 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime esančiame gyvenamajame name, priklausančiame L. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina I. M. metu, užmetė motinai diržą ant kaklo ir užveržė jį, padarydamas I. M. nutrūkstančią, horizontaliai išsidėsčiusią stranguliacinę vagą kaklo priekiniame ir dešiniame šoniniame paviršiuje, o nuo suspaudimo kaklą kilpa I. M. užduso, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį - motiną I. M.. Jo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.2 d. 3 p. kvalifikuota teisingai.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Kaip pažymima 2004 m. birželio 18 d. LAT senato nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“, nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą, kai kaltininkas suvokė, kad tas asmuo yra motina pagal kilmę. Neabejotina, jog kaltinamasis suvokė, kad smaugia savo motiną, kuri jam tokia yra pagal kilmę.

Nužudy­mas yra baig­tas nu­si­kal­ti­mas ir kva­li­fi­kuo­ja­mas tik pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so spe­cia­lio­sios da­lies nor­mą ki­lus pa­da­ri­niams – mi­rus nu­ken­tė­ju­sia­jam. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nėra jokių pagrįstų abejonių, kad I. M. mirtis yra R. M. veiksmų padarinys. Tai įrodo specialisto išvada Nr. Nr. M 1910 /09 (01), kurioje pažymima, kad I. M. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą kilpa, I. M. mirtis galėjo įvykti prieš 4-6 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2009-12-22 d., 00.05 val. Būtent prieš tris valandas, tai yra 2009-12-21 21.00 val., ir įvyko nusikalstama veika. Tai, kad būtent R. M. veiksmų padarinys buvo I. M. mirtis įrodo ir paties kaltinamojo, liudytojų parodymai.

Nužudymo nusikaltimas padaromas tik tyčine kaltės forma. Tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Teisme surinktais ir patikrintais įrodymais visiškai įrodyta, jog R. M. suprato, kad savo veiksmais (užmetė diržą ant kaklo ir jį užveržė) kėsinasi į motinos I. M. gyvybę, numatė, kad gali ją atimti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias kaltinamojo atsakomybę, žalingų pasekmių turinį.

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamas yra pirmą kartą Nusikalstamą veiką išprovokavo asocialus neigiamas pačios nukentėjusiosios elgesys. Apie padarytą nusikalstamą veiką pats pranešė policijai ir prisipažino. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kolegija, skirdama kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgia į teisme apklaustos psichologės išvadas, jog .be girtumo įtakos galėjo turėti ir neigiama asociali aplinka.

Kolegija daro išvadą, jog R. M. skirtinas minimumas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. R. M. atžvilgiu taikytinos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų nuostatos. LR BK 91 str. 3 d. numatyta, jog kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. LR BK 129 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos nepilnamečiui neskiriama.

Kolegija, įvertinusi visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę raidą, į gyvenimo sąlygas ir jo tėvų daromą neigiamą auklėjimo poveikį, mano, kad bausmės tikslai R. M. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant paskirtos bausmės vykdymą, bei taikant auklėjamojo poveikio priemones.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

I. M. drabužiai, odinis diržas, paimti 2009-12-21 įvykio vietos apžiūros metu, įtariamojo R. M. DNR ėmenys - saugomi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK, kvitas serija BBC Nr. 010977 (1 t., b.l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. (LR BPK 94 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str.,

nusprend ė:

R.M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str 2 d. 3 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės - suėmimo nepratęsti. Iš suėmimo R. M. paleisti teismo salėje.

Įpareigoti R. M.. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu.

Įpareigoti R. M. be nuosprendžio vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

I. M. drabužius, odinį diržą, paimtus 2009-12-21 įvykio vietos apžiūros metu, R. M. DNR ėmenis - saugomus Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK, kvitas serija BBC Nr. 010977 (1 t., b.l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. (LR BPK 94 str.)

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam R. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.