- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- ATP-182-319/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06766-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-12-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2013-10-07, apie 07.40 val., prie Veiverių g. 55, Kaune, vairavo transporto priemonę „Renault Espace“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,60 promilių). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-12-23 nutarimu L. D. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., paskyrė administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio trijų šimtų litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams trims mėnesiams. Teismas nustatė, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog L. D. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas išskirtinai rėmėsi tik patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuotais duomenimis, tačiau pagal teisminę praktiką šie duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, teigia, kad būtina nustatyti, ar alkotesteris buvo naudojamas pagal instrukciją. Apelianto teigimu, nebuvo laikytasi alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos 3. 1 p., kur nurodyta, kad prieš atliekant blaivumo testo procedūrą būtina įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15–20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes. Apeliantas teigia, kad šis įpareigojimas nustatytas būtent policijos pareigūnams, kurie atlieka blaivumo testo procedūrą ir kuriems tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius neblaivumo faktą, todėl mano, kad tai, jog jis neinformavo policijos pareigūnų prieš patikrinimą valgęs saldainių, neeliminuoja policijos pareigūnų pareigos atlikti asmens blaivumo testą tinkamai, laikantis instrukcijos reikalavimų. Apeliantas teigia, kad jo parodymus patvirtina prie bylos prijungtas 2013-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas eksperimentas, kad suvalgius saldainių „Kregždutė“ keičiasi alkoholio koncentracija iškvėptame ore, ir pažymi, kad iš testo rezultatų (0,60 %o) atėmus promiles, kurios atsiranda dėl saldainių (0,26 %o), bei atsižvelgus į alkotesterio paklaidą (± 5 %) nėra gaunamas rodmuo (0,41 %o), nuo kurio kyla administracinė atsakomybė. Taigi šio patikrinimo alkotesteriu metu iškvėptame ore užfiksuotos promilės nėra neginčytinas ir besąlygiškas rodiklis sprendžiant klausimą dėl jo neblaivumo. Pažymi, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, rėmėsi policijos pareigūnų K. B. ir S. L. tarnybiniais pranešimais, kuriuose užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, tačiau teismas nesiėmė visų galimų priemonių iškviesti ir apklausti K. B.. Taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos ir suteikta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, tokiu būdu iš esmės buvo suvaržytos jo teisės, atimta teisė gintis nuo inkriminuoto kaltinimo. Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Apelianto įsitikinimu, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, o šiuo atveju teismas pripažino jį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, remdamasis tik prielaidomis ir spėliojimais, ir priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, dėl ko priėmė neteisėtą nutarimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo L. D. skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą. Nurodo, kad visi surinkti įrodymai patvirtina pažeidėją padarius numatytą pažeidimą ir todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.
L. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Skundžiamu teismo nutarimu L. D. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 str. 1 d., kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog L. D. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,60 promilių girtumas), jo kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko, grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Iš bylos domenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė, asmens neblaivumo testą su alkotesteriu atliko patrulių rinktinės vyresnysis patrulis K. B.. Apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, o tai rodo, jog L. D. nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Be to, iš policijos pareigūnų K. B. ir S. L. tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdžius L. D. vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, pažeidėjas sakė, kad iš vakaro gėrė alaus, todėl jie pasiūlė pasitikrinti girtumą. Patikrinus girtumą, L. D. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pats apeliantas neneigia, jog alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijoje yra numatyta, kad prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15–20 minučių, ir nerūkė bent 2 min., tačiau ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau nei prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar rūkęs bent 2 min. iki tikrinimo. Šiuo atveju pats pažeidėjas patruliams nurodė, jog gėrė iš vakaro, tačiau nenurodė, kad prieš pat jį sustabdant būtų ko nors vartojęs, todėl policijos pareigūnai neturėjo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad „Lion alcolmeter 500“ tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2013-12-16. Šie aptarti duomenys rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.
Savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole ir teisme L. D. neneigė fakto, kad iš vakaro išgėrė 2 butelius alaus, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kuris turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes, jo nuomone, jam negalėjo būti nustatytas tokio dydžio neblaivumas. Nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais pažeidėjas savo iniciatyva kreipėsi į antstolio kontorą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2013-11-18 apie 13 val. 25 min. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro ekspertizės atlikimo patalpoje buvo atlikti 3 alkoholio koncentracijos matavimo bandymai, fiksuojant prietaiso alkotesterio „Drager 7410“ rodmenis L. D. suvalgius 2 šokoladinius saldainius „Kregždutė“ ir buvo konstatuotos šios faktinės aplinkybės: apie 13.40 val. L. D. praskalavo burną vandeniu ir pūtė į alkotesterį „Drager 7410“, po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0,00 ‰; apie 13.43 val. L. D. suvalgė 2 šokoladinius saldainius „Kregždutė“ ir pūtė į alkotesterį, po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0,26 ‰; praėjus 4 min. apie 13.47 val. L. D. trečią kartą pūtė į alkotesterį, po pūtimo alkotesterio rodmenys buvo 0.00 ‰. (b. l. 32)
Teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Gregoire‘as Abi Chakeris (Gregoire Abi Chaker), kuris, remdamasis medicininiais duomenimis apie alkoholio kiekio atitinkamose organizmo terpėse mažėjimą dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, taip pat įvertinęs faktinių aplinkybių protokole atlikto bandymo duomenis ir paties pažeidėjo nurodytas aplinkybes, padarė kategorišką ir neginčijamą išvadą, kad esami duomenys nepavirtino, jog 0,6 proc. promilės galėjo būti nustatytos pažeidėjui suvalgius nurodytą kiekį saldainių „Kregždutė“. Eksperto padarytos išvados paremtos moksliškai pagrįstais skaičiavimais, kurie atlikti remiantis byloje esančiais duomenimis, todėl netikėti jo padaryta išvada teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo.
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad apelianto iškelta versija, jog vairuodamas jis suvalgė 4–6 saldainius, o tai galėjo įtakoti alkotesterio rodmenis, byloje surinktais duomenimis nepasivirtino ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinama kaip gynybinė jo pozicija.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas skundžiame nutarime išvadas padarė neapklausęs policijos pareigūnų, o tai rodo, kad jis nesiėmė visų priemonių bylą ištirti išsamiai ir tinkamai. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas patenkino pažeidėjo atstovės prašymą kviesti į teismą policijos patrulį K. B., tačiau jis negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių, todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo kriterijais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog šio liudytojo neatvykimas nėra būtinas teisingo ir objektyvaus sprendimo priėmimui.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. D. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.