- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- A-442-413-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
- Advokatai
- Tadas Kelpšas
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios A.Penkevičienės firmos „Ketalda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios A.Penkevičienės firmos „Ketalda“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr.428, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr.3061 ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ bei įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti A.Penkevičienės ir K.Penkevičiaus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius Kauno rajone, Neveronių kaime, Miško g.17.
Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą prašydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 pagrindu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir įregistruoti A.Penkevičienės ir K.Penkevičiaus bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir baigtą statyti ūkinį pastatą. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas pareiškėjo prašymo netenkino. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė valstybės įmonei Registrų centrui, kuri teritorinio registratoriaus sprendimus paliko galioti. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami atsakovų sprendimai yra neteisėti. Įsiteisėjusiame apylinkės teismo sprendime yra nurodytos aplinkybės, kad prašomas įregistruoti turtas priklauso bendrosios nuosavybės teise A.Penkevičienei ir K.Penkevičiui, todėl teritorinio registratoriaus reikalavimas pateikti papildomus dokumentus yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ginčo statiniai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai. Nekilnojamojo turto registre dėl šių statinių yra nurodyta, jog jie neįregistruoti. Pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė dokumento, patvirtinančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos teisėtumą, o pateiktame Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendime nėra aptartas šių statinių suformavimo teisėtumas bei teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinius ir daiktines teises į juos. Todėl įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir juos įregistruoti pagal pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo. Be to, šiems statiniams yra įregistruotas turto areštas (apribota disponavimo teisė).
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų statybos teisėtumą. Pateiktame Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-1108-713/2006 nėra nustatyta bendroji jungtinė nuosavybė į minėtus nekilnojamuosius daiktus, todėl šis sprendimas negali būti pripažintas pagrindu daiktinėms teisėms įregistruoti. Teismas nurodė, kad byloje pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše dėl ginčo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra įrašas: „Statusas: Neįregistruotas“. Toks išrašas nėra daikto registraciją patvirtinantis dokumentas. Tai tik statinių kadastrinių matavimų atlikimo faktą ir tokiems statiniams suformuotą registro įrašo numerį įrodantis dokumentas. Šiame dokumente esantys įrašai įrodo registravimui reikalingų duomenų trūkumą ir akivaizdų neregistravimo faktą. Teismas nurodė, kad dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, sąrašas yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Šio straipsnio 10 punkte nustatyta, kad, be konkrečiai šiame straipsnyje išvardintų dokumentų, tokio registravimo pagrindas gali būti ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis bei aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento Nr.242 STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 34 punktas nustato, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė registrų tvarkytojui dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos teisėtumą, todėl pripažintina, kad registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinius ir daiktines teises į juos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo turinį. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame Kauno miesto apylinkės teismo sprendime yra konstatuota, jog ginčo statiniai yra bendroji jungtinė sutuoktinių K.Penkevičiaus ir A.Penkevičienės nuosavybė. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, minėtas apylinkės teismo sprendimas yra pagrindas įregistruoti minėtų asmenų nuosavybės teises į ginčo statinius. Pareiškėjas nurodo, kad, kaip matyti iš jo pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčo statiniams yra suteikti unikalūs numeriai, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis. Be to, šiame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatyti kadastro duomenys. Visai tai patvirtina, jog ginčo statiniai jau yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad aplinkybę, jog ginčo statiniai jau yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, patvirtina ir tai, jog šiame registre minėtiems statiniams yra įregistruotas ir areštas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, turto areštas šiuo atveju nebūtų buvęs įregistruotas, jeigu nekilnojamojo turto registre nebūtų buvę įregistruoti patys statiniai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovai nurodo, kad pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė viešojo administravimo subjekto dokumento, patvirtinančio ginčo statinių statybos teisėtumą, o pateiktame Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendime nėra aptartas šių statinio suformavimo teisėtumas bei teismo sprendimo rezoliucijoje nėra nurodyta nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinius ir daiktines teises į juos. Atsižvelgiant į tai, įrašyti šių statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą nėra teisinio pagrindo. Atsakovai nurodo, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra pažymėta, jog ginčo statiniai yra neįregistruoti, o tai reiškia, jog trūksta duomenų šių statinių įregistravimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų, kuriais nuspręsta atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Alvyros Penkevičienės ir Kęstučio Penkevičiaus bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamus daiktus – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius Miško g. 17, Neveronių kaime, Kauno rajone, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų nekilnojamojo daikto įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, o kadangi nekilnojamieji daiktai yra neregistruoti, todėl negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus.
Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje tiesiogiai įtakoja Alvyros Penkevičienės ir Kęstučio Penkevičiaus teises ir pareigas, todėl jie turėjo būti įtraukti į procesą trečiaisiais suinteresuotais asmeninis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje Alvyros Penkevičienės ir Kęstučio Penkevičiaus teisių ir pareigų, tuo padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kuris yra besąlyginė vada teismo sprendimui panaikinti (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą administracinių bylų procese. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esantį Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2008 m. vasario 18 d. išrašą, konstatavo, kad toks išrašas nėra nekilnojamojo daikto registraciją patvirtinantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismo nuomone – tai tik kadastrinių matavimų atlikimo faktą ir tokiems statiniams suformuotą registro įrašo numerį įrodantis dokumentas, kuriame esantys įrašai tik patvirtina statinių kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą ir nepatvirtina šių nekilnojamųjų daiktų įregistravimo. Tačiau šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos vien tik atsakovų išdėstytais paaiškinimais dėl minėto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo turinio vertinimo, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišsiaiškinus bylai reikšmingų aplinkybių.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo, turėtų išreikalauti visus dokumentus, susijusius su duomenų apie minėtus nekilnojamuosius daiktus įrašymo į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką aplinkybėmis, bei, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir papildomai surinktus įrodymus, spręsti dėl minėtų nekilnojamųjų daiktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre fakto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.